Pirmieji vėjo jėgainių žingsniai – su istorine intriga
Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Kuri vėjo jėgainė žymi žaliosios energetikos mūsų šalyje pradžią? Šis faktas, Lietuvai nuosekliai artėjant prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje iškelto tikslo – iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ir visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe, – gali tapti istoriškai svarbus. Pirmąja yra laikoma Vydmantų vėjo jėgainė, kurią 2004-aisiais pastatė Kaišiadorių vyskupija. Tačiau laikantis istorinio tikslumo, tenka prisiminti bent pusmečiu anksčiau sumontuotą jėgainę Juragiuose. Buvo viena svarbi aplinkybė, privertusi jos savininką atsitraukti per žingsnį atgal.
Į kuklesnę poziciją – valdžiai prašant
Vėjo jėgainės Juragiuose Kauno rajone sumanytojas ir statytojas Petras Jonaitis, kadaise savo įgyvendintą projektą mato kone kasdien. Vyras gyvena Garliavoje, pravažiuodamas pro šalį kaskart nužvelgia jį ūkišku žvilgsniu. Jėgainė jam jau nebepriklauso – buvo parduota prieš penkerius metus, tačiau tebekelia prisiminimus apie anuomet nuveiktus reikšmingus darbus, nuo kurių ir prasidėjo žaliosios energetikos era Lietuvoje.
Iš aktyvios profesinės veiklos prieš kurį laiką pasitraukęs P. Jonaitis vis dar užima Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos prezidento pareigas. Prieš ketvirtį amžiaus ši institucija aktyviai skleidė žinią apie atsinaujinančią energetiką, prisidėjo prie jos plėtros konkrečiais projektais. Jis buvo įkūręs UAB „Formula-Verner“, kuri užsiėmė ekologiškai švaraus kuro gamyba ir prekyba.
„Vadovaudamas bendrovei dažnai vykdavau į seminarus, parodas Vokietijoje, Danijoje, Italijoje. Gilinausi į biokuro iš medienos atliekų, šiaudų, žolės, t. y. biomasės gamybos technologijas, nes tuo metu Juragiuose stačiau briketų fabriką, bet domėjausi ir vėjo energetika. Bendraujant su kolegomis iš Europos šalių, kur ši sritis jau buvo gerokai pažengusi, kilo mintis, kad laikas to imtis ir mums“, – paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį prisimena verslininkas.
Juragių vėjo jėgainė – pirmoji Lietuvoje. Tačiau oficialiai pirmąja yra laikoma Vydmantuose 2004 metais iškilusi jėgainė, kurią pastatė ir iki šiol eksploatuoja Kaišiadorių vyskupija (apie tai „Alio, Raseiniai“ rašė 2024-11-21).
„Mes pirmieji pastatėme ir paleidome. Tačiau ir energetikos ministras, ir ministerijos sekretorius labai prašė, kad užleistume prieš save Vydmantų jėgainę, tik po jų skelbtume oficialų atidarymą. Kodėl? Ji labiau tiko demonstracinei funkcijai atlikti – aukštesnė, gerai matoma nuo autostrados. Sutikau, ta garbė būti pirmuoju man nelabai rūpėjo. Svarbiau buvo pats faktas – jėgainė sėkmingai veikė, jos pažiūrėti važiavo studentai, energetikos specialistai, domėjęsi pačia jėgaine ir šalia vystoma biomasės gamyba“, – pasakoja prie atsinaujinančių energijos išteklių sklaidos prisidėjęs garliaviškis.
Skatino valstybės dotacijos
UAB „Formula-Verner“ įsigyta vėjo jėgainė į Juragius atkeliavo jau naudota. P. Jonaitis apie naują net nesvajojęs, tai būtų buvusi per brangi investicija. Jėgainė, jos atvežimas iš Danijos, montavimas, derinimas ir kiti darbai iki paleidimo bendrovei kainavo 130 tūkstančių litų.
„Kadangi jėgainė turėjo būti demonstracinė, kreipiausi pagalbos į Energetikos ministeriją, tačiau jos nesulaukiau. Laimė, su banku problemų nekilo – turėjome didelį įstatinį kapitalą, kreditą gavome sklandžiai. Per mėnesį planavome pagaminti 17–18 kWh elektros energijos, per metus – apie 200 kWh. Jėgainė turėjo atsipirkti per penkerius metus“, – pasakoja P. Jonaitis.
Juragiuose tebeveikianti ir elektros energiją tebegaminanti vėjo jėgainė pagaminta Danijos įmonėje „Vestas“. Ji turi du generatorius – 11 ir 55 kW galios. Pučiant silpnam vėjui veikia mažesnis, o esant stipriam – didesnio galingumo generatorius.
Maksimali jos galia – 75 kW. Planuota, kad per metus jėgainė pagamins apie 180 tūkst. kWh elektros energijos. Juragių vėjo jėgainės, taip pat ir kitų netrukus pradėjusių veikti vėjo jėgainių elektros energija pradžioje buvo superkama po 22 ct/kWh – tris kartus brangiau, nei pagaminama Ignalinos AE.
„Tai buvo mūsų sektoriaus rėmimas – Vyriausybė skyrė dotacijas, kad galėtume išsilaikyti, konkuruoti, kad būtų skatinama atsinaujinanti energetika. Maždaug po dvejų metų, atsižvelgiant į infliaciją, kitus ekonominius rodiklius, supirkimo kaina buvo padidinta iki 30 centų už kilovatvalandę. Buvo remiama gana ilgai, berods, iki 2014-ųjų. Tas davė postūmį vėjo energetikos plėtrai“, – tikina Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos vadovas.
Lietuvos naudai pakoreguotas vėjo žemėlapis
Anuomet, prisimena pašnekovas, atrodė, kad plėtra vyksta sparčiais žingsniais. Žiniasklaida skelbė, kad šiuo „sveiku“ verslu bręsta vis didesnis susidomėjimas. Tačiau lyginant su dabartiniu proveržiu, tai buvo tik pirmieji atsargūs bandymai.
Verslininkai vežėsi išimtinai naudotą įrangą. Rinka buvo palanki – Vakarų šalyse kaip tik tuomet atsivėrė didelė pasiūla. Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje sparčiai kylant žemės kainoms nedidelės vėjo jėgainės pradėtos demontuoti, vietoj jų statant gerokai galingesnes, taigi ir ekonomiškesnes.
„Pirmųjų jėgainių galia siekė 50–250 kW. Vėliau, po gero dešimtmečio, užsieniečiai pradėjo statyti nuo 600 kW iki 1 MW. Atsimenu, Lubio kompanija (a. a. Bronislovas Lubys – vienas turtingiausių šalies verslininkų, „Achemos grupės“ vadovas, – aut. past.) Kretingos rajone tuomet statėsi 23 MW. Mes su savo mažomis, t. y. vidutinės galios jėgainėmis turėjome pasitraukti į šoną“, – sako prie pačių vėjo energetikos ištakų stovėjęs P. Jonaitis.
Beje, pirmąsias jėgaines statę verslininkai, tarp jų ir jis pats, naudojosi tuometiniu gana netiksliu Europos vėjo greičių žemėlapiu. Vėliau, remiantis ilgamečiais tyrimais, jis buvo gerokai pakoreguotas – dalis Lietuvos, nuo Kryžkalnio iki jūros, atsidūrė zonoje, kurioje vėjo greitis yra pakankamas jėgaines statyti ir elektros energiją rentabiliai gaminti. Toje pačioje, kurioje yra ir jūrinė valstybė Danija.
„Būtent ši priežastis paskatino statyti didžiąsias vėjo jėgaines“, – pabrėžia pašnekovas.
Gandrai neišsikraustė
Baigta statyti ir prie elektros tinklų prijungta 2004 metų pavasarį, paleista ir pradėjo gaminti elektros energiją tų pačių metų spalio 25 dieną. Svarbiausios Juragių vėjo jėgainės datos įsitvirtinusios P. Jonaičio atmintyje.
Jį džiugina, kad neseniai 20-metį minėjusi jėgainė tebeveikia. Prieš gerus penkerius metus pardavė ją geros gamybinės būklės.
„Taip susiklostė… Vaikai išsiskirstė po pasaulį, nebuvo kam perimti veiklos, teko parduoti“, – aiškina jis.
Praktinėmis žiniomis, įgytomis statant ir ekspoatuojant Juragių jėgainę, jis dalinosi ir mokslo populiarinimo žurnaluose. Skaitytojus domino ir vėjo jėgainių poveikis žmogaus sveikatai, gyvajai aplinkai. Atsimena, rašęs tokį sakinį: „Juragių vėjo jėgainė yra pastatyta įmonės „Formula-Verner“ teritorijoje. Gandralizdis nuo jos – už 25–30 metrų. Kaip gandrai perėjo, taip peri ir po šiai dienai.“