Pirmieji vėjo jėgainių žingsniai – su istorine intriga
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Kuri vÄ—jo jÄ—gainÄ— žymi žaliosios energetikos mÅ«sų Å¡alyje pradžiÄ…? Å is faktas, Lietuvai nuosekliai artÄ—jant prie NacionalinÄ—s energetinÄ—s nepriklausomybÄ—s strategijoje iÅ¡kelto tikslo – iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ir visiÅ¡kai energetiÅ¡kai nepriklausoma valstybe, – gali tapti istoriÅ¡kai svarbus. PirmÄ…ja yra laikoma Vydmantų vÄ—jo jÄ—gainÄ—, kuriÄ… 2004-aisiais pastatÄ— KaiÅ¡iadorių vyskupija. TaÄiau laikantis istorinio tikslumo, tenka prisiminti bent pusmeÄiu anksÄiau sumontuotÄ… jÄ—gainÄ™ Juragiuose. Buvo viena svarbi aplinkybÄ—, privertusi jos savininkÄ… atsitraukti per žingsnį atgal.
Į kuklesnę poziciją – valdžiai prašant
VÄ—jo jÄ—gainÄ—s Juragiuose Kauno rajone sumanytojas ir statytojas Petras Jonaitis, kadaise savo įgyvendintÄ… projektÄ… mato kone kasdien. Vyras gyvena Garliavoje, pravažiuodamas pro Å¡alį kaskart nužvelgia jį Å«kiÅ¡ku žvilgsniu. JÄ—gainÄ— jam jau nebepriklauso – buvo parduota prieÅ¡ penkerius metus, taÄiau tebekelia prisiminimus apie anuomet nuveiktus reikÅ¡mingus darbus, nuo kurių ir prasidÄ—jo žaliosios energetikos era Lietuvoje.
IÅ¡ aktyvios profesinÄ—s veiklos prieÅ¡ kurį laikÄ… pasitraukÄ™s P. Jonaitis vis dar užima Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos prezidento pareigas. PrieÅ¡ ketvirtį amžiaus Å¡i institucija aktyviai skleidÄ— žiniÄ… apie atsinaujinanÄiÄ… energetikÄ…, prisidÄ—jo prie jos plÄ—tros konkreÄiais projektais. Jis buvo įkÅ«rÄ™s UAB „Formula-Verner“, kuri užsiÄ—mÄ— ekologiÅ¡kai Å¡varaus kuro gamyba ir prekyba.
„Vadovaudamas bendrovei dažnai vykdavau į seminarus, parodas Vokietijoje, Danijoje, Italijoje. Gilinausi į biokuro iÅ¡ medienos atliekų, Å¡iaudų, žolÄ—s, t. y. biomasÄ—s gamybos technologijas, nes tuo metu Juragiuose staÄiau briketų fabrikÄ…, bet domÄ—jausi ir vÄ—jo energetika. Bendraujant su kolegomis iÅ¡ Europos Å¡alių, kur Å¡i sritis jau buvo gerokai pažengusi, kilo mintis, kad laikas to imtis ir mums“, – paskutinį praÄ—jusio amžiaus deÅ¡imtmetį prisimena verslininkas.
Juragių vÄ—jo jÄ—gainė – pirmoji Lietuvoje. TaÄiau oficialiai pirmÄ…ja yra laikoma Vydmantuose 2004 metais iÅ¡kilusi jÄ—gainÄ—, kuriÄ… pastatÄ— ir iki Å¡iol eksploatuoja KaiÅ¡iadorių vyskupija (apie tai „Alio, Raseiniai“ raÅ¡Ä— 2024-11-21).
„Mes pirmieji pastatÄ—me ir paleidome. TaÄiau ir energetikos ministras, ir ministerijos sekretorius labai praÅ¡Ä—, kad užleistume prieÅ¡ save Vydmantų jÄ—gainÄ™, tik po jų skelbtume oficialų atidarymÄ…. KodÄ—l? Ji labiau tiko demonstracinei funkcijai atlikti – aukÅ¡tesnÄ—, gerai matoma nuo autostrados. Sutikau, ta garbÄ— bÅ«ti pirmuoju man nelabai rÅ«pÄ—jo. Svarbiau buvo pats faktas – jÄ—gainÄ— sÄ—kmingai veikÄ—, jos pažiÅ«rÄ—ti važiavo studentai, energetikos specialistai, domÄ—jÄ™si paÄia jÄ—gaine ir Å¡alia vystoma biomasÄ—s gamyba“, – pasakoja prie atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių sklaidos prisidÄ—jÄ™s garliaviÅ¡kis.
Skatino valstybÄ—s dotacijos
UAB „Formula-Verner“ įsigyta vÄ—jo jÄ—gainÄ— į Juragius atkeliavo jau naudota. P. Jonaitis apie naujÄ… net nesvajojÄ™s, tai bÅ«tų buvusi per brangi investicija. JÄ—gainÄ—, jos atvežimas iÅ¡ Danijos, montavimas, derinimas ir kiti darbai iki paleidimo bendrovei kainavo 130 tÅ«kstanÄių litų.
„Kadangi jÄ—gainÄ— turÄ—jo bÅ«ti demonstracinÄ—, kreipiausi pagalbos į Energetikos ministerijÄ…, taÄiau jos nesulaukiau. LaimÄ—, su banku problemų nekilo – turÄ—jome didelį įstatinį kapitalÄ…, kreditÄ… gavome sklandžiai. Per mÄ—nesį planavome pagaminti 17–18 kWh elektros energijos, per metus – apie 200 kWh. JÄ—gainÄ— turÄ—jo atsipirkti per penkerius metus“, – pasakoja P. Jonaitis.
Juragiuose tebeveikianti ir elektros energijÄ… tebegaminanti vÄ—jo jÄ—gainÄ— pagaminta Danijos įmonÄ—je „Vestas“. Ji turi du generatorius – 11 ir 55 kW galios. PuÄiant silpnam vÄ—jui veikia mažesnis, o esant stipriam – didesnio galingumo generatorius.
Maksimali jos galia – 75 kW. Planuota, kad per metus jėgainė pagamins apie 180 tūkst. kWh elektros energijos. Juragių vėjo jėgainės, taip pat ir kitų netrukus pradėjusių veikti vėjo jėgainių elektros energija pradžioje buvo superkama po 22 ct/kWh – tris kartus brangiau, nei pagaminama Ignalinos AE.
„Tai buvo mūsų sektoriaus rėmimas – Vyriausybė skyrė dotacijas, kad galėtume išsilaikyti, konkuruoti, kad būtų skatinama atsinaujinanti energetika. Maždaug po dvejų metų, atsižvelgiant į infliaciją, kitus ekonominius rodiklius, supirkimo kaina buvo padidinta iki 30 centų už kilovatvalandę. Buvo remiama gana ilgai, berods, iki 2014-ųjų. Tas davė postūmį vėjo energetikos plėtrai“, – tikina Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos vadovas.
Lietuvos naudai pakoreguotas vėjo žemėlapis
Anuomet, prisimena paÅ¡nekovas, atrodÄ—, kad plÄ—tra vyksta sparÄiais žingsniais. Žiniasklaida skelbÄ—, kad Å¡iuo „sveiku“ verslu brÄ™sta vis didesnis susidomÄ—jimas. TaÄiau lyginant su dabartiniu proveržiu, tai buvo tik pirmieji atsargÅ«s bandymai.
Verslininkai vežėsi iÅ¡imtinai naudotÄ… įrangÄ…. Rinka buvo palanki – Vakarų Å¡alyse kaip tik tuomet atsivÄ—rÄ— didelÄ— pasiÅ«la. Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje sparÄiai kylant žemÄ—s kainoms nedidelÄ—s vÄ—jo jÄ—gainÄ—s pradÄ—tos demontuoti, vietoj jų statant gerokai galingesnes, taigi ir ekonomiÅ¡kesnes.
„Pirmųjų jÄ—gainių galia siekÄ— 50–250 kW. VÄ—liau, po gero deÅ¡imtmeÄio, užsienieÄiai pradÄ—jo statyti nuo 600 kW iki 1 MW. Atsimenu, Lubio kompanija (a. a. Bronislovas Lubys – vienas turtingiausių Å¡alies verslininkų, „Achemos grupÄ—s“ vadovas, – aut. past.) Kretingos rajone tuomet statÄ—si 23 MW. Mes su savo mažomis, t. y. vidutinÄ—s galios jÄ—gainÄ—mis turÄ—jome pasitraukti į Å¡oną“, – sako prie paÄių vÄ—jo energetikos iÅ¡takų stovÄ—jÄ™s P. Jonaitis.
Beje, pirmÄ…sias jÄ—gaines statÄ™ verslininkai, tarp jų ir jis pats, naudojosi tuometiniu gana netiksliu Europos vÄ—jo greiÄių žemÄ—lapiu. VÄ—liau, remiantis ilgameÄiais tyrimais, jis buvo gerokai pakoreguotas – dalis Lietuvos, nuo Kryžkalnio iki jÅ«ros, atsidÅ«rÄ— zonoje, kurioje vÄ—jo greitis yra pakankamas jÄ—gaines statyti ir elektros energijÄ… rentabiliai gaminti. Toje paÄioje, kurioje yra ir jÅ«rinÄ— valstybÄ— Danija.
„Būtent ši priežastis paskatino statyti didžiąsias vėjo jėgaines“, – pabrėžia pašnekovas.
Gandrai neišsikraustė
Baigta statyti ir prie elektros tinklų prijungta 2004 metų pavasarį, paleista ir pradÄ—jo gaminti elektros energijÄ… tų paÄių metų spalio 25 dienÄ…. Svarbiausios Juragių vÄ—jo jÄ—gainÄ—s datos įsitvirtinusios P. JonaiÄio atmintyje.
Jį džiugina, kad neseniai 20-metį minėjusi jėgainė tebeveikia. Prieš gerus penkerius metus pardavė ją geros gamybinės būklės.
„Taip susiklostÄ—… Vaikai iÅ¡siskirstÄ— po pasaulį, nebuvo kam perimti veiklos, teko parduoti“, – aiÅ¡kina jis.
Praktinėmis žiniomis, įgytomis statant ir ekspoatuojant Juragių jėgainę, jis dalinosi ir mokslo populiarinimo žurnaluose. Skaitytojus domino ir vėjo jėgainių poveikis žmogaus sveikatai, gyvajai aplinkai. Atsimena, rašęs tokį sakinį: „Juragių vėjo jėgainė yra pastatyta įmonės „Formula-Verner“ teritorijoje. Gandralizdis nuo jos – už 25–30 metrų. Kaip gandrai perėjo, taip peri ir po šiai dienai.“
