Pirmoji kregždė Raseiniuose: „Norvelitos“ vėjo elektrinės sparnai jau sukasi

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Didžiausios Raseinių krašto įmonės „Norvelita“ statinių kompleksą papildė reikšmingas akcentas – 70 metrų aukščio, 30 metrų sparnų ilgio vėjo elektrinė. Šiuo metu yra atliekami įrangos testavimo darbai, sparnai sukasi, jie matyti ir mieste, ir nuo autostrados. „Norvelitos“ vėjo elektrinė – pirmoji Raseinių rajone. Įmonė jos gaminamą žaliąją energiją naudos savoms reikmėms.

Tikslas – gamybai naudoti tik žaliąją energiją
Raseinių rajone vystomi keli vėjo elektrinių parkai. Kada juose iškils pirmieji malūnai, dar nepranešama. Šiuo metu vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir kitų dokumentų rengimo procedūros, susitikimai su gyventojais bei Savivaldybės atstovais.
„Norvelitoje“ šis etapas jau baigtas. Vėjo jėgainė įmonės teritorijoje Gabšiuose iškilo šiemet. Tiesa, elektros energijos ji dar negamina, šiandien tebėra atliekami įrangos testavimo darbai.
Tačiau jėgainės sparnai jau sukasi, ir tai reiškia, kad įmonė baigia įgyvendinti vieną pagrindinių tikslų, kuriam pastaraisiais metais skyrė didžiausias investicijas – pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių, užtikrinti veiklos tvarumą.
UAB „Norvelita“ užsiima žuvies produktų gamyba ir prekyba, jau trečią dešimtmetį eksportuoja savo produkciją į Europos Sąjungos šalis. Pagrindinės jos užsienio rinkos yra Vokietija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Prancūzija. Įmonės veikla yra audituojama pagal tarptautinį maisto saugos ir kokybės valdymo standartą IFS; tvarumo, žaliavų atsekamumo grandinės standartus – GGN, ASC, MSC ir BIO – ekologinės gamybos keliamus reikalavimus. Auditus atlieka tarptautinės sertifikavimo kompanijos, nepriklausomi trečių šalių specialistai. „Į užsienio rinkas orientuotas verslas reikalauja dairytis ne į rajono, regiono ar šalies tendencijas, bet į tai, kas vyksta užsienyje – ką daro mūsų konkurentai, ko reikalauja mūsų klientai. Aštrėjant klimato kaitos keliamiems iššūkiams visame pasaulyje dabar daugiausia dėmesio skiriama tvarumui ir CO2 mažinimui. Tad galbūt nėra reikšminga, kad esame pirmieji rajone, – tarptautiniu mastu mūsų sektoriuje vyksta dideli pokyčiai, mes esame jų dalis. Siekiame būti tvaresni, žalesni, draugiški mus supančiai aplinkai“, – įmonės tikslus vardija UAB „Norvelita“ komercijos direktorė Viktorija Kenstavičienė.
Vėjo elektrinė – ne pirmas „Norvelitos“ žingsnis pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių. Elektros energiją įmonei gamina saulės elektrinės, taip pat planuojama biojėgainė, kuri užtikrins efektyvų gamyboje susidarančių organinių atliekų tvarkymą kartu prisidedant prie aplinkos gerinimo.

Antrąkart to paties nesiimtų
Vėjo elektrinės projektas buvo pradėtas prieš trejus metus, šiuo metu ji jau turėjo suktis ir gaminti energiją. Tačiau darbai užtruko ir tai gerokai išaugino investiciją – dabar ji siekia 1,4 mln. eurų vietoj planuoto vieno milijono.
„Mes nekuriame vėjo jėgainių parko, gaminsime elektrą vien tik įmonės reikmėms, ne jos kaupimui ar pardavimui. Tačiau statydami vieną riboto galingumo jėgainę turėjome nueiti lygiai tą patį biurokratinį kelią, kaip ir vėjo jėgainių parkų vystytojai. Tad jeigu užduotumėte klausimą, ar imtumėmės statyti dar vieną vėjo jėgainę, tarkim, mūsų įmonėje Kaune ar žuvininkystės ūkiuose, kurie irgi puikiai galėtų naudotis vėjo gaminama energija, atsakymas būtų vienareikšmiškas: ne“, – neslepia V. Kenstavičienė svarstydama, kad vargu ar Lietuvoje greitai išvysime tokį vaizdą, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje ar Danijoje, kur kone prie kiekvieno ūkio sukasi vėjo jėgainė.
Dokumentų tvarkymo etapą, kurį teko nueiti, ji vertina kaip sudėtingą biurokratinį kelią. Papildomų kliūčių atsirado ir dėl tuo metu keičiamos įstatyminės bazės. Prieš trejus metus pradėtas dokumentų rengimas jau buvo beveik baigtas, bet pasikeitus teisės aktams juos du kartus teko ruošti iš naujo adaptuojant pagal naujus reikalavimus.

„Norėjome būti inovatyvūs, efektyviai naudotis atsinaujinančiais gamtos resursais, galbūt ir tapti pavyzdžiu kitiems imantis iniciatyvų pasitelkti šiuolaikines technologijas, bet teko labai nusivilti. Nekalbu apie vėjo jėgainių parkus, matau, kad jų daugėja, tačiau atskiriems ūkio vienetams statytis vėjo jėgaines palankių sąlygų nėra. Raseiniuose gausu verslo įmonių, tarp jų ir tarptautinių kompanijų, kurios galėtų tą daryti, tačiau vargu ar mes kam nors tapsime sektinu pavyzdžiu, nes Lietuvos įstatyminė bazė tam dar nepasiruošusi. Negaliu suprasti, kodėl taip yra, kodėl verslui, turinčiam inovatyvių siekių ir galimybių, nesudaromos sąlygos juos efektyviai įgyvendinti“, – stebisi pašnekovė.
Atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras teko turėti reikalų ir Savivaldybėje. Jie irgi ne visada klostėsi sklandžiai. Anot jos, Raseiniai deklaruoja žaliąją kryptį, rajono vadovai sąmoningai ją palaiko, tačiau kai kuriuose kabinetuose tebedvelkia stagnacija, vadovaujamasi asmeniškumais – parašas principingai dedamas paskutinę minutę, kuriami dirbtiniai barjerai.

Nepasitikėjimą sklaido ramus, dalykiškas dialogas
Vėjo jėgainės projektą suderinti su vietos bendruomene pavyko sklandžiai, nepaisant egzistuojančios nuomonės, kad visuomenės požiūris į žaliuosius projektus yra nepalankus dėl skleidžiamo triukšmo ar kitokių nepagrįstų priežasčių. Anot V. Kenstavičienės, skiriant didesnį dėmėsį visuomenės švietimui, gilesniam supažindinimui apie kuriamą ekologinę naudą, tokie projektai būtų lengviau priimami ir sparčiau vystomi.
„Vėjo elektrinė – ne pirmas „Norvelitos“ projektas, kurį privalėjome derinti su Gabšių kaimo bendruomene. Šįkart bendravimas buvo gana sklandus, bet tuo metu, kai statėme biologinius nuotekų valymo įrenginius, susidūrėme su tam tikrais iššūkiais. Žmonėms buvo daroma neigiama įtaka iš išorės dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statymo.
Vis tik, pripažįsta ji, situacija gerėja: nemažai Gabšių kaimo žmonių darbuojasi „Norvelitoje“, mato, kokių tikslų siekia įmonė, ir jais tiki. Sklaidyti mitus padeda bendravimas – dalykiškas dialogas įsiklausant į įvairias nuomones, argumentuotai išsakant savąją.

Tikslas – kad kaminas neberūktų
Kada jėgainė jau pradės gaminti elektros energiją? V. Kenstavičienė sako, kad ši data vis dar nėra aiški.
„Sparnai sukasi, bet tai yra tik jėgainės testavimas. Šimtaprocentinės integracijos vis dar neturime. Įranga trejus metus pragulėjo, dabar tenka daug ką keisti, reguliuoti, atitaikyti iš naujo. Kasdien važiuodama iš „Karpynės“ į „Norvelitą“ žiūriu, ar sparnai sukasi, tai iš tikrųjų labai lauktas momentas“, – pripažįsta ji.
Plano, kiek elektros energijos turi pagaminti vėjo jėgainė, įmonė neturi. Planuojamas vėjo jėgainės pajėgumas – 0,9 MWh. „Norvelitos“ veikla – specifinė, produkcijos kiekiai svyruoja, tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Kasdien kinta ir energijos poreikis.
„Mes nesame vėjo parkas – kiek prisuks energijos, tiek ir sunaudosime. Ji nebus kaupiama.
Paprastai tariant, bendras ciklas turėtų atrodyti taip: šviečiant saulei naudojame saulės elektrinių gaminamą elektrą; apsiniaukusią vėjuotą dieną – elektros energiją generuos vėjo jėgainė; nuotekos valomos biologiniuose įrenginiuose. Šis ciklas užtikrintų maksimalų tvarumą. Jau seniai iškastinis kuras pakeistas ekologišku, atsinaujinančiu kuru“, – pabrėžia ji.
„Norvelitos“ vėjo jėgainė – 70 metrų aukščio, sparnų ilgis siekia 30 metrų. Jis pagamintas Vokietijos įmonėje „Enercon“. Įmonė įsigijo naudotą įrenginį. Nurodoma, kad jis galės būti eksploatuojamas dar 20 metų, bet tikimasi, kad galiojimo trukmė bus dar ilgesnė, nes įmonėje jis nebus naudojamas nuolat.