Pirmoji kregždė Raseiniuose: „Norvelitos“ vėjo elektrinės sparnai jau sukasi
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Didžiausios Raseinių kraÅ¡to įmonÄ—s „Norvelita“ statinių kompleksÄ… papildÄ— reikÅ¡mingas akcentas – 70 metrų aukÅ¡Äio, 30 metrų sparnų ilgio vÄ—jo elektrinÄ—. Å iuo metu yra atliekami įrangos testavimo darbai, sparnai sukasi, jie matyti ir mieste, ir nuo autostrados. „Norvelitos“ vÄ—jo elektrinė – pirmoji Raseinių rajone. Ä®monÄ— jos gaminamÄ… žaliÄ…jÄ… energijÄ… naudos savoms reikmÄ—ms.
Tikslas – gamybai naudoti tik žaliąją energiją
Raseinių rajone vystomi keli vėjo elektrinių parkai. Kada juose iškils pirmieji malūnai, dar nepranešama. Šiuo metu vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir kitų dokumentų rengimo procedūros, susitikimai su gyventojais bei Savivaldybės atstovais.
„Norvelitoje“ šis etapas jau baigtas. Vėjo jėgainė įmonės teritorijoje Gabšiuose iškilo šiemet. Tiesa, elektros energijos ji dar negamina, šiandien tebėra atliekami įrangos testavimo darbai.
TaÄiau jÄ—gainÄ—s sparnai jau sukasi, ir tai reiÅ¡kia, kad įmonÄ— baigia įgyvendinti vienÄ… pagrindinių tikslų, kuriam pastaraisiais metais skyrÄ— didžiausias investicijas – pereiti prie atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių, užtikrinti veiklos tvarumÄ….
UAB „Norvelita“ užsiima žuvies produktų gamyba ir prekyba, jau treÄiÄ… deÅ¡imtmetį eksportuoja savo produkcijÄ… į Europos SÄ…jungos Å¡alis. PagrindinÄ—s jos užsienio rinkos yra Vokietija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Estija, Latvija, PrancÅ«zija. Ä®monÄ—s veikla yra audituojama pagal tarptautinį maisto saugos ir kokybÄ—s valdymo standartÄ… IFS; tvarumo, žaliavų atsekamumo grandinÄ—s standartus – GGN, ASC, MSC ir BIO – ekologinÄ—s gamybos keliamus reikalavimus. Auditus atlieka tarptautinÄ—s sertifikavimo kompanijos, nepriklausomi treÄių Å¡alių specialistai. „Į užsienio rinkas orientuotas verslas reikalauja dairytis ne į rajono, regiono ar Å¡alies tendencijas, bet į tai, kas vyksta užsienyje – kÄ… daro mÅ«sų konkurentai, ko reikalauja mÅ«sų klientai. AÅ¡trÄ—jant klimato kaitos keliamiems iÅ¡Å¡Å«kiams visame pasaulyje dabar daugiausia dÄ—mesio skiriama tvarumui ir CO2 mažinimui. Tad galbÅ«t nÄ—ra reikÅ¡minga, kad esame pirmieji rajone, – tarptautiniu mastu mÅ«sų sektoriuje vyksta dideli pokyÄiai, mes esame jų dalis. Siekiame bÅ«ti tvaresni, žalesni, draugiÅ¡ki mus supanÄiai aplinkai“, – įmonÄ—s tikslus vardija UAB „Norvelita“ komercijos direktorÄ— Viktorija KenstaviÄienÄ—.
VÄ—jo elektrinė – ne pirmas „Norvelitos“ žingsnis pereinant prie atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių. Elektros energijÄ… įmonei gamina saulÄ—s elektrinÄ—s, taip pat planuojama biojÄ—gainÄ—, kuri užtikrins efektyvų gamyboje susidaranÄių organinių atliekų tvarkymÄ… kartu prisidedant prie aplinkos gerinimo.
Antrąkart to paties nesiimtų
VÄ—jo elektrinÄ—s projektas buvo pradÄ—tas prieÅ¡ trejus metus, Å¡iuo metu ji jau turÄ—jo suktis ir gaminti energijÄ…. TaÄiau darbai užtruko ir tai gerokai iÅ¡augino investiciją – dabar ji siekia 1,4 mln. eurų vietoj planuoto vieno milijono.
„Mes nekuriame vÄ—jo jÄ—gainių parko, gaminsime elektrÄ… vien tik įmonÄ—s reikmÄ—ms, ne jos kaupimui ar pardavimui. TaÄiau statydami vienÄ… riboto galingumo jÄ—gainÄ™ turÄ—jome nueiti lygiai tÄ… patį biurokratinį keliÄ…, kaip ir vÄ—jo jÄ—gainių parkų vystytojai. Tad jeigu užduotumÄ—te klausimÄ…, ar imtumÄ—mÄ—s statyti dar vienÄ… vÄ—jo jÄ—gainÄ™, tarkim, mÅ«sų įmonÄ—je Kaune ar žuvininkystÄ—s Å«kiuose, kurie irgi puikiai galÄ—tų naudotis vÄ—jo gaminama energija, atsakymas bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kas: ne“, – neslepia V. KenstaviÄienÄ— svarstydama, kad vargu ar Lietuvoje greitai iÅ¡vysime tokį vaizdÄ…, kaip, pavyzdžiui, Å vedijoje ar Danijoje, kur kone prie kiekvieno Å«kio sukasi vÄ—jo jÄ—gainÄ—.
Dokumentų tvarkymo etapÄ…, kurį teko nueiti, ji vertina kaip sudÄ—tingÄ… biurokratinį keliÄ…. Papildomų kliÅ«Äių atsirado ir dÄ—l tuo metu keiÄiamos įstatyminÄ—s bazÄ—s. PrieÅ¡ trejus metus pradÄ—tas dokumentų rengimas jau buvo beveik baigtas, bet pasikeitus teisÄ—s aktams juos du kartus teko ruoÅ¡ti iÅ¡ naujo adaptuojant pagal naujus reikalavimus.
„NorÄ—jome bÅ«ti inovatyvÅ«s, efektyviai naudotis atsinaujinanÄiais gamtos resursais, galbÅ«t ir tapti pavyzdžiu kitiems imantis iniciatyvų pasitelkti Å¡iuolaikines technologijas, bet teko labai nusivilti. Nekalbu apie vÄ—jo jÄ—gainių parkus, matau, kad jų daugÄ—ja, taÄiau atskiriems Å«kio vienetams statytis vÄ—jo jÄ—gaines palankių sÄ…lygų nÄ—ra. Raseiniuose gausu verslo įmonių, tarp jų ir tarptautinių kompanijų, kurios galÄ—tų tÄ… daryti, taÄiau vargu ar mes kam nors tapsime sektinu pavyzdžiu, nes Lietuvos įstatyminÄ— bazÄ— tam dar nepasiruoÅ¡usi. Negaliu suprasti, kodÄ—l taip yra, kodÄ—l verslui, turinÄiam inovatyvių siekių ir galimybių, nesudaromos sÄ…lygos juos efektyviai įgyvendinti“, – stebisi paÅ¡nekovÄ—.
Atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ras teko turÄ—ti reikalų ir SavivaldybÄ—je. Jie irgi ne visada klostÄ—si sklandžiai. Anot jos, Raseiniai deklaruoja žaliÄ…jÄ… kryptį, rajono vadovai sÄ…moningai jÄ… palaiko, taÄiau kai kuriuose kabinetuose tebedvelkia stagnacija, vadovaujamasi asmeniÅ¡kumais – paraÅ¡as principingai dedamas paskutinÄ™ minutÄ™, kuriami dirbtiniai barjerai.
Nepasitikėjimą sklaido ramus, dalykiškas dialogas
VÄ—jo jÄ—gainÄ—s projektÄ… suderinti su vietos bendruomene pavyko sklandžiai, nepaisant egzistuojanÄios nuomonÄ—s, kad visuomenÄ—s požiÅ«ris į žaliuosius projektus yra nepalankus dÄ—l skleidžiamo triukÅ¡mo ar kitokių nepagrįstų priežasÄių. Anot V. KenstaviÄienÄ—s, skiriant didesnį dÄ—mÄ—sį visuomenÄ—s Å¡vietimui, gilesniam supažindinimui apie kuriamÄ… ekologinÄ™ naudÄ…, tokie projektai bÅ«tų lengviau priimami ir sparÄiau vystomi.
„Vėjo elektrinė – ne pirmas „Norvelitos“ projektas, kurį privalėjome derinti su Gabšių kaimo bendruomene. Šįkart bendravimas buvo gana sklandus, bet tuo metu, kai statėme biologinius nuotekų valymo įrenginius, susidūrėme su tam tikrais iššūkiais. Žmonėms buvo daroma neigiama įtaka iš išorės dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statymo.
Vis tik, pripažįsta ji, situacija gerėja: nemažai Gabšių kaimo žmonių darbuojasi „Norvelitoje“, mato, kokių tikslų siekia įmonė, ir jais tiki. Sklaidyti mitus padeda bendravimas – dalykiškas dialogas įsiklausant į įvairias nuomones, argumentuotai išsakant savąją.
Tikslas – kad kaminas neberūktų
Kada jÄ—gainÄ— jau pradÄ—s gaminti elektros energijÄ…? V. KenstaviÄienÄ— sako, kad Å¡i data vis dar nÄ—ra aiÅ¡ki.
„Sparnai sukasi, bet tai yra tik jėgainės testavimas. Šimtaprocentinės integracijos vis dar neturime. Įranga trejus metus pragulėjo, dabar tenka daug ką keisti, reguliuoti, atitaikyti iš naujo. Kasdien važiuodama iš „Karpynės“ į „Norvelitą“ žiūriu, ar sparnai sukasi, tai iš tikrųjų labai lauktas momentas“, – pripažįsta ji.
Plano, kiek elektros energijos turi pagaminti vėjo jėgainė, įmonė neturi. Planuojamas vėjo jėgainės pajėgumas – 0,9 MWh. „Norvelitos“ veikla – specifinė, produkcijos kiekiai svyruoja, tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Kasdien kinta ir energijos poreikis.
„Mes nesame vėjo parkas – kiek prisuks energijos, tiek ir sunaudosime. Ji nebus kaupiama.
Paprastai tariant, bendras ciklas turÄ—tų atrodyti taip: Å¡vieÄiant saulei naudojame saulÄ—s elektrinių gaminamÄ… elektrÄ…; apsiniaukusiÄ… vÄ—juotÄ… dieną – elektros energijÄ… generuos vÄ—jo jÄ—gainÄ—; nuotekos valomos biologiniuose įrenginiuose. Å is ciklas užtikrintų maksimalų tvarumÄ…. Jau seniai iÅ¡kastinis kuras pakeistas ekologiÅ¡ku, atsinaujinanÄiu kuru“, – pabrėžia ji.
„Norvelitos“ vÄ—jo jÄ—gainė – 70 metrų aukÅ¡Äio, sparnų ilgis siekia 30 metrų. Jis pagamintas Vokietijos įmonÄ—je „Enercon“. Ä®monÄ— įsigijo naudotÄ… įrenginį. Nurodoma, kad jis galÄ—s bÅ«ti eksploatuojamas dar 20 metų, bet tikimasi, kad galiojimo trukmÄ— bus dar ilgesnÄ—, nes įmonÄ—je jis nebus naudojamas nuolat.
EST LT
2025-05-26 16:44
Tik įrengdami atsinaujinanÄios energetinkos sprendimus galime tapti energetiÅ¡kai nepriklausomi, ar tai bÅ«tų vÄ—jo ar saulÄ—s elektrinÄ—s nesvarbu, svarbu, kad bÅ«tų tvaru