https://www.alioraseiniai.lt/pirmoji-privatizacijos-banga/ Alio, Raseiniai Mon, 19 Oct 2026 02:22:13 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.0.2 https://www.alioraseiniai.lt/pirmoji-privatizacijos-banga/comment-page-1/#comment-10784 Marius Mon, 14 Mar 2022 17:54:23 +0000 http://www.alioraseiniai.lt/?p=2157#comment-10784 Ponia Laura, labai įdomus jūsų pasakojimas, ar yra knyga ar kita vieta kur galima būtų daugiau paskiatyti detalių? Ponia Laura, labai įdomus jūsų pasakojimas, ar yra knyga ar kita vieta kur galima būtų daugiau paskiatyti detalių?

]]> https://www.alioraseiniai.lt/pirmoji-privatizacijos-banga/comment-page-1/#comment-10054 laura Tue, 11 May 2021 15:58:49 +0000 http://www.alioraseiniai.lt/?p=2157#comment-10054 Pagojo dvaras, jo istorija Pirmieji dvaro savininkai Chlevinskiai. Jiems priklausė: 50 vyriškos lyties baudžiauninkų, iš jų 5 tarnavo pačiame dvare. Dvaro teritorijoje esančios 7 atskiros sodybos turėjo 7,63 ha žemės. 1,09 ha žemės užėmė keliai. Dvarui priklausė 83,93 ha ariamos žemės, 61,04 ha šienavimo laukų. Viso naudingos žemės buvo 152,6 ha. Vienam kiemui buvo nuomojama 21,8 ha žemės. Į metus vyrai privalėjo atidirbti 256 dienas, o moterys 262 dienas. Kiekvienas kiemas privalėjo skirti vežimą prekėms vežti į Rygą. Už žemės nuomą privaloma sumokėti 85 rublius į metus. Vėliau dvaras atiteko Daugirdams. XIX a. pabaigoje čia ūkininkavo Kostas Daugirdas. Tačiau caro valdžia nustatė, kad jis platino lietuvišką spaudą. Vengdamas represijų, K. Daugirdas pardavė dvarą ir persikėlė į Liepoją. Tačiau išėjęs i pensiją, jis vėl grįžo į Pagoji, kur 1927 - 07 – 19 metais jį aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona. K. Daugirdas visuomet rėmė brolio Tado archeologinę veiklą. 1886 m. T. Daugirdas pradėjo kasinėti Darbutų piliakalnį. D. Bertes kaitė rašo: "T. Daugirdas su draugais dirbdavęs ištisą dieną Archeologams valgyti veždavo iš Pagojo dvaro. Šeimininkės susidėdavusios į ratus indus su valgiais, staltieses, įsikeldavusios stalą. Po pietų vėl grįždavusios į dvarą".1897 – 09 - 07 Pagojo dvaro savininkas K. Daugirdas įstojo į Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės draugiją. Tarp Pagojo dvaro savininkų minima Luzinsko pavardė. 1940 – 08 - 10 metaisValstybinės žemės ūkio komisijos posėdžio protokole Nr. 15 minimas Julius Lodrinas - Lomiskis. Tuomet dvaras turėjo 83,78 ha žemés. 1983 m. atliekant kartografijos darbus nustatyta, kad Pagojaus dvare liko 4 pastatai: gyvenamasis namas, svirnas, virtuvė, tvartas. 1993 – 01 – 01 metais nustatyta 4,7 ha dvaro teritorija. Buvęs sodas po audros nusiaubtas. Nukentėjo ir gyvenamasis namas, kuriam nuo stogo nuplešta 5 lapai šiferio. Dvaro teritorijoje daug svetimkūnių. Yra silikatinių plytų priestatas ir prie gyvenamojo namo dešiniosios pusės. Pagojo dvaras, jo istorija
Pirmieji dvaro savininkai Chlevinskiai. Jiems priklausė: 50 vyriškos lyties baudžiauninkų, iš jų 5 tarnavo pačiame dvare. Dvaro teritorijoje esančios 7 atskiros sodybos turėjo 7,63 ha žemės. 1,09 ha žemės užėmė keliai. Dvarui priklausė 83,93 ha ariamos žemės, 61,04 ha šienavimo laukų. Viso naudingos žemės buvo 152,6 ha. Vienam kiemui buvo nuomojama 21,8 ha žemės. Į metus vyrai privalėjo atidirbti 256 dienas, o moterys 262 dienas. Kiekvienas kiemas privalėjo skirti vežimą prekėms vežti į Rygą. Už žemės nuomą privaloma sumokėti 85 rublius į metus.
Vėliau dvaras atiteko Daugirdams. XIX a. pabaigoje čia ūkininkavo Kostas Daugirdas. Tačiau caro valdžia nustatė, kad jis platino lietuvišką spaudą. Vengdamas represijų, K. Daugirdas pardavė dvarą ir persikėlė į Liepoją. Tačiau išėjęs i pensiją, jis vėl grįžo į Pagoji, kur 1927 – 07 – 19 metais jį aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona. K. Daugirdas visuomet rėmė brolio Tado archeologinę veiklą. 1886 m. T. Daugirdas pradėjo kasinėti Darbutų piliakalnį. D. Bertes kaitė rašo: “T. Daugirdas su draugais dirbdavęs ištisą dieną Archeologams valgyti veždavo iš Pagojo dvaro. Šeimininkės susidėdavusios į ratus indus su valgiais, staltieses, įsikeldavusios stalą. Po pietų vėl grįždavusios į dvarą”.1897 – 09 – 07 Pagojo dvaro savininkas K. Daugirdas įstojo į Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės draugiją.
Tarp Pagojo dvaro savininkų minima Luzinsko pavardė. 1940 – 08 – 10 metaisValstybinės žemės ūkio komisijos posėdžio protokole Nr. 15 minimas Julius Lodrinas – Lomiskis. Tuomet dvaras turėjo 83,78 ha žemés. 1983 m. atliekant kartografijos darbus nustatyta, kad Pagojaus dvare liko 4 pastatai: gyvenamasis namas, svirnas, virtuvė, tvartas. 1993 – 01 – 01 metais nustatyta 4,7 ha dvaro teritorija. Buvęs sodas po audros nusiaubtas. Nukentėjo ir gyvenamasis namas, kuriam nuo stogo nuplešta 5 lapai šiferio. Dvaro teritorijoje daug svetimkūnių. Yra silikatinių plytų priestatas ir prie gyvenamojo namo dešiniosios pusės.

]]>