Po pamokų – į Vaikų dienos centrą ir jaunimo atvirą centrą
Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com
Pastaruoju metu vis daugiau jaunimo skundžiasi, kad mažuose miesteliuose nėra ką veikti, mažai jiems pritaikytų veiklų, tad belieka po pamokų sėdėti prie kompiuterio. Ariogalos miesto jaunimas nuoboduliu negalėtų skųstis – čia veikia du Vaikų dienos centrai ir jaunimo atviras centras.
Tai saugi erdvė, kurioje vaikai ir jaunuoliai turi galimybę prasmingai leisti laiką, ruošti namų darbus, užsiimti savanoriška veikla, įgyti naujų galimybių ir patirčių, ugdyti savo asmeninius gebėjimus, kūrybiškumą ir save realizuoti. Vaikų ir jaunimo laisvalaikį mieste organizuoja viešoji įstaiga „Ariogalos tėkmė“.
Viskas prasidėjo nuo idėjos organizuojamos veiklos mažiesiems
Apsilankę Ariogalos vaikų dienos centre pasiteiravome vadovės Donatos Klizienės, kaip kilo idėja įkurti laisvalaikio užimtumo erdvę vaikams ir jaunimui.
„2015 metais parėjau namo ir pasakiau, kad noriu įkurti Vaikų dienos centrą, kurio Ariogaloje nebuvo. Tuo metu dirbau Socialinių paslaugų centre. Parašiau projektą, surizikavau, išėjau iš darbo. Tada Vaikų dienos centro veiklos dar buvo projektinės. Rašėme projektą, iš ariogališkio panaudos sutartimi gavome namą, kurį įsipareigojome prižiūrėti. Tai buvo medinis namelis prie seniūnijos. Mūsų atostoginiai ir sutaupyti pinigai nukeliavo į kanalizacijos įrengimą.
Ariogališkis Raidas Masaitis penkerius metus iš mūsų neėmė jokio mokesčio. Tiesiog mes vykdėme veiklą už namo priežiūrą. Esu jam labai dėkinga už tokį poelgį, kad leido vykdyti veiklą ir neėmė mokesčio. Po penkerių metų jie paprašė nuomos ir mums buvo brangu, tuomet mes ieškojome patalpų. Raseinių tarybos sprendimu gavome dvi klases mokykloje dešimčiai metų.
Tada iškrito projektas „Vaikų globos namų decentralizacija ir Vaikų dienos centrų plėtra“, kuriame dalyvavome ketvirtuoju šaukimu. Skolinomės pinigų, pirkome pastatą Vytenio gatvėje, kuriame šiandien veikia Vaikų dienos centras ir jaunimo atviras centras. Mūsų generaliniai rėmėjai buvo ir dabar yra Kazickų šeimos fondas, kuris padėjo atiduoti skolą už pastatą“, – apie įsikūrimo pradžią papasakojo D. Klizienė. Kartu su Donata Vaikų dienos centre dirba Renatas Globys ir Liucija Čepienė.
Gimnazijos patalpose
Pirmiausia apsilankėme Ariogalos gimnazijoje įsikūrusiame Vaikų dienos centre, kurį lanko pradinukai. Vaikus prižiūri ir laiką su jais leidžia Donata Polzunova ir Arina Jasukaitienė.
„Šiame Vaikų dienos centre yra 25 vietos, o dar eilėje laukia apie 10 vaikų. Norint patekti į mūsų centrą, tėvai seniūnijoje parašo prašymą Socialinės paramos skyriui. Už Vaikų dienos centro paslaugas tėvams mokėti nereikia. Tačiau, jeigu vaikas išeina iš jo, atgal gali sugrįžti tik po dvejų metų, nes tada jis atsiduria eilės gale. Vaikų dienos centras dirba nuo 12 iki 17 valandos. Tai labai patogu dirbantiems tėvams – vaikai po pamokų palaukia, kol tėvai grįžta iš darbo ir juos pasiima. Jeigu tėvai šiek tiek vėluoja, palaukiame arba pačios nuvežame vaiką į namus“, – žurnalistams pasakojo D. Polzunova.
Pasak jos, vaikai po pamokų centre ne tik ruošia pamokas, bet dalyvauja ir įvairiose veiklose: „Vyko kalėdinis vakarėlis, besiruošdami Užgavėnėms gaminome kaukes, dabar gaminame dekoracijas Velykoms. Nebuvo pamiršta ir Valentino diena – organizavome šventinį paštą. Vaikus supažindinome su dekupažu – gaminome dėžutes. Stengiamės juos sudominti įvairiomis veiklomis, kad jiems būtų smagu. Dirbame ir per mokinių atostogas. Tiesa, tada vaikų ateina mažiau. Kadangi per atostogas pamokų ruošti nereikia, pasispraginame kukurūzų spragėsių ir žiūrime filmus. Per vasaros atostogas daug laiko leidžiame lauke: aikštelėje žaidžiame kvadratą, organizuojame žygius.
Be abejo, didžiausias dėmesys skiriamas pamokų ruošai. Centrą lanko keli penktokai, tai jie padeda mažiesiems paruošti pamokas, paaiškina sunkesnes užduotis. Visi gyvename draugiškai, sutariame. Mes vaikams esame suaugusios draugės.“
Mažieji Vaikų dienos centro lankytojai išsiruošia ir į tolimesnes keliones. „Dabar ruošiamės keliauti į Kauną. Vaikams buvo leista pasirinkti, ką jie norėtų aplankyti. Mūsų centro lankytojai nubalsavo, kad nori apsilankyti „Megos“ mažajame zoologijos sode ir batutų parke. Pas mus vaikams smagu“, – sakė Donata ir Arina.
Svarbu, kad vaikai mumis pasitikėtų
Su paaugliais ir jaunimu Vytenio gatvėje esančiame Vaikų dienos centre ir jaunimo atvirame centre dirba D. Klizienė, R. Globys ir L. Čepienė. Čia paaugliams nuobodžiauti nėra kada – viena veikla veja kitą.
„Į mūsų centrą ateina 25 paaugliai, o pastovaus jų skaičiaus nėra. Jaunimo centras yra ta vieta, kur jaunuoliai ateina tiesiog pabūti. Yra sąrašas, mes matome, kiek kasdien jų ateina. Į jaunimo centrą jie gali atvažiuoti ir iš Kauno. Šio centro koncepcija yra tokia, kad jaunuolis nebūtų gatvėje ir nepridarytų nesąmonių. Po tam tikro laiko, kai jaunuolis tavimi pasitiki, galima su juo pradėti kalbėtis, įtraukti į veiklas. Centrą gali lankyti jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų, tačiau Jaunimo reikalų agentūra nori pajauninti jaunuolių amžių.
Vaikų dienos centras – akredituota vaikų priežiūros paslauga. Tėvai rašo prašymą seniūnijai, kad vaikas nori lankyti centrą, prašymus pristato į Socialinės paramos skyrių. Šiuo metu eilėje laukia 3 ar 4 jaunuoliai.
Centre vykdome įvairias veiklas, stengiamės ugdyti savo lankytojų socialinius įgūdžius, pilietiškumą. Stengiamės, kad kuo daugiau veiklų paaugliai organizuotų patys. Kovo 11-osios minėjimui jie ruošėsi patys. Taip vaikai mokėsi kalbėti viešai, gaminti skaidres. Šie įgūdžiai gyvenime jiems bus reikalingi“, – pasakojo D. Klizienė.
„Penktadienį buvome išsiruošę į žygį pajūriu su nakvyne, išpirkome edukaciją pakrantės apsaugos baterijoje „Memel Nord“ (tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, – aut. past.). Vaikams tokia istorijos pamoka labai patiko. Kaip specialistas, turi būti universalus. Reikia pabūti ir tėvu, ir mama. Aš centre dirbu kaip psichologas. Centro lankytojai – didelė šeima, kurioje vyksta daug dramų. Vaikai gerinasi, pykstasi ir turi būti tame įvykių sūkuryje.
Mūsų tikslas – užmegzti ryšį su jaunuoliais, įgyti jų pasitikėjimą. Net žvejų komandą subūrėme, mokėmės plaukti valtimi. Be abejo, nuvykęs su keturiais jaunuoliais į žvejybą pats nežvejoji, nes esi už juos atsakingas, stengiesi, kad jiems būtų gerai ir smagu. Tik spėk suktis, kiekvieną dieną galima ką nors įdomaus nuveikti“, – pasakojo R. Globys.
Pasak D. Klizienės, centro darbuotojams vaikai kasdien pateikia įvairių klausimų, pasisako apie ištikusias nelaimes: „Ateina šeštokai, kurie turi visokių bėdelių – tai susipyko su draugu, tai nepasisekė mokykloje. Su vaikais kalbame apie priklausomybes, lytiškumą, kviečiame mąstyti patiems ir argumentuotai pasakyti, kodėl tai gerai ar blogai. Vaikai mūsų klausia, ko nedrįstų paklausti tėvų. Stengiamės jiems atsakyti į klausimus, o jie stebi, kaip mes į juos reaguojame. Ateina sunkių vaikų iš nepilnų šeimų, tačiau bėgant laikui jie įsijungia į veiklas, tampa aktyvūs. Gyvename kaip šeimoje: gaminamės maistą, tvarkome namus, aplinką.
Šventės ir išvykos
Ariogalos vaikų dienos centras vykdo ir mobilų darbą – važiuoja pas jaunimą į Plikius, Betygalą, Viduklę. Planuoja gauti patalpas Butkiškėje.
„Betygalos mokykloje yra sporto salė, todėl ten su jaunuoliais daugiau sportuojame, žaidžiame krepšinį. Plikių kultūros centre patalpos mažesnės, todėl dažniau vyksta įvairūs pokalbiai, diskusijos. Vasarą aikštelėse žaidžiame tinklinį, krepšinį. Paaugliai ilgokai stebi jaunimo darbuotoją, kol atsiveria, išsipasakoja. Užmegzti ryšį nėra lengva.
Į visas išvykas vežamės kolonėlę, nes muzika – aktualiausia. Kartais lauke išsikepame maisto, išsiruošiame į žygius su baidarėmis“, – apie mobilų Vaikų dienos centro darbą pasakojo R. Globys.
Centro darbuotojai stengiasi, kad jų lankytojai būtų kuo savarankiškesni, patys priimtų sprendimus.
„Džiaugiamės penkių dienų vasaros stovykla, kuri buvo organizuota Palūkščio dvare. Stovyklą organizavome kartu su Raseinių atviru jaunimo centru. Jaunuoliai kūrė stovyklą patys, mes buvome tik koordinatoriai. Jaunuoliai patys dėliojosi veiklas, vėliau susibūrė savo komandas, kurias vedė visą stovyklos laiką. Taip jie įgavo komandos formavimo įgūdžių.
Ariogalos kultūros centre organizavome diskoteką, kurios labai ilgai nebuvo, nes mokykloje diskotekos organizuojamos tik mokiniams.
Per miesto šventę mūsų centro lankytojai kepė vaflius, gamino limonadą, pardavinėjo savo gamybos apyrankes, organizavo loteriją. Taip vaikai užsidirbo pinigų, už kuriuos nusipirkome teniso stalą.
Taip stengiamės įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Gražu iš šono stebėti, kaip paaugliai dirba, savarankiškai priima sprendimus.
Jaunuoliai patys organizavo Helovino šventę su nakvyne. Beje, nakvynės centre labai mėgstamos. Žodis „nakvynė“ reiškia, kad nemiegosi, vyks įvairios veiklos.
Dar dalyvaujame Kazickų šeimos remiamoje programoje „Jaunimas gali“, kurioje gyvenimo įgūdžiai formuojami per sportą.
Šiuo metu esame įsitraukę į didelį projektą „Jungtys“, finansuojamą Europos Sąjungos. Šiame projekte esame Jaunimo agentūros partneriai ir dirbame su mažiau galimybių turinčiais arba neaktyviais jaunuoliais, kurie nedirba ir nesimoko. Šis darbas individualus, sprendžiame problemas nuo savanorystės iki korepetitorių, teikiame psichologų paslaugas. Sprendžiame jaunuolių problemas su antstoliais, skolomis. Projekto galimybė – apmokėti jaunuoliams privalomą sveikatos draudimą.
Su projekto dalyviais bendraujame, susitikinėjame ir bandome motyvuoti veiklai, padedame ieškoti darbo. Su savo klientais kalbamės automobilyje, namuose, nes problemos sprendimui aplinka nedaro įtakos. Svarbu, kad būtų patrauklu, jaunuoliai nejaustų didelio diskomforto. Mes esame jų ramstis. Štai vienas jaunuolis skambina ir sako: „Atsitiko bėda, pakvietė į karo tarnybą.“ Mes jį įtikiname, kad tai nėra bėda, visiems jaunuoliams pridera tarnauti tėvynei.
Mes dar esame savanorius priimanti organizacija. Savanoriai – dar vienos mūsų rankos“, – apie įvykusius ir vykstančius projektus bei veiklas pasidalino D. Klizienė ir R. Globys.
Ariogalos vaikų dienos centras ir jaunimo centras turi daug planų: merginos norėtų grožio kampelio, kuriame kurtų šukuosenas ir darytų manikiūrą, vaikinams reikia bokso kriaušės ir rankų lenkimo treniruoklio. Centro įkūrėjai tikisi, kad šios svajonės išsipildys, tik reikia labai panorėti.
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
