Po studijų jauni žmonės pasirenka Raseinius
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Ä® Raseinius po studijų ar iÅ¡ emigracijos grįžta gyventi vis daugiau jaunų žmonių. BaigÄ™ studijas Kaune Raseiniuose kuriasi Brigita ir Karolis LendzeviÄiai. Brigita dirba pramoginių Å¡okių trenere ir Å¡okdina nemažai Raseinių moterų, merginų bei mergaiÄių, o Karolis jaunuosius sportininkus moko krepÅ¡inio paslapÄių. Su jauna Å¡eima susitikome pasikalbÄ—ti apie tai, kas juos paskatino sugrįžti į gimtÄ…jį miestÄ…, o ne kurtis didmiestyje.
Å okis lydÄ—jo nuo paauglystÄ—s
Pirmiausia susėdome pasikalbėti su Brigita, kuri iš pramoginių šokių varžybų su savo šokėjomis parsiveža medalius ir taures. Moteris vadovauja šokių studijai „Next Step“ ir dega meile šokiui.
„Šokis lydÄ—jo mane nuo 13 metų, kai su mama paauglystÄ—je pradÄ—jau lankyti linijinius Å¡okius. Po poros metų ta pati vadovÄ— rinko pramoginių Å¡okių grupÄ™, prie kurios, prikalbinusi keletÄ… draugių, prisidÄ—jau ir aÅ¡. Studijuodama ketvirtame kurse nutariau pabandyti bÅ«tent Raseiniuose surinkti Å¡okÄ—jų grupÄ™, nes nuo pat mokyklos laikų visi žinojo, kad Å¡oku, matÄ— mano laimÄ—jimus, todÄ—l savo žiniomis norÄ—jau pasidalinti bÅ«tent gimtajame mieste. Be to, Karolis Äia jau dirbo, tad, galima sakyti, pasidaviau jo įtakai ir pasilikau gyventi bei dirbti Raseiniuose.
Daugelis sakÄ—, kad pradžioje niekas nesusidomÄ—s, teks treniruoti vos keletÄ… žmonių, bet džiaugiuosi, kad mano startas buvo kitoks – ypaÄ daug dÄ—mesio sulaukÄ— moterų grupÄ—s. Å iuo metu gali pasirodyti, kad mieste yra nemažai Å¡okių studijų, trenerių, taÄiau pilnos salÄ—s Å¡okÄ—jų rodo, kad mÅ«sų tikrai yra pakankamai. Žinoma, yra nemažai nuomonių ar komentarų, bet konkurencija verÄia stengtis, galvoti kÄ… nors naujo, nesÄ—dÄ—ti vietoje. Kiek žinau, Raseiniuose pramoginių Å¡okių treneriai esame tik dviese, o modernių, gatvÄ—s Å¡okių trenerių stilistika skiriasi“, – apie gyvenimo ir darbo pradžiÄ… gimtajame mieste pasakojo Brigita.
Širdžiai mieliausi pramoginiai šokiai
MÅ«sų paÅ¡nekovÄ— iÅ¡bandÄ— įvairių Å¡okių stilius, taÄiau mieliausi jai liko pramoginiai Å¡okiai: „MÄ—gstu intensyviai treniruotis ir tie, kas pas mane ateina mokytis, žino, kad Å¡okti reikÄ—s daug. Net girdžiu atsiliepimų, kad pas mane labai sunku, bet aÅ¡ reikalauju daug, nes noriu gerai iÅ¡mokyti, vÄ—liau su savo auklÄ—tinÄ—mis dalyvauti konkursuose. Dar ta ugnelÄ— pasirodyti ir laimÄ—ti manyje dega.
Å okti mokau tik mergaites nuo ketverių metukų, taip pat merginas, moteris, todÄ—l mano grupÄ—se nÄ—ra nei vaikinų, nei porų. Gal ir bÅ«Äiau rinkusi įvairesnes grupes, taÄiau viskÄ… iÅ¡blaÅ¡kÄ— pandemija, o dabar net nÄ—ra galimybių – moterų grupÄ—s pilnos.
Taip pat dirbu ir su jaunavedžiais – kuriu Å¡okius vestuvÄ—ms. Tikrai stebina, kad iÅ¡ atÄ—jusių jaunavedžių porų iniciatyva mokytis Å¡okti dažniausiai yra iÅ¡ vyro. Jaunieji sako, kad vienas baisiausias iÅ¡bandymas jų lauks bažnyÄioje, o kitas bus Å¡okis, nes jam reikia nemažai ruoÅ¡tis, todÄ—l džiaugiuosi visais, kurie pasiryžta ateiti.
Ä® pirmÄ…sias savo Å¡okių studijos tarptautines varžybas KlaipÄ—doje „Baltic Salsa Show Cup“ vežiausi merginas ir moteris. Tada girdÄ—jau pastabų, komentarų, kad neturÄ—sime ten ko parodyti, nes mokÄ—mÄ—s tik vienus metus. Bet įvyko atvirkÅ¡Äiai – laimÄ—jome ir gavome nemažai pagyrimų. Na, o dabar organizatoriai mÅ«sų laukia konkursuose, gauname asmeninius pakvietimus, nes atvežame daug Å¡okÄ—jų ir kokybiÅ¡kų pasirodymų.
Å iemet tarptautiniame Äempionate „Baltic Salsa Show Cup“ su konkursine grupe užėmÄ—me pirmÄ… vietÄ…. Mano Å¡okÄ—jos jau puikiai žino, kad prieÅ¡ svarbiausius konkursus reikÄ—s daug dirbti, norint apginti titulÄ…. Tokiuose konkursuose neužtenka tik choreografijos, reikia ir kostiumų, ir emocijos“, – pasakojo moteris.
Sunku atsisveikinti su auklÄ—tinÄ—mis
Kaip ir visiems mokytojams, taip ir Brigitai sunku atsisveikinti su nuo mažų dienų iÅ¡ugdytomis Å¡okÄ—jomis: „Tai didžiausias skaudulys – dirbame nuo 12 metų ir jų nebelieka. Toks laikotarpis skaudžiausias – įdÄ—ta daug darbo, jos galÄ—tų skinti laurus, taÄiau iÅ¡vyksta studijuoti į didmiesÄius.
Pernai mergaitÄ—s prieÅ¡ tarptautinį konkursÄ… „Baltic Salsa Show Cup“ grįžinÄ—jo iÅ¡ Vilniaus į treniruotes ir savaitgaliais intensyviai treniruodavomÄ—s. Tokie momentai džiugina Å¡irdį, nes jų grįžimas ir noras dalyvauti parodo, kad viskÄ… darau gerai. PaskaiÄiavau, kad jau iÅ¡ugdžiau penkis choreografus. Savo mokinÄ—ms suteikiu galimybÄ™ vesti Å¡okÄ—jų palaikymo treniruotes. Smagu, kai tokiame mažame mieste Å¡okÄ—jų yra daug.
Pagal specialybę, esu šokių ir kūno kultūros mokytoja, tai kai išsisemsiu ir nebenorėsiu šokti, tikriausiai eisiu dirbti į mokyklą.“
Pasak B. LendzeviÄienÄ—s, nelengva jos darbo dalis – susigyventi su savo auklÄ—tiniais: „Nuo vaikystÄ—s Å¡okanÄios mergaitÄ—s paauglystÄ—je nori iÅ¡bandyti kitas sporto Å¡akas, pavyzdžiui, badmintonÄ…. Reikia kartais ir tÄ—velių, ir trenerių spaudimo, kad mergina pasiliktų Å¡okių grupÄ—je. Po vasaros dažniausiai atsiranda blaÅ¡kymasis, merginos mokosi vairuoti, nori pabÅ«ti su draugais, dalyvauti vakarÄ—liuose, o dar reikia atrasti laiko kontroliniams darbams pasiruoÅ¡ti. Na, o varžybos taip pat reikalauja laiko, nes atsiranda papildomų treniruoÄių.“
Gražioji šokių pusė
Pramoginiai šokiai iš šokėjų pareikalauja daug fizinių, emocinių jėgų, taip pat ir finansų.
„ŽiÅ«rovai mato gražiÄ…jÄ… pramoginių Å¡okių pusÄ™, kai moterys pasipuoÅ¡ia, pasidažo. Na, o treniruotÄ—se viskas bÅ«na atvirkÅ¡Äiai – bÅ«ni visa raudona, suÅ¡ilusi, plaukai sulipÄ™. Už gražaus fasado slypi daug darbo, žiÅ«ri, kad kiekvienas žingsnelis, kiekviena pozicija atrodytų kuo gražiau. Visada sakau savo Å¡okÄ—joms: „Įsivaizduokite, kad jus fotografuoja kiekviename žingsnyje.“ Kai ateini Å¡okti į sceną – tai geriausias sunkaus darbo apdovanojimas.
Tarptautiniam Å¡okių festivaliui, vykstanÄiam KlaipÄ—doje, kiekvienais metais labai ruoÅ¡iamÄ—s, gal kartais ir perdegame, bet jeigu laimime – džiaugsmas grįžta 140 procentų.
Kaip ir minÄ—jau, pramoginiai Å¡okiai – viena brangiausių sporto Å¡akų. Nepigios suknelÄ—s, bateliai, Å¡ukuosenos, o ir paÄios varžybos kainuoja. Piniginių apdovanojimų negauname, investuojame į save, taÄiau smagu pakovoti, pasilyginti su kitais – tai padeda tobulÄ—ti.
Ir dar vienas dalykas – kai moterys ateina Å¡okti į studijÄ…, jų koncentracija turi bÅ«ti Äia ir dabar. Reikia dÄ—lioti žingsnelius, galvoti apie judesius, o ne apie tai, kÄ… pagaminti pietums.
Å okÄ—jų drabužiai priklauso nuo Å¡okio idÄ—jos. Kelis kartus drabužius siuvomÄ—s, bet paÄios klijuojame blizguÄius. Pramoginių Å¡okių suknelÄ— gali kainuoti iki tÅ«kstanÄio eurų, bet geriau investuoti į avalynÄ™, o su suknelÄ—mis elgiamÄ—s kÅ«rybiÅ¡kai. Kuriant ir siuvant sukneles labai padeda mano mama. MergaitÄ—s, matydamos gražias Å¡okÄ—jas, nori bÅ«ti panaÅ¡ios į jas, taÄiau susidÅ«rus su darbu – entuziazmas iÅ¡garuoja. Jeigu į treniruotÄ™ atÄ—jÄ™s vaikas verkia, pasakau tÄ—veliams, kad gal dar ne laikas jam mokytis Å¡okti, kartais juos gÄ…sdina pats vaikų skaiÄius. Su jaunaisiais Å¡okÄ—jais bendraujame žaidimų forma, kad jiems Å¡okis patiktų, bÅ«tų smagu ir pamokos pabaigoje lauktų apdovanojimas. Mano penkerių metų dukra kartais mÄ—gsta ateiti paÅ¡okti, paiÅ¡dykauti su vaikais“, – pasakojo Å¡okių trenerÄ—.
Kaip atrodo trenerÄ—s diena?
Brigita su vyru Karoliu augina du mažameÄius vaikus, abu dirba, todÄ—l buvo įdomu sužinoti, kaip atrodo moters diena ir kaip ji viskÄ… spÄ—ja.
„Nuo Å¡ių metų turiu rytines treniruotes, nes nÄ—ra galimybÄ—s visoms suspÄ—ti ir sutilpti vakarais. Diena iki 16–17 valandos yra laisva, tada sukuosi namuose, dÄ—lioju muzikÄ… Å¡okiams, ieÅ¡kau aprangos, raÅ¡au daug žinuÄių tÄ—veliams. Nuo 17 iki beveik 21 valandos dirbu, tuo metu vyksta 3–4 treniruotÄ—s. Kai prasideda pasiruoÅ¡imas konkursams, jų, žinoma, turime daugiau.
Kasdienis krÅ«vis nemažas, o ypaÄ Å¡okant su aukÅ¡takulniais. Grįžusi į namus, rodos, nebeturiu jÄ—gų, nieko nebenoriu, bet kÄ… nors kito darant savÄ™s neįsivaizduoju. Man patinka muzika, veiksmas, kai yra daug žmonių. Kol yra sveikatos, tol dirbu. Dietų nesilaikau, mÄ—gstu saldumynus, todÄ—l sakau, kad geriau daugiau Å¡oksiu, bet pavalgysiu kÄ… mÄ—gstu“, – juokÄ—si paÅ¡nekovÄ—.
Ko trūksta Raseiniuose?
Laurus tarptautiniuose konkursuose skinanÄios Å¡okių trenerÄ—s pasiteiravome, ar ji nežada iÅ¡bandyti jÄ—gų televizijos konkursuose, o vÄ—liau kelti sparnų svetur ar į didmiestį.
„Esame gavÄ™ kvietimų dalyvauti televizijos konkursuose, taÄiau ten viskas susieta su komercija. Labiau norÄ—Äiau su savo studijos Å¡okÄ—jomis dalyvauti kokio nors atlikÄ—jo koncerte. AÅ¡ esu solo Å¡okÄ—ja, tad jei reikÄ—tų Å¡okti poroje, gal nemokÄ—Äiau partnerio pamokyti, o ir man paÄiai reikÄ—tų labai gerai pasiruoÅ¡ti.
Na, o Raseiniuose norÄ—tųsi baseino, kino teatro. Dabar dÄ—l spektaklių ar koncertų reikia kažkur važiuoti. Taip pat gimtajame mieste nÄ—ra platformos, kur galÄ—tume pareklamuoti savo Å¡okÄ—jus. Choreografai nÄ—ra suinteresuoti rodyti auklÄ—tinių – jeigu nori pasirodyti su vaikuÄiais ant scenos, turi važiuoti į kitÄ… miestÄ…. Norime garsinti savo miestÄ… Å¡okÄ—jų meistriÅ¡kumu, bet pats miestas, rodos, nenori.
Å okanÄių vaikų yra tikrai daug ir kaip mažame mieste yra nemažai pasiÅ«los, svarbiausia bandyti Å¡okti. Pavyzdžiui, į KlaipÄ—doje vykstantį tarptautinį konkursÄ… atvažiuoja teisÄ—jai iÅ¡ užsienio. Jie atsiveža savo kolektyvus, o per repeticijÄ… ploja, giria muzikÄ…, choreografijÄ…. Å okti gali įvairaus amžiaus žmonÄ—s, svarbu tai suprasti ir patirti Å¡okio laisvÄ™.
IÅ¡klausyta ir kita pusÄ—
Karolis – Raseinių kūno kultūros ir sporto centro krepšinio treneris. Pasiteiravome jo, kodėl nesusiviliojo gyvenimu didmiestyje, o įsikūrė gimtajame mieste.
„Savo kraÅ¡te mieliau gyventi, Äia įsikÅ«rÄ— mano draugai, kolegos. Raseiniuose dirbu mylimÄ… darbą – treniruoju jaunuosius krepÅ¡ininkus. Turime auganÄių krepÅ¡ininkų, auginame juos nuo mažų dienų. TaÄiau, jeigu mÅ«sų auklÄ—tiniai pasiekia daugiau, jie viliojami į didesnius miestus, į kitas lygas. Atiduoti auklÄ—tinius gaila, nes bÅ«na daug darbo įdÄ—ta.
Raseinių kÅ«no kultÅ«ros ir sporto centre apie 33 procentai vaikų užsiima krepÅ¡iniu. Daug darbo įdedame, kad į mÅ«sų bÅ«relius ateitų jaunieji talentai. Esame įkÅ«rÄ™ Vaikų Vidurio Lietuvos lygą – parÅ«piname vaikams rungtynių skaiÄių. Be abejo, į krepÅ¡inio treniruotes vaikai ateina su lÅ«kesÄiais žaisti NBA lygoje, taÄiau dar tokių krepÅ¡ininkų neužauginau, viskas ateityje.
Per pirmÄ…sias krepÅ¡inio treniruotes vaikams neskiriame sunkių pratimų, supažindiname su judriaisiais žaidimais, nes nenorime atbaidyti nuo sporto, o pritraukti į jį. Na, o Raseiniuose pasigendame naujo sporto centro, nes aplinkiniai rajonai turi. Turimame sporto centre aukÅ¡tesnio lygio rungtynių suorganizuoti negalÄ—tume. Manau, kad reikÄ—tų daugiau investuoti į sportÄ…, tada mažiau reikÄ—tų lėšų medicinai“, – mintimis su žurnalistais pasidalijo K. LendzeviÄius.
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
