Po vasaros dangum

Versija spausdinimui

Kas geriausiai atspindi vasaros esmę, nuotaiką? Kvapai? Kelionės? Skirtingų spalvų šokis? Vasaros nuotaika – įspūdinga, šiluma spinduliuojanti puokštė, ji visada praskaidrina nuotaiką ir „įtaiso“ plačiausią šypseną. Mums šią vasarą primins kelionė. Keliai, vedantys į kitas šalis, yra įvairūs – autostrados, vingiuoti kalnų keliai, tiesesni per gyvenvietes – kaip ir pats gyvenimas. Nenusakomas, nepaprastas ir įdomus. Sunku įsivaizduoti kelionę be žemėlapio, be vadovo, be gido.
Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjunga (vadovas Jonas Vazgys), įgyvendindama projektą „Kaimo bendruomenių veiklos skatinimas“, organizavo puikią gerosios patirties kelionę į smaragdinę Slovėniją. Savo išmone, patarimais, organizaciniais darbais prisidėjo Vietos veiklos grupė „Raseinių krašto bendrija“, vadovė Irena Dapkuvienė. Kelionė mums neprailgo: įvairūs konkursai, atrakcijos autobuse įtraukė visus ir kėlė nuotaiką. Keliavome per Lenkiją, Čekiją, Austriją. „Guliverio kelionių“ gidas Raimundas pristatė šalies vizitinę kortelę, svarbiausius lankytinus kultūros ir gamtos paveldo objektus. Manau, ne vienas dar čia sugrįšime.
Pagaliau išsvajota Slovėnija: Bledas, Triglavo nacionalinis parkas, Bohinio ežeras, Vintgaro tarpeklis, Postoinos urvai, Predjamos pilis, Piranas. Visko neišvardinsi ir per keletą dienų neaplankysi. Pirmiausia lankėmės Slovėnijos kalnų kurorte Blede. Jame – ledyninės kilmės smaragdinės spalvos ežeras, tapęs Slovėnijos simboliu. Nepakartojamo grožio panorama, ežero saloje baltuojanti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytėlė, ją pasiekėme vietos tradiciniu mediniu laiveliu. Kitas objektas – ant skardžio stūksanti XI a.
įspūdinga Bledo pilis. Tai viena seniausių pilių, išlikusių net iš viduramžių laikų.
Kitą dieną vykome į Vintgaro tarpeklį, kur teka Radovnos upė. Tai įspūdingas gamtos šedevras – 1,6 km ilgio gamtinis takas su kabančiomis uolomis, tiltais ir šniokščiančiais kriokliais. Nuostabus jausmas pasijusti mažyte gamtos dalele.
Didžiausią įspūdį visiems paliko kalnai. Nuvykę į Vogel kalnų kurortą keltuvu pasikėlėme į Rjava Skala viršukalnę, nuo jos atsiveria nuostabi panorama į Bohinio ežerą. Drąsiausi keltuvu pasikėlė į Orlove Glave apžvalgos aikštelę. Kiekvienas turėjome galimybę sugalvoti slaptą norą ir paskambinti ten esančiu varpu, kad jis išsipildytų. Patyrėme labai jautrią akimirką, kai kalnų fone išskleidėme Lietuvos vėliavą ir plačiai nuskambėjo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Ne vieno akyse rinkosi džiaugsmo ir pasididžiavimo savo valstybe ašarėlės.

Grožėjomės tolumoje boluojančia aukščiausia šalyje kalno Triglavo viršūne (2 864 m). Pirmąkart keliaujantiems tai nuostabi patirtis, neišdildomi įspūdžiai.
Kas svajojo, o kas ir eiles sudėjo: „Šalmus užsidėję palei gaivią sraunią upę ėjom, / O kai į Vogelį pakylėjo, / Daug kas baimės aukštį nugalėjo…“ ( aut. Virgilijus Dapkus).
Aplankėme Slovėnijos sostinę Liublianą – Šv. Mikalojaus katedrą, ją puošia XVIII a. Italijos menininkų barokinės freskos, rotušę (lankytojų knygoje palikome lietuvišką įrašą ir padėką vadovui J. Vazgiui už galimybę tai pamatyti), Drakonų tiltą (drakonas – Liublianos simbolis), Robe fontaną, simbolizuojantį tris upes, pasigrožėjome Liublianos pilimi.
Nauja diena ir vėl nauji nepakartojami įspūdžiai. Slovėnijos pajūris. Viduramžių miestas Piranas, sukuriantis Venecijos valdymo aukso amžiaus atmosferą. Šiandien jis vadinamas Venecijos architektūros perlu. Poilsiui skirtas laikas – Adrijos jūros pakrantė. Pramogavome. Vyko tradicinės naujokų krikštynos, jas smagiai prisimins kiekvienas, priimtas į Kaimų bendruomenių sąjungą.
Vėliau grožėjomės Vipavos slėnio vynuogynais, abrikosais, įspūdingu kraštovaizdžiu. Aplankėme vyno ūkį, kur vyko degustacija su tradiciniais vietiniais sūriais ir mėsos delikatesais.
Kelionei skirtas laikas trumpėjo, o patarlė sako „ir gardų radus reikia paliaut“, tad taip ir mums… Penktąją dieną važiavome į Postoiną, kur lankėmės nuostabiame gamtos sukurtame objekte – stebuklinguose Postoinos urvuose. Tai 20 km ilgio vandens suformuotas takas, dalį jo nuvažiavome traukinuku ir kitą dalį nuėjome pėsčiomis. Grožėjomės nuostabiais požemio ir vandens šedevrais: įvairaus dydžio galerijomis ir koridoriais, nusėtais įmantrių formų stalaktitais ir stalagmitais. Tai reikia pamatyti! Už 9 km nuo urvų ant uolos pakibusi 123 m aukštyje stovi didinga Predjamos pilis. Jai daugiau kaip 800 metų. Dabar čia muziejus, vyksta riterių turnyrai.
Visa tai mes išvydome ir papildėme savo kelionių kraitį dėl Raseinių rajono savivaldybės dalinio finansavimo, dėka Bendruomenių sąjungos vadovo
J. Vazgio, jo puikaus vadovavimo ir kelionės organizavimo. Visų kelionės dalyvių vardu dėkojame J. Vazgiui, kuris „išplaukęs į kitus vandenis“ liko toks pat nuoširdus, paprastas, neabejingas kiekvienam bendruomenės nariui ir veiklai. Jo fotoobjektyvu įamžintos įspūdingiausios ir gražiausios kelionės akimirkos mums ilgai primins nuostabią kelionę.

Kartu keliavusios
Rita Kačiušienė, Gražina Pečkaitienė

Komentarų nėra