Aušra ŠNEIDERYTĖ
[1]
Lietuviai – mėgstanti paradoksus tauta. Visuomet stebinome savo sugebėjimu imti kyšius, o štai Europos Sąjungos paramos fondų dosniai atkišto pusantro milijono paimti nesiteikėme. Kažin, ar saulutei pakaitinus į plikes ir už kampo pakvipus pavasarinio šašlyko kvapui, valdžios vyrai ir moteriškutės nesigrauš dėl dar rudenį priimto sprendimo?
Penkerius metus planuotai poilsiavietei ištartas NE
Būtent apie šį sprendimą jau daug kalbėta ir keiktasi, bet logikos nerasta. Dar 2006-aisiais Raseinių rajono savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas, parodęs Dubysos apylinkių panaudojimo turizmui galimybes. Tyrimas atskleidė, jog reikalinga įrengti poilsiavietę prie upės Kalniškių kaime. Vėliau, 2007-aisiais, minėta teritorija įtraukta į detalųjį rajono planą kaip būsima poilsiavietė, planą patvirtino tuo metu Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Darius Ulickas. 5,6 ha žemės sklypas Kalniškių kaime prie Dubysos upės paskirtas rekreacinės teritorijos trumpalaikio poilsio statinių statybai bei gyventojų poilsio zonos organizavimui. 2009 metais ta pati teritorija įtraukta į Raseinių rajono savivaldybės turizmo ir rekreacijos specialųjį planą, jame numatyta galimybė prie Dubysos, Kalniškių kaime, įrengti kempingą. Privažiavimas prie būsimos poilsiavietės net paženklintas mediniu drožiniu – rodykle. Taigi, daugiau kaip penkerius metus planuota, svajota, ruoštasi.
O štai praėjusių metų rudenį atsirado ir reali galimybė minėtoje vietoje įrengti poilsiavietę, nepanaudojus tam nei cento iš rajono biudžeto. Gautas pasiūlymas poilsiavietę įrengti įsisavinant Europos Sąjungos paramos fondų skiriamas lėšas – apie pusantro milijono litų. Poilsiavietės projektą parengė Dubysos regioninio parko direkcija. Projektas pateiktas ir patvirtintas LR Ūkio ministerijoje.
Šimtaprocentinis projekto finansavimas turėjo atkeliauti iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų pagal priemonę „Ekologinio turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“. Savivaldybės prie projekto vykdymo prašyta prisidėti tik natūra – žemės sklypu, kuris jau šiaip ar taip buvo nuspręstas panaudoti rekreaciniams tikslams.
Ar imtis vykdyti šį projektą, rajono Savivaldybės taryba svarstė 2011-ųjų rugsėjį. Priimtas sprendimas vėliau buvo įvairiai linksniuojamas ir net vadinamas nelogišku bei suinteresuotu. Devyni tarybos nariai balsavo už projekto įgyvendinimą, o likę keturiolika (kaip tyčia, išvien valdančiosios daugumos atstovai), susilaikė nuo balsavimo.
Daugumos tarybos narių susilaikymo užteko, kad projektas nebūtų palaimintas ir nugultų kažkur raštinės stalčiuose amžinam poilsiui. Nuo balsavimo susilaikė Remigijus Ačas, Kristina Bartkutė, Edita Bartuševičiūtė, Pranas Gedminas, Edgaras Juška, Česlovas Kenstavičius, Jordanas Kenstavičius, Algimantas Mielinis, Regina Petrokienė, Ona Aldona Radčenko, Vaclovas Šimaitis, Vladislovas Šimaitis, Sigitas Vaičius, Gerda Visockienė. Tiesa, vėliau bandyta ieškoti būdų, kaip tą pusantro europinio milijono įsisavinti, tačiau jokia kita perspektyva nebuvo tinkama. Siūlyta poilsiavietę įrengti Lyduvėnuose ar buvusios „Lakštingalos“ šašlykines vietoje, tačiau šios vietos neatitiko reikalavimų dėl papildomų lėšų poreikio ar per mažo ploto. Taip pro akis praplaukė pusantro milijono litų.
Nenorėjo atimti pelno iš verslininkų
Jei šiandien sulauktumėte pasiūlymo gauti 1,5 milijono litų savo aplinkai tvarkyti, tikriausiai bėgtumėte neatsigręždami nuo įžūlaus kvailio, siūlančio jums dykus pinigus? Sakote, ne? O net 14 rajono Savivaldybės tarybos narių bėgtų ir neatsigręžtų.
Priežastis, kodėl rajono rekreacijos ir turizmo gerinimui skirti pusantro milijono litų nebuvo įsisavinti – verslininkų interesas. Tiksliau, vieno verslininko, kuriam priklauso kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“. Mat ES fondų finansuojama poilsiavietė būtų įrengta tiesiai priešais sodybą „Pakalnė“ ir sudariusi jai konkurenciją. Tokį sprendimą rajono meras Remigijus Ačas įvardina kaip „nenorą žlugdyti vietinio verslo“.
Nemažai projektui nepritarusių politikų patys užsiima arba kadaise užsiėmė verslu. Nepaisant to, jie nesugebėjo įžvelgti planuojamos poilsiavietės naudos vietiniam verslui. Nors pirmakursių ekonomikos vadovėliuose rašoma, jog sveika konkurencija – vienas iš verslumą skatinančių veiksnių. Tuo stebėjosi opozicijos atstovas, tarybos narys Darius Ulickas. Anot jo, ES lėšomis finansuojama investicija vietinio verslo nežlugdytų, atvirkščiai – suteiktų jam daugiau galimybių. Šalimais įsikūrusi poilsiavietė pritrauktų ir tokių klientų, kuriems prireiktų „Pakalnės“ teikiamų pramogų. Be to, „Pakalnės“ savininkai turėtų galimybę konkurso būdu išsinuomoti poilsiavietės priežiūrą ir administravimą, imti simbolinį mokestį iš palapines norinčių įsirengti stovyklautojų. Išradingai ir protingai tvarkomas privatus verslas šioje situacijoje turėtų įžvelgti pelno, o ne nuostolio galimybių. D. Ulickas teigė nesuprantąs, kodėl ilgai planuotas ir dar neseniai savaime suprantamu laikytas poilsiavietės įrengimas Kalniškiuose, buvo pasmerktas valdančiosios daugumos valia.
Taigi, pusantro milijono praganiusių tarybos narių sprendimas ne tik sukliudė įsisavinti ES lėšų bei įrengti Kalniškiuose stovyklavietę, bet ir užkirto vietiniam verslui kelią gauti papildomų pajamų.
Mero pavaduotojas Sigitas Vaičius tikina, jog yra ir kitų kliūčių, neleidžiančių iš ES pinigų įrengti poilsiavietės Kalniškių rekreacinėje zonoje. Esą, vieta parinkta skubotai, neatlikta išsami poreikio analizė, o ir būtinybės kempingui toje vietoje nėra. Tačiau kaip čia taip? Dar nuo 2006-ųjų ir vieta tiko, ir poreikis, ir būtinybė buvo, o dabar – nebėra, nebereikia…
Aš nekaltas – kalta aplinka
Prieš mėnesį žiniasklaidą pasiekė Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas Tomo Andriulio pranešimas. Šiuo pranešimu Kalniškių poilsiavietės atsiradimui kelią užkirtę valdančiosios daugumos atstovai nusiplauna rankas nuo atsakomybės už sprendimą. Pasirodo, dėl neįvykdyto projekto kalti ne kas kitas, o patys projekto rengėjai – Dubysos regioninio parko direkcija. Pranešime teigiama: „Direkcija nuo pat Projekto pradžios su Savivaldybe, kaip partnere, nederino veiksmų, susijusių su projektu <…> iš karto neatsiklausė Savivaldybės tarybos, ar ši sutiktų, kad Kalniškių k. sklype būtų įrengtas kempingas“. Pasirodo, prieš penkerius metus atliktų studijų, nuosekliai ruoštų ir pasirašytų planų neužteko – reikėjo atsiklausti.
Paradoksalu tai, LR Ūkio ministerija, patvirtinusi projektą, nerado priežasčių, dėl kurių jis neturėtų būti vykdomas. Tuo metu rajono valdžia įžvelgė priežastį, vertą pusantro milijono. Kaip rašoma T. Andriulio pranešime, Kalniškių kaime įrengti poilsiavietę yra netikslinga, nes „šalia planuojamos projekto įgyvendinimo vietos yra įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“, kurioje yra teikiamos stovyklavie-tės paslaugos“.
Turėjo džiuginti piligrimus ir poilsiautojus
Kaimo sodyboje „Pakalnė“ už dyką niekas palapinės pasistatyti ir šašlykėlio išsikepti neleis. O priešais turėjusioje išdygti poilsiavietėje vasarotojai būtų galėję mėgautis gamtos artumu neišlaidaudami. Dabar, deja, teks tenkintis neišgenėtų krūmų draugija arba mokėti pinigus ir įsikurti jaukioje kaimo sodyboje. Jei pavienis poilsiautojas dar gali sau leisti tokį malonumą, tai pro Kalniškius į Šiluvą keliaujantys piligrimai – vargu. Nors Raseinių rajono strateginiame plane ir rašyta: „Raseinių vizija – modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti“. Pačiame plane teigiama, jog viena iš rajono plėtros prioritetinių sričių – „graži gamta, Šiluva, Maironio tėviškė, Molavėnų piliakalniai, Dubysa ir kitos kultūros bei gamtos vertybės, jų išsaugojimas ir efektyvus panaudojimas turizmo ir rekreacijos reikmėms“. Tačiau dešimtmečio plane, kuris turi iš popieriaus lapų persikelti į mūsų realybę, nebuvo nei žodžiu paminėta, jog rajono prioritetas – pavienių verslininkų interesai.
Rašyto žodžio galia tegul tiki kalbininkai ir naivuoliai, o mūsų valdantieji turi savo tiesas. Viena jų –nereikia poilsiautojams ir piligrimams lengvai prieinamos, už solidžią ES skirtą sumelę sutvarkytos poilsiavietės. Taigi, svečiuotis ir kišenes kratyti piligrimai galės „Pakalnėje“, o tie, kurių kišenės tuščios – lai sulenda į krūmus, tankiai sužėlusius palei Maironio apdainuotą Dubysą.
Savaitraščio ,,Alio, Raseiniai“ žurnalistai taip pat prisideda prie tų, kurie vasarą lindės krūmynuose ir gedės, kad kažkam vieno verslininko interesas buvo brangesnis, nei galimybė pradžiuginti poilsiautojus ir piligrimus bei praturtinti kraštą nauju turistų traukos tašku.
Raseiniškiai apie poilsį prie Dubysos
Danutė: 
[2]
- Pati pėsčia esu, mašinos neturiu, tai nelabai kur nors ir važinėju poilsiauti. Net nežinau, ar užtenka poilsiaviečių aplink Raseinius. Man tai tiesiog neaktualu.
Tačiau tarybos sprendimas nerengti tos poilsiavietės neatrodo labai protingas. Tiems, kas turi pinigų, tai gal ir užtenka vietos poilsiui. O kas mažiau pinigėlių turi, būtų neblogai nuvažiuoti į nemokamą, bet tvarkingą poilsiavietę. Nors konkurencija „Pakalnei“ gal ir gali būti, gal tai ir negerai. O kas dėl piligrimų, tai juk ketina pakelėje įrengti daug visokių suolelių, kažkur viešuosius tualetus? Jei čia rimti ketinimai, tai gal piligrimai ir neliks labai nuskriausti?
Viktorija:
[3]
- Dažnai vasarą važiuojame prie Dubysos poilsiauti. Ne kartą buvome ir toje vietoje priešais „Pakalnę“. Ten gera, labai žmonių mėgstama vieta. Vasarą ten kartais nėra net kur mašinos pasistatyti, daug poilsiautojų privažiuoja. Tik tiek, kad tikrai nėra labai tvarkinga. Gaila, kad buvo atsisakyta tą aikštelę sutvarkyti.
Virginija:
- Anksčiau, kai vaikai buvo mažesni, važiuodavome prie Dubysos, bet gal daugiau prie „Lakštingalos“. Nors esame buvę ir ten, priešais „Pakalnę“. Ten geras privažiavimas, smagu maudytis. Ten poilsiavietei vieta – pats tas, juk ir daug 
[4]žmonių pravažiuoja pro šalį. Manau, jei pamatytų, kad yra graži poilsiavietė, užsuktų pabūti. Gal ir iš „Pakalnės“ kokių šašlykų užsisakytų. Nors nežinau, kaip reaguočiau „Pakalnės“ savininkų vietoje – gal taip pat bijočiau konkurencijos.