Pono Benjamino Franklino negalavimai

Šar?nas Barkauskas [1]

Isteriškos panel?s
Vis dažniau pasigirsta kalbos apie ats?linan?i? nauj? ekonomin? kriz?. Visuomen?je po truput? kyla irzlumas, ?tarumas, nerimas.

Jau visi žino, kad sunki ekonominio gripo forma ?m? kamuoti ne tik Portugalij?, Graikij?, Airij?. ?iaud?ti jau prad?jo Italija. Išdavikišk? kosul? bando nuslopinti Pranc?zija, ta?iau tai daryti vis sunkiau sekasi.

Finans? rinkos, kurias galima pavadinti savotiškais globalios ekonomikos raumenimis, tampa vis labiau pažeidžiamos, tod?l tie raumenys nuolat nervingai tr?k?ioja ir akivaizdžiai nebetenka galios išlaikyti rimtus sunkumus.

Dar taip neseniai nežinojome, kas tai yra finans? rinkos. Dabar jau žinome, kad jos kažkuo labai panašios ? patologiškai jautrias paneles: užtenka kam nors pasaulio pakraštyje nusi?iaud?ti, ir tos panel?s ima isteriškai klykti, keldamos visuotin? panik? ir sumaišt?.

Ypa? tos panel?s myli Benjamin? Franklin? (garb? vyr?, pavaizduot? ant 100 doleri? vert?s kupi?ros). Ta?iau B. Franklinui pastarosiomis dienomis prastai sekasi. Atrodo, jis praranda savo galias ir žaves?. Gali b?ti,  kad B. Franklinas ne tik sloguoja, bet gal net susigrieb? plau?i? uždegim?. Jei tokia liga bus diagnozuota (kaip žinome, reiting? agent?ros b?tent apie tai ir kalba), finans? rinkas gali ištikti tikras paralyžius.

Nauji dogmatikai

Dar ne taip seniai buvo aiškinama, kad laisvoji rinkos ekonomika visk? moka sutvarkyti savaime. Dabar jau atrodo, kad laisvoji rinka ypa? mikliai sugeba kurti krizes.
Kita vertus, nebeaišku, ar Lietuvoje veikia laisvoji rinkos ekonomika. Kažkod?l toje „laisvojoje rinkoje“ laisvi jau?iasi tik monopolininkai ir oligarchai, o visi kiti yra
net labai stipriai suvaržyti. Tod?l jei paklaustume, kas reguliuoja rink?, dauguma matyt atsakyt?, kad rink? reguliuoja ne pati rinka, bet monopolininkai.
Jie reguliuoja ir kainas. Ypa? tai akivaizdu, pasižvalgius maisto produkt? lentynose.
Išvada gana li?dna: maisto ir kit? plataus vartojimo preki? kainos Lietuvos parduotuv?se dažnai didesn?s nei, pavyzdžiui, Anglijoje ar Vokietijoje.

Jau teko gird?ti nauj?j? šiuolaikini? dogmatik? aiškinimus, kad min?tose šalyse pigiau pardavin?ti prekes ?manoma tod?l, kad ?ia gerokai didesn?s rinkos. Vokie?iai gali sau leisti mažesn? pelno marž?, nes tai yra didel? rinka. Be to, jie gali sau leisti ir didesnius atlyginimus, tai taip pat lemia didesn? rinka ir, kas be ko, gilesn?s socialiai atsakingo verslo tradicijos bei mok?jimas taupyti.

Naujoviško banko vizija

Jau tapo ?prasta teigti, kad fatališka  Lietuvos nelaim? yra maža rinka. Ta?iau, pavyzdžiui, Liuksemburgo rinka už Lietuvos kelis kartus mažesn?, bet atlyginimai ir pragyvenimo lygis ?ia pats aukš?iausias Europoje.
Suprantama, Lietuvos ir Liuksemburgo situacija visiškai skirtinga. Jei mes gyventum?me tarp  Pranc?zijos, Vokietijos ir Belgijos, matyt, b?tum?me tiesiog pasmerkti
gerovei. Ta?iau turime kriz?s kamuojamus kaimynus latvius, diktatoriaus valdomus baltarusius, neprognozuojamus rusus, stabilia gerove niekada negal?jusius pasigirti lenkus.
Ta?iau kaimynai mus neatitveria neperžengiamomis sienomis. Krizi? bangos b?tent ir atpl?sta iš vadinam?j? gerov?s šali?. Patyr? ekonomistai svarsto, kad  reikia neutralaus pasaulinio banko, kuris priimt? sprendimus neatsižvelgdamas ? kokios nors šalies ar šali? grupi? interesus, bet ? globalius reiškinius visame pasaulyje, derindamas nacionalinius interesus su regioniniais ir pasauliniais.  Beje, kai kurie Lietuvos finansininkai ir ekonomistai tok? derinim? supranta gana savotiškai. Pasak
vieno anekdoto, kai Prezident? Dalia Grybauskait? buvus? Lietuvos banko valdytoj? Reinoldij? Šarkin? paragino susimažinti milžinišk? atlyginim? ir pasiteiravo, kod?l jo toks didelis darbo užmokestis, tas atsak?: bandžiau suderinti vilibor? su euroboru, iš?jo pereboras…
Tai gana vaizdingas pavyzdys, kaip lietuviai specifiškai interpretuoja globalius procesus.

Ar vyks devalvacija?

Pastaruoju metu pasvarstoma ir apie tai, kaip dolerio ir euro problemos gali paveikti m?s? nacionalin? valiut?.
Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gilys svarsto apie galim? valiutos devalvavim?.  „Delfi“ paklaustas, kokias mato išeitis, jei pasaul? supurtyt? nauja kriz?, jis d?st?: „Vienas galim? keli? – Piet? Europos valstyb?ms pasitraukti iš euro zonos ir devalvuoti savo valiutas. Visas pasaulis – išskyrus Lietuv? – žino, kad devalvavimas
gerokai padidina konkurencingum?. O juk Lietuvai tai labai svarbu, nes ji priklausoma nuo eksporto. Šiuo poži?riu galime sakyti: gal ir gerai, kad nesame euro zonoje.
Neverta net kalb?ti, kokias skausmingas pasekmes lito devalvavimas tur?t? Lietuvoje. Gaunant vienus iš mažiausi? atlyginim? Europos S?jungoje, taupyti yra skausmingai sunku, tod?l lito nuvert?jimas prilygt? katastrofai.

Suprantama, ne visiems, nes dalis lietuvi? jau dabar gyvena savotiškomis Liuksemburgo s?lygomis. „Alio, Raseini?“ krapštotyrininkas buvo nuoširdžiai nustebintas, kai
sužinojo, jog vienos Lietuvoje garsios teisinink? kontoros advokato darbo valanda ?kainota 450 lit?. Ta?iau k? reiškia advokato atlyginimas prieš darbo užmokest?, kuris mokamas Vokietijos ir Pranc?zijos lyderiams – Angelai Merkel ir Nicolas Sarkozy. Neveltui iš j? pastarosiomis dienomis labai daug tikimasi viso pasaulio labui.
Visi vis dar tikisi, kad Pranc?zija ir Vokietija bus tais buldozeriais, tempian?iais ES tinginius ir apsileid?lius iš korupcini?-finansini? li?n?.  Ta?iau pabr?žiama, kad neseniai ?vyk?s A. Merkel ir N. Sarko-zy susitikimas nuvyl? rinkas: Vokietijos ir Pranc?zijos lyderi? susitikimas baig?si be konkre?i? rezultat?, euro kursas susilpn?jo. Miglota ir dolerio ateitis.

Blogos prognoz?s doleriui

Finans? analitik? nuomone, per artimiausius 25 metus JAV doleris gali netekti rezervin?s pasaulio valiutos statuso, nes j? išstums „multivaliutinis portfelis“. Taip mano apklausoje dalyvav? patyr? ekspertai. Lietuvos spauda cituoja leidin? „Financial Times“, pasak kurio, dar pra?jusiais metais tie patys ekspertai man?, kad doleris išliks vienintele rezervine valiuta. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 80 žmoni? – centrini? bank? rezerv? valdytojai, suvereni? turto fond? ir tarptautini? institut? vadybininkai.
Apklausos rezultatai dar kart? parodo nepasitenkinim? doleriu kaip rezervine valiuta, nes JAV vadovyb? nepaj?gia apriboti savo išlaid?. Nelinksma: finans? rinkose matomos tik kritimo tendencijos. Vieninteliai, kas spar?iai auga, deja, t?ra nuog?stavimai ir pesimizmas d?l ne per geriausios pono Benjamino Franklino sveikatos.