Potvynis Raseiniuose: skęstančiųjų bėdos – jų pačių reikalas

Siųsti Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Liepos 20 d. praūžusi iki tol neregėta liūtis pridarė daug nuostolių Raseiniams. Buvo užlietos kelių dešimčių namų žemutinės patalpos. Ypač nukentėjo Bagdoniškės, Žvyryno, Stoties ir aplinkinių gatvių gyventojai. Milžiniška potvynio banga pralaužė valymo įrenginių grotas ir plūstelėjo tiesiai į Raseikos upelį (vandens skaitiklis nustojo veikęs). Per puspenktos valandos iškrito daugiau nei pusės mėnesio kritulių norma. Ugniagesių bei vandens ūkio avarinės tarnybos darbavosi iki vėlumos.

Gyventojai piktinosi valdžios atliktais darbais

Tą dieną, praūžus liūčiai, „Alio, Raseiniams“ paskambino Bagdoniškės gatvės gyventoja ir susirūpinusiu balsu pranešė, kad skęsta visas kvartalas. Žurnalistui nuvykus į įvykio vietą, pranešimas pasitvirtino: vanduo buvo apsėmęs nemažą gatvės dalį, fontanai veržėsi per lietaus kanalizacijos dangčius, aplinkinių namų teritorijose telkšojo didžiulės balos. Gyventojai parodė užlietus garažus, rūsius ir kitas patalpas.
Bagdoniškės gatvė europinėmis lėšomis  neseniai buvo atnaujinta – nutiesta nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai išgrįsti trinkelėmis, pakloti nauji lietaus kanalizacijos
vamzdžiai. Regis, visi turėjo džiaugtis dar vienu Savivaldybės įsipareigotu ir atliktu projektu, tačiau po liūties nemaža dalis tų gražių darbų skendėjo nešvariame vandenyje.Šio kvartalo gyventoja Marija Stepulienė sakė, kad tokio potvynio dar nėra buvę. „Renovavo mūsų gatvę, bet nieko gero nepadarė. Anksčiau tiek vandens po liūčių nebūdavo“, – dejavo moteriškė, pirštu baksnodama į apsemtas namo patalpas. Jos kaimynai taip pat pritarė ir parodė, kad vanduo nespėja nubėgti į surinktuvą. „Čia turi būti pastatytas normalus kolektorius. Matote, kaip vanduo sūkuriuoja ir nenuteka“, – dėstė vyrai. „Aš jau antrą kartą skęstu šiais metais, nes po renovacijos gatvė buvo paaukštinta ir vanduo atplūsta greičiau. Tik šį kartą jo dar daugiau“, – bėdojo  pusamžis vyriškis. „Pinigai čia valdžios išplauti, o ne darbas padarytas. Išgrindė Vilkupio krantus akmenimis, užkimšo drenažus“, – piktinosi kitas nukentėjusysis.
Čia pat braidė ir Savivaldybės tarybos narys Vaidas Kuzmarskis, kurio šeimai priklausanti parduotuvė „Tėjula“ taip pat gavo keletą porcijų vandens. Ponas Vaidas nubrido iki kolektoriaus pažiūrėti, ar nėra jis užsikimšęs (iš dalies taip ir buvo), bet jo bent kiek daugiau atkrapštyti nepavyko.

Meteorologai liūtį pripažino stichiniu reiškiniu

Raseinių meteorologijos stoties viršininkė Rima Mockienė korespondentui pasakė, kad Raseinius užgriuvusi liūtis buvo neeilinis meteorologinis reiškinys. Per 4 val. 29
min. iškrito daugiau nei pusės mėnesio norma – 56,2 mm (skaičiuojama į vieną kvadratinį metrą). Tuo pačiu metu siautė ir škvalas (vėjo greitis siekė 23 m/s) bei griaudėjo perkūnija. Tiesa, škvalas didesnių nuostolių nepridarė, bet keletą medžių nulaužė.
Pasak meteorologės, ankstesnių metų stebėjimais mieste tokio didelio kritulių kiekio nebuvo užfiksuota. Tik 2007 m. liepos 7 d. ties Dubysos upe iškrito 56,1 mm. Tuo metu upė nepaprastai patvino ir, kaip sakoma, „išėjo iš krantų“.„Be abejo tai buvo stichinis reiškinys, tačiau tai neatleidžia vandentiekininkų nuo atsakomybės. Dabar užtenka 15 – 20 mm kritulių ir kai kuriose miesto vietose namai apsemiami. Tokia situacija tęsiasi kokius trejus pastaruosius metus. Anksčiau to nebūdavo. Čia jau šių tarnybų problema“, – atviravo R. Mockienė.

Įvykdytas projektas neatlaikė išbandymo

Išklausęs gyventojų skundus dėl Bagdoniškės gatvėje apsemtų namų ir, pasak vietos gyventojų, valdžios blogai atliktų darbų, „Alio, Raseinių“ žurnalistas kreipėsi į Savivaldybės administracijos Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistą Valmantą Bentnorių, kuris kuravo minėtą projektą. Korespondentas paprašė pakomentuoti, ar išties gyventojų nuoskaudos ir kaltinimai yra pagrįsti.
V. Bentnorius parodė Bagdoniškės bei gretimų gatvių rekonstrukcijos brėžinius ir papasakojo apie atliktus darbus. Pasak vyr. specialisto, visi darbai atlikti laikantis projekto ir atitinka keliamas sąlygas. „Pagal apskaičiavimus buvo sudėti 250 ir 300 mm lietaus kanalizacijos vamzdžiai. Dėl viso pikto palikome veikiančią ir senąją drenažo sistemą. Žodžiu, šiuo klausimu netgi apsidraudėme. Visa bėda, kad čia buvo ne lietus, o stichinė nelaimė – baisi liūtis. Mieste ji ir be šito kvartalo pridarė aibes nuostolių. Keliose vietose pavojingai paplovė asfalto dangą, susidarė purvo nuošliaužos, išardė trinkeles ir panašiai. Dabar turime padarytą žalą sutvarkyti, nors tam papildomai finansavimo ir neskiriama“, – aiškino V. Bentnorius.
Po įvykusios liūties „Alio, Raseinių“ žurnalistas fotografavo Vikupyje esančius lietaus kanalizacijos vamzdžius. Tuo metu vanduo šniokštė tiek pro naująjį lietaus nuotekų vamzdį, tiek pro senąjį. Prie upelio besibūriuojantys gyventojai papasakojo, kad liūties metu vanduo buvo taip pakilęs, kad apsėmė abu vamzdžius.

Vandentiekininkams – gyventojų pareiškimai

Pasak laikinai einančio UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus pareigas Povilo Vežbavičiaus, įmonė gavo ne vieno gyventojo pareiškimą dėl įvykusio potvynio. „Tačiau įvertinkime tokius skaičius: sausuoju metų laiku valykla per 1 valandą išvalo nuo 70 iki 100 m3 nuotekų, o liūties metu ši masė sudarė nuo 1500 iki 3000 m3. Plūstanti srovė, susimaišiusi su akmenimis, sulaužė nuotekų valymo grotas. Visos sistemos buvo pilnos. Tekančio purvo masės negalėjome kontroliuoti. Tą dieną darbavomės iki 23 val. Kur galėjome, ten užsikimšusias trasas išlaisvinome. Nuotekų valyklos darbas stabilizavosi tik kitą dieną po pietų. Suprantama, kad didžiausius nuostolius patyrė gyventojai“,- sakė P. Vežbavičius.
Direktorių pavaduojantis specialistas paaiškino, kad tiems žmonėms, kurie kreipėsi, vandentiekininkai kiek galėjo, tiek pagelbėjo. Beje, pasirodo, techniškai įmanoma išspręsti kai kuriems gyventojams kylančias problemas. Pasak P. Vežbavičiaus, tiems žmonėms, kurie rūsiuose turi santechninius mazgus, reikėtų įsirengti atbulinius vožtuvus. Jie panašios situacijos atveju neleistų nuotekoms plūsti atgal. „Raseinių vandenų“ darbuotojai nemokamai konsultuoja ir pastato šiuos vožtuvus. Juos reikia tik nusipirkti (kaina apie 150 Lt).

Pabaigai – moralas vartotojui

Visi esame vartotojai, tačiau kai kurie vartotojai nori viską gauti nieko neduodami. Besiaiškinant apie įvykusį faktą, išaiškėjo dar viena blogybė. Gyventojai neretai savavališkai savo kanalizacines sistemas prisijungia prie miesto drenažo sistemų. Liūties metu nuotekų nebespėjo pumpuoti siurblinės, todėl pilni kanalizacijos šuliniai vandens nepraleido ir jos ėmė bėgti atgal. Tokiu būdu daugeliui gyventojų kanalizacijos vanduo plūstelėjo per sanitarinius mazgus bei kitas išleidimo angas.
Ne vieną kartą kalbėta apie turto draudimą ir ne tik reklaminiuose straipsniuose, tačiau kiekvienam atrodo, kad jį nelaimė aplenks. O kaip paaiškino vienas iš draudimo agentų, firmos nuo stichinių nelaimių draudžia ypač nebrangiai, kadangi pas mus tai retas reiškinys. Tačiau, pasak vandentiekio darbuotojų, tik užsimink klientui apie draudimą, tai tas dar daugiau supyksta.

1 Komentaras

  1. teisingai

    2011-07-28 19:33

    Teisingai, tegul pirma valdžia išbando, kodėl pirmiausiai už ES pinigus tvarkė Bagdoniškės gatvę? Ar todėl, kad joje Kuzmarskis gyvena?