Aušra ŠNEIDERYT?
[1]
Viešieji pirkimai – legendomis ir mitais apipinta Lietuvos verslo sritis. Žmon?s kalba, jog vieš?j? pirkim? konkursus neretai paskalauja povandenin?s srov?s, pro juos prasiau?ia viena kita afera, it Sezamo vartai atsiveria ir užsiveria paslaptingos banknot? pilnos kišen?s… Kiek šioje lyrikoje yra tiesos, paprastam pilie?iui sužinoti nelemta. O kartais iki galo situacijos suvokti nepavyksta net ir patiems t? pirkim? dalyviams ar organizatoriams. Taip atsitiko ir besirenovuojan?iam „Raseini? hipodromui“ bei darbus atliekan?iai ?monei „Raseini? statyba“. S?di ?moni? vadovai, suka galvas ir nesp?ja traukyti pagali?, kuriuos ? ratus kaišioja konkurentai.
? teism? – d?l paslapting? pažeidim??
Rekonstruojamas Raseini? hipodromas tur?t? tapti pajam? ir pramog? versm? Raseini? gyventojams. Lietuvos verslo paramos agent?ra (toliau LVPA) iš Europos s?jungos paramos fond? skyr? hipodromo renovacijai 4,5 milijono lit?. Buvo surengti viešieji darb? pirkimai, kuriuos laim?jo ?mon? UAB „Raseini? statyba“, pasi?liusi ?rengti hipodrom? už 5,3 milijono lit?. Prasid?jo pasirengimas darbams. Ta?iau netrukus vieš?j? pirkim? konkurse antroji likusi UAB „A. Žilinskio ir ko“ pateik? ieškin? Vš? „Raseini? hipodromas“. Ieškinyje teigiama, jog viešuosiuose pirkimuose buvo padaryta pažeidim?, tod?l pirkim? rezultatus reikia pripažinti niekiniais ir konkurso nugal?toju paskirti ieškov?. Taip pat „A. Žilinskio ir ko“ prašo kompensacijos už žal?, kuri? patyr? nelaim?j? konkurso ir neuždirb? pelno. Papraš?me ?mon?s atstovo išsamiau papasakoti, kod?l buvo nuspr?sta bylin?tis. Trumpo atsakymo teko laukti savait?.
„Esame rimta ir stabili statybin? kompanija, kuri gali puikiai atlikti Raseini? hipodromo rekonstravimo darbus. Turime tam reikaling? kompetencij? ir patirt?. Ieškin? Šiauli? apygardos teismui pateik?me d?l LR vieš?j? pirkim? ?statymo, o taip pat ir ,,A. Žilinskio ir ko“ UAB teisi? pažeidim? pirkimo metu – kaip žinote, ši? pažeidim? buvim? pripažino ir Šiauli? apygardos teismas. Šiauli? apygardos teismo sprendim? apskund? atsakovas Vš? „Raseini? hipodromas“ ir tre?iasis asmuo UAB „Raseini? statyba“, ta?iau tikim?s, kad Lietuvos apeliacinis teismas Šiauli? apygardos teismo sprendim? paliks nepakeist?“, – d?sto „A.Žilinskio ir ko“ rinkodaros direktorius Aurelijus Daškevi?ius, ta?iau smulkiau bylin?jimosi detali? nekomentuoja.
Ieškinio vinis –neegzistuojantis objektas
„Ieškovo pretenzijos niekam n?ra iki galo suprantamos. Pats teismas iš karto nesuprato, ko ieškovas nori, praš? tikslinti, konkretinti ieškin?“, – sako „Raseini? hipodromo“ direktorius Remigijus Poškus. Anot jo, pra?jus neskelbiam? deryb? proced?rai, „Raseini? hipodromas“ buvo užverstas daugialype ieškovo pretenzija, ? kuri? komisija atsak? t? pa?i? dien?, atmesdama j?. Vis d?l to ieškovas padav? ieškin? teismui, akcentuodamas, kad „Raseini? statyba“ neturi reikalingos kvalifikacijos – atestato, leidžian?io rekonstruojant hipodrom? atlikti reikalingus elektros darbus.
Pla?iau aiškina „Raseini? statybos“ generalinis direktorius Saulius Bekampis. „Viešojo pirkimo konkurse buvo s?lyga, kad ?mon? turi tur?ti atestat?, leidžiant? daryti elektros darbus iki 10 kilovolt?. Ta?iau realiai t? darb? atlikti nereik?s, nes j? net n?ra projekte. Tokie darbai buvo numatyti, kai dar buvo planuojama statyti elektros pastot?. Bet projekto rengimo metu jos nebeliko. Nors pastot?s buvo nuspr?sta nestatyti, ji per klaid? atsid?r? vieš?j? pirkim? konkurso s?lygose. Tai – žmogiška klaida, kuri dabar pridaro mums daug b?d?“, – sako S. Bekampis.
Anot „Raseini? hipodromo“ direktoriaus R. Poškaus, pastot? iš projekto buvo išmesta po konkurso, skelbto pavasar?, nes keit?si Elektros energetikos ?statymas. „Pagal j? dabar užsakovas nebegali rengti konkurso ir organizuoti, kad kažkas statyt? elektros pastot?. Tik Lietuvos elektros skirstom?j? tinkl? operatorius turi išskirtin? teis? tai daryti. Taigi, mes t? pastot? iš?m?me iš projekto, antraip b?tume nusiženg? ?statymui. Kaip ?siv?l? pastot? ? vieš?j? pirkim? dokumentus, reikt? paklausti Savivaldyb?s. Bijau bešnek?ti. Reng?me pirkimus mes, ta?iau dalininkas yra ir Savivaldyb?, jai atstovauja teisininkai, koreguojantys s?lygas. Tai štai ir pakoregavo, kaip jiems reik?jo. Po padaryt? korekcij? s?lygose atsirado niekam nebereikalingas reikalavimas d?l 10 kV atestato. Jei tai b?t? priklaus? tik nuo „Raseini? hipodromo“, reikalavimo neb?t? buv?
pirkimo s?lygose, nes pastot?s n?ra žiniaraš?iuose. ?velta ši grubi klaida dabar gali mums brangiai kainuoti. Nors tvirtai tikiu, kad atestatas pateiktas subrangovo 10 kV supaprastintame atvirame konkurse yra tinkamas. Be to, vadovaujantis atnaujintu STR, nuo 2011 met? liepos 7 dienos visus elektros darbus iki 110 kV gali atlikti neatestuoti inžinieriai. ?ia yra ir visoki? povandenini? srovi?, apie kurias aš nenoriu šnek?ti. Nenusibanguokim. Galima daryti daug prielaid?, ta?iau niekam nereikia, kad v?l prasid?t? politikavimai. Dabar svarbiausia, kad b?t? išgelb?tas hipodromas“, – kalba pašnekovas.
Ta?iau, Šiauli? apygardos teismas nusprend?, jog Raseini? hipodromui nereikalinga ir planuose nenumatyta pastot? – praktiškai neegzistuojantis objektas – reikšmingas veiksnys šioje istorijoje. Teismo sprendimas nurodo dabartin? Raseini? hipodromo rekonstravimo rangos darb? sutart? pripažinti niekine ir negaliojan?ia, iš naujo rengti viešuosius pirkimus bei dar kart? ?vertinti „Rasein? statybos“ kvalifikacij?. Nutartis apsk?sta Lietuvos apeliaciniam teismui. Jo išvados tur?t? b?ti žinomos geguž?s viduryje.
Pus? Raseini? pastat? – nemok?s ?vesti elektros?
Pamirštame neegzistuojan?ias mistines elektros pastotes ir klausiame S. Bekampio, ar jo ?mon? tikrai paj?gi atlikti tuos darbus, kurie vis tik bus vykdomi realyb?je ir yra numatyti planuose. „Raseini? statybos“ vadovas neslepia šypsenos. „Esame ne dešimt dien? veikianti ?mon? – šiais metais skai?iuojame jau 48 veiklos metus. Pus? Raseini? pastatyta m?s? ?mon?s. Kod?l dabar suabejota m?s? geb?jimais hipodrome ?vesti apšvietim?? Juk hipodromo rekonstrukcijos planuose – joki? ypating? atestat? ir sugeb?jim? nereikalaujantys elektros darbai. Esame ir sud?tingesni? dar?. Elektros oro linijas ties?me. Visi elektros darbai, kurie bus daromi Raseini? hipodrome, yra iki 1000 volt?, tokiems darbams mes turime atestat? ir galime juos vykdyti. Pagal darb? sud?tingum? statybos kvalifikacijos mums visiškai užtenka. Juo labiau, kad pas mus šioje srityje specializuojasi ištisos kartos. Yra darbuotoj?, kuri? t?vai kažkada dirbo „Raseini? statyboje“, o dabar ateina jau j? vaikai dirbti. Ištisos meistr? generacijos“, – pasakoja S. Bekampis.
Pateik? geriausi? kain?
Kiekviena kišen? turi savo dugn?, Raseini? hipodromo rekonstrukcijai skirt? l?š? fondas – taip pat ne beribis. B?tent kaina viešuosiuose pirkimuose yra antras svarbiausias rodiklis (pirmasis – geb?jimas ?vykdyti s?lygose iškeltus reikalavimus). Vykdant vieš?j? Raseini? hipodromo rekonstrukcijos darb? pirkimo konkurs? buvo išsiaiškinta, jog darbus atlikti gali trys ?mon?s: „Raseini? statyba“, „A. Žilinskio ir ko“ bei „V?tr?na“. Iš ši? trij? laim?jo ta, kuri deryb? metu pasi?l? mažiausi? kain?.
„Mes pasi?l?me labai ger? kain?. Ta?iau tai nereiškia, kad taupome medžiagoms ar darbo j?gai. Sutaupyti mums padeda spar?iau atliekamas darbas. Kuo grei?iau pastatomas objektas, tuo mažesn?s išlaidos specifin?s ?rangos nuomai, darbuotoj? atlyginimams, transportavimui. Kitas dalykas – mes turime savo žvyro bei sm?lio karjerus. Žaliavas iš ten padovanojame Raseiniams už savikain?. Juk tai objektas visiems rajono gyventojais, tod?l ir patys esame juo suinteresuoti. Be to, esame vietin? ?mon?, taigi žmon?ms nereikia mok?ti komandiruotpinigi?, vežioti j? ? darb?, apgyvendinti. Be abejon?s, mes, dirbdami „savo kieme“, esame pigesni, nei kit? rajon? firmos. Ir tokios pat kokyb?s darbus galime atlikti pigiau nei konkurentai, ta?iau tikrai ne pras?iau“, – užtikrina S. Bekampis.
D?l kainos buvo der?tasi ir su „A. Žilinskio ir ko“, ta?iau ši ?mon? pasi?l? kur kas didesn? sum?. „Labai nesmagu, kad ieškovui buvo pasi?lytos visos galimyb?s pateikti kain?, kuri priimtina Raseini? hipodromui, ta?iau net deryb? metu jie to nepadar?. „Raseini? statyba“atviro konkurso metu pasi?l? mažesn? kain?, nei „A. Žilinskio ir ko“ der?damiesi. „Raseini? statyba“ sutiko atlikti darbus už 5,3 milijono lit?. Tuo metu „A. Žilinskio ir ko“ b?t? tai padariusi 800 000 lit? brangiau. Nor?jome sutaupyti ir teisingai ?vykdyti pirkimus, bet už tai gavome teism? maraton?“, – lieja apmaud? Raseini? hipodromo direktorius.
Ko nemyli meras?
Ta?iau miglota teisin? sumaištis n?ra vienintelis Raseini? hipodromo direktoriaus galvos skausmas.
Nepalankiai ? hipodromo statybos reikalus ži?ri rajono meras Remigijus A?as. O kaip byloja tautosaka virt?s mero posakis apie spyr? ir saldainiuk? – su aukš?iausia rajono fig?ra geriau nesipykti.
„Meras vis sako, kad jam niekas neduoda valdyti hipodromo. Ta?iau juk mes absoliu?iai visk? deriname su Savivaldybe. Kokio dar valdymo jis nori, aš nelabai suprantu. Iš paskutini? pasisakym?, atrodo, meras nor?jo, kad viešuosius pirkimus b?t? laim?jusi jurbarkiški? ?mon?,
si?liusi atlikti darbus 800 000 lit? brangiau. Kod?l taip yra, man irgi sunku suprasti“, – svarsto R. Poškus.
Pra?jusi? savait? Raseini? krašto televizijos laidoje „Tiesioginis eteris“ rajono meras sulauk? ži?rovo prašymo pakomentuoti hipodromo situacij?. Kalb?damas meras ne kart? sunkiai atsiduso. „Savivaldybei priklauso 51 procentas hipodromo. Tai reiškia, Savivaldyb? tur?t? visiškai valdyti ir kontroliuoti hipodrom?. Ta?iau d?l tam tikr? priežas?i?, kurios mums yra žinomos, buvusi valdan?ioji dauguma, vadovaujant merui Dainiui Šadauskiui, pasiraš? dokument?, kuriuo praktiškai hipodromo reikalai atiduoti spr?sti mažiesiems akcininkams. Buvo pakeisti ?statai, kuriuose numatyta, kad norint pakeisti direktori?, ?statin? kapital? ar spr?sti kitus reikalus, reikalingi du tre?daliai bals?. Tai reiškia, jei Savivaldyb? nesuranda sutarimo su smulkiaisiais akcininkais, iš kuri? kai kurie turi labai didelius interesus, praktiškai ji nieko negali daryti. O kai at?jo nauja valdžia, tai yra mes, išreišk?me nepasitik?jim? dabartiniu direktoriumi. Vyko auditai, po kuri? mat?me, kad vyksta negeri dalykai, l?šos naudojamos neracionaliai, yra labai daug netvarkos. Ta?iau keleto smulki?j? akcinink? d?ka šitas klausimas buvo atmestas. Savivaldyb? viena negal?jo nieko
padaryti. O kas d?l teismui apsk?st? vieš?j? pirkim?, kuriems vadovavo buvusios valdžios sudaryta komisija, tai dr?stu pasakyti, kad jie padar? labai dideli? klaid?. Teismas pripažino š? konkurs? ?vykus? kaip neteis?t?, ?pareigojo skelbti nauj? ir ieškoti naujo rangovo. Šie darbai, kurie dabar vyksta, yra nelegal?s“, – teigia meras.
Tuo metu Šiauli? apygardos teismo nutartyje rašoma, jog visos pus?s privalo: „išsaugoti iš pripažintos negaliojan?ia 2011 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 1 jos šalims kylan?ias teises ir pareigas iki 2012 m. geguž?s 1 d.“. Tai reiškia, jog nutraukdama darbus „Raseini? statyba“ nusižengt? teismo nutar?iai. Taigi, kas iš ties? yra nelegalu – t?sti ar nutraukti darbus? Kiek retorinis šis klausimas, paliksime spr?sti skaitytojams.
Kod?l darbai vis dar vyksta, aiškina ir „Raseini? statybos“ vadovas. „Nuo kovo pirmos joki? nauj? darb? neprad?jome, ta?iau prival?jome t?sti senus. Ir ne taip, kaip ?ia viešoje erdv?je kalbama, kad savavališkai sustabd?me. ?ia jokios savival?s n?ra. Darbus t?sti mus ?pareigojo Šiauli? teismo sprendimas. Jis taip pat ?pareigojo užsakov?, Vš? „Raseini? hipodromas“, su mumis atsiskaityti, o pinigus skirian?i? organizacij?, LVPA, jiems sumok?ti. Taigi, ?pareigoti teismo sprendimo esame visi, ta?iau iš trij? ?pareigot? pusi? vienintel? „Raseini? statyba“ vykdo tai, kas ?sakyta. Šiandien atveža klijuoto medžio sijas, turime sumontuoti. Ta?iau nauj? darb? nebesiimsime. Privalome sustabdyti darbus iki geguž?s pirmos. Paskui nebeaišku, kaip viskas gali pakrypti“, – sako S. Bekampis.
Tolesniame mero pasisakyme apie hipodrom? tiesioginio eterio metu eskaluojami Savivaldyb?s ir smulki?j? dalinink? santykiai. „Pra?jusi? savait? pas mane ? namus atvažiavo smulkieji akcininkai. Atidarau duris – suvirto pas mane ir sako, kad nori pasikalb?ti. Tas pokalbis buvo labai trumpas. J? prašymas buvo toks: „Mere, mes norim parduoti akcijas, tegul savivaldyb? nuperka jas“. Aš išaiškinau Savivaldyb?s pozicij?. Sakau: „Vaikinai, j?s prisidirbote, j?s neleidote mums keisti direktoriaus, j?s? Vieš?j? pirkim? komisija pri?m? tok? sprendim?, o dabar norite parduoti
mums akcijas. Jau dabar galim visk? valdyt, bet prisiimam ir vis? atsakomyb?? Šitoje vietoje traukinys nuvažiavo. Vyrai, prisivir?t koš?s, mes dabar ži?r?sim, kaip j?s j? išsisr?bsit“, – cituoja šmaikštumo nestokojantis rajono meras.
Paklaus?me „Raseini? statybos“ vadovo nešališkos nuomon?s apie tok? mero nusiteikim?. Ta?iau S. Bekampis iš karto purtosi šios temos, sakydamas, jog ? politines intrigas nesivels. „Kažko vertinti, smerkti ir teisti negaliu, neturiu argument?. Matau susipriešinim?, ta?iau ne mano kompetencija j? paaiškinti. Man svarbiau tai, jog keturis m?nesius dirbame ir pinig? negauname. Kol LVPA neperved? europini? pinig?, finansuoti darbus gal?t? Savivaldyb?, nes turi didesn? hipodromo akcij?, dal?. Jei b?tume mylimi mero, manau, kad vienaip ar kitaip jis išspr?st? finansavimo klausim?. Juk meras – galinga rajono fig?ra“, – svarsto S. Bekampis.
„Raseini? hipodromo“ direktorius R. Poškus nuo politikavimo taip pat nusiplauna rankas. Ta?iau pagodoja, jog Savivaldyb?s finansavimas šiuo metu pad?t? hipodromui negaišti su darbais. „Lietuvos verslo paramos agent?ra gauna pinigus iš Europos S?jungos paramos fond? ir perveda juos „Raseini? hipodromui“, o šis sumoka tuos pinigus darb? vykdytojui. Nedidel? dal? sumos finansuoja ir patys dalininkai – fiziniai asmenys, turintys hipodromo akcij? bei Savivaldyb?. Pats meras tur?t? džiaugtis – mes, fiziniai asmenys, investuojame ? rajono turt?. Juk hipodromas yra gautas pagal panaudos sutart?, iš esm?s jis vis dar priklauso Savivaldybei. Mes stengiam?s praturtinti m?s? krašt? ekonomiškai ir kult?riškai vertingu objektu, investuojame ? svetim? turt?, o meras kažkod?l m?s? nepalaiko. Gal? gale ir tie patys europiniai pinigai panaudojami rajono naudai – vietin? ?mon? dirba, gyventoj? pajam? mokestis gr?žta ? m?s? rajono fond?. Prisid?ti prie hipodromo statybos Savivaldybei reikia labai nedidele suma. O iš gyventoj? pajam? mokes?io bei kit? mokes?i? gr?š pus? investuotos sumos. Kad viskas susitvarkys, aš neabejoju. Toks teisinis nihilizmas
negali klest?ti ir sveikas protas vis tiek laim?s. Ta?iau b?tent šiuo momentu pinigin? injekcija hipodromui b?t? svarbi“, – sako R. Poškus.
Dvi pus?s – dvi tiesos
Li?dnai skamb?jo mero nupasakota situacija su akcininkais. Negi tikrai jie b?ga kaip tam tikri gyv?n?liai iš sk?stan?io laivo ir si?lo hipodromo akcijas nupirkti pa?iam R. A?ui? Susisiek?me su vienu iš mero namuose besilankiusi? hipodromo dalinink? ir išgirdome visiškai priešing? versij?. Dalininkas Alvydas Karinauskas sako pats gav?s iš mero pasi?lym? parduoti hipodromo akcijas.
„Meras negražiai apsimelavo kalb?damas per televizij?. Situacija buvo visai kitokia. Pas j? ? namus mes nesuvirtome – mus ten „nusitemp?“ vienas geras jo draugas. Prieš tai kalb?jome su meru jo darbo vietoje ir dar kart? ?sitikinome, kad hipodromo reikaluose jis nesigaudo. V?liau vienas mero draugas pasi?l? mums užsukti pas R. A??. Nuvažiavau pas j? su dar trimis akcininkais. Ten meras ir išsak? mums savo pasi?lym? – hipodromo akcijas nupirks Savivaldyb? arba jo si?lomas pirk?jas, tuomet ir su statybomis viskas bus gerai. Ta?iau mero si?loma akcij? pirkimo kaina buvo tokia juokinga, kad net galvoti apie jok? pardavim? negalima. Nežinau, kam merui reikalingas hipodromas. Gal nori ten padaryti kok? stadion? ar bobu?i? turg?? Bet kad jam jo reikia – akivaizdu. Buv?s pokalbis labiau panaš?jo ? reket?, nei verslo sand?r?. Dar meras kalb?jo apie direktoriaus
keitim?. Sakome, žinoma, jei tik rasite, k? pasodinti ? Remigijaus viet?, galime keisti. Ta?iau R. A?as nieko pasi?lyti negal?jo. Žirgininkyst? – siaura ir nauja sritis Lietuvoje ir rasti gerai tai išmanant? specialist? yra labai sunku. Kai meras gal?s pasi?lyti k? nors, kas šioje srityje yra geresnis už Remigij?, tuomet mes jo pasi?lym? išklausysime“, – tvirtina A. Karinauskas.
Band?me susisiekti ir su kitais mero namuose apsilankiusiais hipodromo dalininkais, ta?iau nes?kmingai.
Scenarijai: optimistinis ir pesimistinis
Iki geguž?s pirmos darbai Raseini? hipodrome bus sustabdyti, o tolesn? j? eiga priklausys nuo Apeliacinio teismo sprendimo. „Laukiame teismo sprendimo ir tikim?s, kad jis bus mums palankus“, – viliasi vadovai.
„Jei sprendimas mums palankus, toliau vykdome darbus. Aišku, b?sime kiek sugaiš?, ta?iau tai nebus sud?tinga situacija, iš kurios sunku išeiti. Ta?iau jei baigsis nepalankiai, teks skelbti nauj? vieš?j? pirkim?. Konkursas paprastai t?siasi apie tris m?nesius. Darbai užsit?s, padid?s j? savikaina. Kyla klausimas: ar LVPA tikrai ?vykdys teismo nutarim? ir sumok?s mums už darbus, kurie atlikti iki geguž?s pirmos? Gali b?ti, jog tuos pinigus tur?s sumok?ti dalininkai. Dalininkai – tai ne vien Savivaldyb?, bet ir fiziniai asmenys. Jiems tenka beveik pus? finansin?s naštos. Po naujo vieš?j? pirkim? konkurso darbai v?l b?t? aktuojami ir v?l b?t? galima tik?tis paramos iš LVPA. Grei?iausiai tie europiniai pinigai b?t? ?sisavinti, ta?iau ne taip intensyviai. Per tokius dalykus nuken?ia ir darb? tempas, ir finansin? pus?“,– aiškina R. Poškus.
Anot S. Bekampio, dabartin?je situacijoje svarbu vienyb? ir palaikymas: „Jei visi dirbs petys ? pet?, o ne vaidysis, bus galima grei?iau išspr?sti problemas ir užbaigti objekt?, kuris atneš naudos visam rajonui“. Ta?iau, anot pašnekovo, sulaukus nepalankaus sprendimo, blogiausiu atveju LVPA gali sutart? nutraukti ir europini? milijon? hipodromas nebepamatys. Per visus šiuos beprasmiškus teismus rajonas gali netekti puspenkto milijono europini? l?š?. Belieka viltis, kad juodžiausias scenarijus neišsipildys, vaidai nurims, o asmenin?s ambicijos galiausiai liks mažiau svarbios, nei rajono gerov?.
„Jaunimas b?ga ? užsien? ne tik d?l to, kad darbo n?ra, bet ir d?l to, kad provincijoje jiems nuobodu – niekas nevyksta. O kiek veiklos gal?t? atnešti hipodromas: varžybos, koncertai, kiti renginiai. Vasar? graži? akimirk? ten gal?t? patirti žmon?s su šeimomis, draugais. Teritorija didel?, veiklos planas platus, ?sp?dži? visiems tur?t? b?ti per akis. Tai b?t? vieta ir bendravimui, ir verslui. Kažkas per šventes tur?t? maitinti lankytojus, kažkas gal pardavin?t? suvenyrus, iš kitur suvažiav? žmon?s, ?sipilt? benzino m?s? kolon?l?se – ?ia juk ? kišen? m?s? verslininkui bei paprastam
žmogui. Tai nenugin?ijama ekonomin? bei kult?rin? nauda Raseini? rajonui. Gaila, kad situacija d?l tokio kilnaus reikalo tapo kebli“, – lieja apmaud? S. Bekampis.