PRAĖJO

Siųsti Versija spausdinimui

FĖJA

Apsinuoginusi siela
Slepiasi rudenio vėjuose,
Nerimastingai bėgdama,
Skęsta prisiminimuose…

Buvo saulėtos dienos,
Kupinos vėjo…
Tiek daug prižadėjom
Viens kitam – netesėjom.

Jaunystė patrakusi
Pernelyg suspindėjo,
Tai kas mus siejo,
Nors skauda – praėjo…

Mes tyliai kentėjom,
Tiesos nemylėjom,
Meluoti išmokom,
Laimės gailėjom…

Liko tik dienos,
Šešėliu pavirtusios…
Nebemieli žmonės,
Įskaudintos širdys.

Ir blaškosi siela
Rudeniu virtusi…
Bet sužibės dar pavasaris,
Subrandins naują viltį…

Komentarų nėra