PRAĖJO

FĖJA

Apsinuoginusi siela
Slepiasi rudenio vėjuose,
Nerimastingai bėgdama,
Skęsta prisiminimuose…

Buvo saulėtos dienos,
Kupinos vėjo…
Tiek daug prižadėjom
Viens kitam – netesėjom.

Jaunystė patrakusi
Pernelyg suspindėjo,
Tai kas mus siejo,
Nors skauda – praėjo…

Mes tyliai kentėjom,
Tiesos nemylėjom,
Meluoti išmokom,
Laimės gailėjom…

Liko tik dienos,
Šešėliu pavirtusios…
Nebemieli žmonės,
Įskaudintos širdys.

Ir blaškosi siela
Rudeniu virtusi…
Bet sužibės dar pavasaris,
Subrandins naują viltį…