Preliminariai nustatyta 13-os tarybos narių vertė
Kristina BENDŽIŪTĖ
Birželio 22 dieną vykusiame 52-ajame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo viso labo tik 19 tarybos narių, ypač praretėjusios atrodė socialdemokratų gretos. Tačiau, kaip ir kiekvieno posėdžio pradžioje, meras Petras Vežbavičius konstatavo, kad kvorumo pakanka ir, savaime suprantama, pasveikino įvairiomis progomis iškilius mūsų rajono žmones: tarybos narį Antaną Vizbarą eilinio, 62-ojo, gimtadienio proga; Viduklės seniūną Gytį Šulinską, apgynusį magistro diplominį darbą; Raseinių miesto seniūną Joną Elzbergą ir UAB „Raseinių komunalinis ūkis“ l.e.p. direktorių Joną Kiaušą – Joninių proga. Audringi plojimai ir palaikymo šūksniai nugriaudėjo lyg per gerą roko koncertą.
Meras taip pat neliko pamirštas, visada kuklus ir nelinkęs didžiuotis savo aukštais pasiekimais, jis bandė nuslėpti, kad minint Kauno apskrities 15 metų sukaktį, buvo pagerbtas ir apdovanotas Kauno apskrities viršininko Garbės ženklu. Tačiau rajono seniūnai paviešino šią žinią, pasveikino jį ir įteikė puokštę rožių. Merui beliko tik prisipažinti ir pasiaiškinti, kodėl jis nesegi švarko atlape Garbės ženklo: „Turiu stalčiuj pasidėjęs, kadangi reikia nešioti dešinėj pusėj, nenorėjau atrodyti labai simetriškas.“ Jei akys neapgauna, prie mero krūtinės, kairėje, kur plaka širdis, puikavosi nežinia iš kurio stalčiaus ištrauktas mero ženklelis.
Pasisėmę gerų emocijų, tarybos nariai patvirtino darbotvarkę, kurioje tądien buvo 35 sprendimo projektai.
UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktorius Romaldas Valinčius informavo, kad nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. keičiasi priemiesčio autobusų maršrutų grafikas. (Naująjį grafiką skaitykite 14 psl., red. pastaba).
Raseinių rajono kultūros centro direktorius Alfredas Brauklys pranešė, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduojamas Kultūros centro Vosiliškio filialas, o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. – Paupio filialas. Šiuo klausimu niekas nepanoro diskutuoti, 3 tarybos nariai susilaikė, 16 balsavo „už“.
Raseinių socialinių paslaugų centro direktorė Violeta Augustaitienė pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės socialiai remtinų asmenų maitinimo organizavimo už nemokamo maitinimo talonus tvarkos aprašo pakeitimo“. Ji pasiūlė pataisą, kad nemokamo maitinimo talonai nuo š.m. liepos 1 d. nebūtų skiriami asmenims (šeimos nariams), gaunantiems socialinę pašalpą. Anot pranešėjos, šis pataisymas reikalingas, kadangi žmogui, gaunančiam socialinę pašalpą, negali dubliuotis gaunama parama. Taryba tiek pataisai, tiek visam sprendimo projektui pritarė balsų dauguma: 17 balsavo „už“, 2 „susilaikė“.
Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė pateikė du sprendimo projektus. Pristatydama pirmąjį – „Dėl 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“, pranešėja informavo, kad pagal š.m. birželio 2 d. LR Vyriausybės nutarimą iš valstybės biudžeto numatyta skirti savivaldybėms asignavimus socialinei paramai. Raseinių rajono savivaldybei skirta 1 milijonas 119,8 tūkst. litų socialinės paramos išmokoms. Iš Vyriausybės rezervo skirta 20 tūkst. litų pašalpoms išmokėti nuo gaisro nukentėjusioms šeimoms. Rajono Savivaldybės biudžeto pajamos padidės 11,9 tūkst. Lt iš kitų savivaldybių pervestomis mokinio krepšelio lėšomis, tačiau mūsų savivaldybė dėl mokinių išvykimo kitoms savivaldybėms turi pervesti 33,7 tūkst. Lt. Parengtas biudžeto projektas keičiasi, ir savivaldybės pajamos iš viso didėja 1 milijonu 251,7 tūkst. Lt. Šios lėšos iki liepos 1 d. turėtų atsidurti rajono biudžeto sąskaitoje. Pasak A.Krivickienės, komitetuose svarstant šį sprendimo projektą, buvo teikta daug pasiūlymų, gauta daug papildomų prašymų iš savivaldybei pavaldžių įstaigų. Meras prisiėmė prievolę perskaityti prašomus įtraukti į sprendimo projektą pakeitimus dėl lėšų padidinimo ir lyg rūpestingas tėvas sužiedėjusios duonos kriaukšlį raikė biudžetą, o tarybos nariai bemaž vieningai jam pritarė.
Gardus kąsnelis – 107,0 tūkst. Lt – atiteko Raseinių Šaltinio vidurinei mokyklai susimokėti sąskaitas už sausio, vasario ir kovo mėn. šildymą. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijai skirta 20,0 tūkst. Lt sporto salės stogo remontui, o Meno mokyklai tokia pat suma skirta vidaus patalpų remontui. Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybai asignavimai padidinti 100,0 tūkst. Lt – gaisrų gesinimo automobiliui įsigyti. Bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimui skirta 30,0 tūkst. Lt. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras pamalonintas 10,0 tūkst. Lt, už kuriuos bus nupirktas tarnybinis automobilis. Komunalinio ūkio objektų priežiūros bei remonto darbų programai skirta 53,8 tūkst. Lt, kurie bus panaudoti aplinkos apsaugai, komunalinio ūkio objektų priežiūrai bei Molavėnų piliakalnių komplekso tualetų statybai, šienavimui, šiukšlių išvežimui. Po kelis ar keliolika tūkstantėlių nubyrėjo ir kitoms įstaigoms, organizacijoms, seniūnijoms. Patikslintam 2010 m. biudžetui su pataisomis taryba pritarė vienbalsiai.
Kitas Biudžeto vedėjos pristatytas sprendimo projektas – „Dėl ilgalaikės paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ėmimo investicijų projektams finansuoti“. Pasak A. Krivickienės, šis projektas svarstytas 3 komitetuose ir jam buvo pritarta. Tikimasi gauti ilgalaikę 3 milijonų 133,0 tūkst. Lt paskolą šešiems investicijų projektams: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimui ir plėtrai Raseinių rajone, Raseinių dumblo apdorojimo įrenginių statybai, Raseinių socialinių paslaugų centro nestacionarių paslaugų infrastruktūros plėtrai, Pagojukų sen., Kaulakių kaimo bendruomenės infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimui, Raseinių buvusių arešto namų komplekso teritorijos sutvarkymui, Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimui turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonuose. Šie projektai turėtų būti įgyvendinami pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Numatytas paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų. Pranešėja pažymėjo, jog tai, galima sakyti, lengvatinė paskola, palūkanos nebus didelės. Tačiau numatytiems įgyvendinti projektams turi pritarti Finansų ministerijos Valstybės paskolų svarstymo komisija ir ši paskola turės būti palaiminta Vyriausybės nutarimu. Įsiterpė meras ir informavo, kad trijų investicinių projektų finansavimas jau patvirtintas ir jie pradėti vykdyti. Kadangi tarybos narys Liudas Kavaliauskas posėdyje nedalyvavo, nebuvo kam priminti, kad savivaldybės biudžetas ir taip jau praskolintas, o naujų paskolų našta dar labiau prislėgs ateinančių kartų pečius. Taryba dar vienai paskolai pritarė be jokių diskusijų, vieningu rankų pakėlimu.
Nuotaiką praskaidrino ir linksmo juoko papliūpomis buvo palydėtas sprendimo projektas „Dėl įgaliojimo balsuoti VšĮ Raseinių hipodromo visuotiniame dalininkų susirinkime“, kurį pristatė hipodromo direktorius Remi-gijus Poškus. Pranešėjas pageidavo, kad taryba pritartų panaudos sutarčiai tarp VšĮ Raseinių hipodromo ir R.Poškaus (t.y., jo paties); nustatytų jam kuro ir telefoninių pokalbių limitą bei komandiruočių tvarką; pritartų hipodromo direktoriaus 2008-10-31 įsakymui „Dėl atleidimo nuo žirgų priežiūros arklidėse paslaugos mokesčio“; patvirtintų hipodromo dalininkų įnašus; įgaliotų rajono Savivaldybės tarybos narį Sigitą Vaičių dalyvauti VšĮ Raseinių hipodromo visuotiniame dalininkų susirinkime.
Tarybos narys Kęstutis Skamarakas tądien į posėdį ko gero ne pėsčias buvo atėjęs, jis iš karto užvertė hipodromo direktorių klausimais: „Noriu paklausti pono direktoriaus, kas treniruoja tamstos žirgus ir kas moko vaikus jojimo?“ Meras pasiteiravo, ar šis klausimas įeina į sprendimo projektą, o direktorius R. Poškus atkirto, kad tokio klausimo čia nematąs ir K. Skamarakui atsakymą yra jau išsiuntęs. Merui pareikalavus elgtis kultūringai, neįžeidinėti vienas kito ir klausti tik su sprendimo projektu tiesiogiai susijusių dalykų, K. Skamarakas užklausė, ar Sigitas Vaičius žinojo apie sutarties pasirašymą su kažkokia įmone dėl rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų. S.Vaičius prisipažino apie tai nežinojęs ir manąs, kad jam nebūtina to žinoti, nes tokius įsakymus pasirašo direktorius. Nors šis klausimas, anot mero, taip pat visai „ne į temą“, tačiau jis vis tik paragino direktorių atsakyti. „Čia kalba eina ne apie rekonstrukcijos darbus, o apie konkurso ruošimą rangos darbams, – aiškinosi R. Poškus. – Mūsų investicinį projektą ruošė „Naujosios marketingo sistemos“ , kad būtų mažiau viešojo intereso, atrankos būdu buvo pasirinkta firma, kuri ruoš sąlygas.“
K.Skamarakas papriekaištavo, kad niekas jokios firmos neatrinko, o kita vertus, dalininkai turi būti informuoti ir žinoti apie rengiamus konkursus bei viešuosius pirkimus. Direktorius R. Poškus aiškino, jog tai ūkinė veikla, jo kompetencija, todėl dalininkai galės susipažinti su sąlygomis, kai jos bus iki galo paruoštos.
Tarybos narys Sigitas Vaičius agitavo Tarybos narius balsuoti šiuo klausimu: „Kyla daug ginčų ir nesutarimų, kadangi iki šiol nebuvo nustatyta tvarka, nors tai jau seniai turėjo padaryti ir K. Skamarakas, kaip dalininkas, ir tarybai atstovaujantis Dainius Šadauskis. Dalininkų įnašai nebaigti formuoti – trūksta 44 tūkst. Lt. Siūlau pratęsti mėnesiui ar dviems įnašų terminą, o skolininkams neįnešus įnašo, spręsti klausimą dėl jo dalies mažinimo.“
„Priminsiu tau, Sigitai, ir kitiems tarybos nariams, – prabilo nekantriai žodžio laukęs tarybos narys Dainius Šadauskis, – kad maždaug prieš metus taryboje mes patvirtinome mokėjimų tarifus, žirgų laikymo tvarką, tačiau direktorius mūsų nutarimus savavališkai atšaukė ir padarė savo tvarką, o dabar atgaline data mes bandome ją tvirtinti. Informuoju, jeigu ši tvarka atgaline data bus patvirtinta, aš tikrai kreipsiuosi į atitinkamas institucijas dėl viešojo intereso gynimo. Ir baigsis čia tie žaidimai.“
Nors meras paragino pasisakyti savo eilės išlaukusią tarybos narę Onutę Babonienę, tačiau vėl įsiterpė K. Skamarakas: „ Sigitas Vaičius eilinį kartą klaidina ir tarybos narius, ir visus susirinkusius. Jis šneka, kad aš esu dalininkas, o žirgų priklausomybė yra ne mano, žirgai yra Žydrūno Skamarako.“ O. Babonienė trumpai ir konkrečiai pasiūlė kitam posėdžiui surinkti ir pateikti glaustą informaciją apie visus dalininkus bei suinteresuotus tarybos narius – tada situacija paaiškėtų ir nereikėtų gaišti laiko tuščioms diskusijoms.
Kalbos, mažai ką bendro turinčios su sprendimo projektu, būtų dar ilgai užsitęsusios. Nuolatinis salės krizenimas beklausant šio ginčo visai sujaukė posėdžio rimtį, o ir mero kantrybė pasirodė nesanti beribė. Jis įpareigojo Raseinių hipodromo direktorių iki kito tarybos posėdžio pateikti finansines ataskaitas kiekvienam tarybos nariui ir pasiūlė balsuoti už šį sprendimo projektą. 15 tarybos narių balsavo „už“, 2 „prieš“, 2 „susilaikė“.
Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė daug įdomių sprendimo projektų, vienas jų – ,,Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimo nr. (1.1)ts-14 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo ir kapo duobių kasimo kainų patvirtinimo“. Pranešėjas informavo, jog pagal šį sprendimo projektą laidojimo ir kapinių priežiūros tvarka bus sugriežtinta. Kapo duobes kapinėse kas tik kapines tvarkanti įmonė, kuriai Savivaldybė yra pavedusi atlikti šias paslaugas. Už duobės iškasimą, savaime suprantama, turės sumokėti laidojimą organizuojantys asmenys pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą kainą paslaugas teikiančios įmonės nustatyta tvarka.
Kapo duobės kasimas kainuos 300 Lt, o esant įšalui – 400 Lt; laidojimą organizuojantiems asmenims, turintiems teisę gauti socialinę piniginę pašalpą – 150 Lt arba 200 Lt; laidojant asmenį rajono Savivaldybės lėšomis ši paslauga nemokama.
Tarybos narys Dainius Šadauskis pasiteiravo, ar patys žmonės jau nebegalės iškasti kapo duobės ir būtinai teks samdyti komunalininkus. Tarybos nario nuomone, ne visi turi pinigų pasamdyti duobkasius, todėl negalima artimiesiems užkirsti kelio patiems tuo pasirūpinti.
Situaciją apsiėmė nušviesti vienas vyriausiųjų komunalininkų – Sigitas Vaičius: „Turi būti palaikoma tvarka, nes duobes kasa ne artimieji, o neoficialios kompanijos. Jie kasa užversdami kitus kapus, o komunalininkai paskui turi viską sutvarkyti. Į šią problemą bus žiūrima labai žmoniškai – ir seniūnas, ir kapų prižiūrėtojas duos leidimą, jeigu duobę norės iškasti patys artimieji. O socialiai remtiniems ir taip iškasame nemokamai ar už pusę kainos.“ Šiam sprendimo projektui pritarė 16 tarybos narių, 2 balsavo „prieš“, 1 „susilaikė“.
Dar vienas R. Pareigio pateiktas sprendimo projektas – „Dėl Blinstrubiškių senelių globos namų savininko teisių, pareigų ir turto perėmimo“. Kadangi nuo 2010 m. liepos 1 d. yra naikinamos apskritys, nuo šios datos Blinstrubiškių senelių globos namai taps pavaldūs Raseinių rajono savivaldybei. Sprendimo projektas įpareigoja Savivaldybės administracijos direktorių sudaryti komisiją Blinstrubiškių senelių globos namų savininko teisėms, pareigoms ir turtui perimti iš Kauno apskrities viršininko bei įgalioja pasirašyti su savininko teisių ir pareigų perėmimu susijusius dokumentus turto perdavimo ir priėmimo aktus iki 2010 m. birželio 30 d.
Tarybos narys Kęstutis Skamarakas pasiteiravo, ar globos namų išlaikymas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto. Meras patikino: taip, visu 100 procentų. P.Vežbavičius priminė, kad svarstant Raseinių specialiosios mokyklos perėmimą jis klausė valdančiosios daugumos, ar jie sutinka, kad būtų perimti ir senelių globos namai. Valdančioji dauguma tam pritarė.
„Jūs informavote valdančiąją daugumą, o kitų tarybos narių nematėt reikalo informuoti“ , – stebėjosi D.Šadauskis.
Bet meras turėjo nenuginčijamą, tikriausiai iš stalčiaus ištrauktą argumentą. „Kiekvienas tarybos narys gali jungtis prie valdančiosios daugumos, tada žinos“, – išdidžiai atkirto jis.
Tarybos narys Darius Ulickas šiuo klausimu pasisakė iš tribūnos. Jis tvirtino, kad Seimas, priimdamas įstatymą dėl Blinstrubiškių senelių globos namų perėmimo, buvo suklaidintas. D. Ulickas pranešė, kad yra paruoštas kreipimasis į LR Seimą, kuriame rašoma, kad savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ buvo išspausdinta partijos Tvarka ir teisingumas informacija, kurioje Seimo narys Remigijus Ačas teigia, kad buvo atlikta tarybos narių apklausa. D. Ulicko tvirtinimu, tokios apklausos nebuvo, ir tai pasirašo 13 tarybos narių.
Už šį sprendimo projektą balsavo 14 tarybos narių, 2 – „prieš“, 3 „susilaikė“. „Ko vertas tas jūsų 13 tarybos narių parašas“ , – iš karto po balsavimo kandžiai, tačiau su nuoširdžia užuojauta pasakė meras.
