Prikeltas naujam gyvenimui

Pranas LAURINAVIČIUS

Keturi keliai, vedantys į Betygalą, susikerta miestelio vidury prie išdidžiai stovinčio Vytauto Didžiojo paminklo. Pagarbiai pažvelgę į išsaugotą Vytauto paminklą, pasigrožėję baltos bažnyčios šviesa, galime džiaugtis dar vienu brangiu tautos paveldu – Betygalos bendruomenės namais.

Balandžio 13 dieną betygališkiai ir svečiai iš visų keturių pusių susirinko į projekto „Betygalos bendruomenės administracinio pastato ir patalpų rekonstravimas“ pristatymą. Prieš dvidešimt metų šio pastato būklė daug ką gąsdino ir neramino. Dabar buvęs Betygalos valsčiaus pastatas pasitinka švytinčiomis baltomis langinėmis, nauju stogu, atvertais varteliais ir be galo jaukia šiluma viduje. Namas tarsi Betygalos močiutė su linine skara ir švytinčiomis geromis akimis – visada būna miela ir gera prie jos prisiglausti. Prigludo tą dieną betygališkiai ir svečiai prie praeities,
varteliai visiems buvo atverti. O viduje kiekvieną maloniai sutiko šių namų šeimininkė, Betygalos kaimų bendruomenės pirmininkė Gema Račienė. Jai talkino guvios močiutės Emilija Skudrienė, Birutė Navakauskienė, kultūros darbuotoja Regina Jankauskienė. Betygaloje mylima ir gerbiama Emilija Skudrienė uždegė šventinę žvakę, jos šviesoje darniai visi sugiedojo Betygalos himną:

Betygala mūsų, paryžių paryžiau,
Miesteli pačiam Lietuvos vidury,
Išėję, klajoję, ieškoję, sugrįžę,
Vėl atveriam tavo šventąsias duris.

Kokius darbus ir ką pavyko čia padaryti, dalinosi mintimis UAB „Stagrema“ vadovas Mindaugas Pikelis: „Darbus pradėjome 2010 m. lapkritį. Darbai buvo pradėti nuo stogo. Kadangi namas yra saugomas, turėjome darbus derinti. Mūsų organizacija, dirbanti nuo 1995 m., tokios patirties jau turi: esame atrestauravę Simono Stanevičiaus sodybą, Maironio gimtinės ir tėviškės išlikusius pastatus, Vosiliškio varpinę, bažnyčią, Nemakščių sen. Paežerio koplyčią. Malonu daryti tokius darbus, kai žinai, kad bus išsaugotas dar vienas mūsų medinės architektūros paveldas“. Jis kvietė visus apžiūrėti, įvertinti atliktus jų darbus. Savivaldybės vicemerui Sigitui Vaičiui ir bendruomenės pirmininkei G. Račienei vadovas įteikė simbolinį raktą, palinkėjo, kad šiuose namuose visada būtų gera, jauku ir šilta, kvepėtų arbata ir duona, nes čia, šiuose namuose, paliko įrengę ne tik patalpas, bet ir pamūrino židinį, virtuvinę krosnį ir duonkepį. Simbolinį lietuviškos duonos kepalą šventės vedėjai perdavė bendruomenės pirmininkei Gemai Račienei, pristatė svečius. Nemažai buvo ir kitų bendruomenių atstovų iš Steponkaimio, Berteškių, Požečių, Lenkelių, Kaulakių, Butkiškės ir kitų.

Šiltai, su meile ir jauduliu apie šio namo gyvybės įkvėpimą pasakojo bendruomenės pirmininkė Gema Račienė: „Kai 2004 m. sudarėme panaudos sutartį su rajono Savivaldybe 20-čiai metų, atsirado viltis, kad šis namas bus gyvas. Prasidėjo talkos, mažieji valstybės remiami projektai, sustabdėme griuvimą, padarėme vieną kitą kosmetinį remontą. Didieji darbai prasidėjo 2009 m. pavasarį. 2011 m., padedant Raseinių VVG pirmininkui Vincui Blinstrubui,  Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkei Loretai Sirvidienei, kultūros vertybių apsaugos vyr. speciaistei Gražinai Pečkaitienei, kitiems darbuotojams, pildėme sudėtingas paraiškas. Atsakomybė didelė, mes – visuomenininkai, pinigai dideli. UAB „Stagrema“ atliko darbų už 245458 Lt. Už didžiulę administravimo pagalbą esu dėkinga VVG kolektyvui. Name pakeitėme dalį rąstų, uždengtas autentiškas skiedrų stogas, įrengta 100 m² pastogė, pakeisti langai, durys, grindys, įrengtas vandentiekis, nuotekos. Pastatytas duonkepis, židinys, krosnelė. Įrengtas arbatos kambarys, pagaminti baldai, įsigyta kompiuterinė įranga – visko net neįmanoma suminėti. Džiaugiuosi rangovais ir subrangovais, savo bendruomenės žmonėmis, kurie visada buvo ir yra kartu. Žinia, ten kur pinigai, ten ir įtarumas – turėjome pakankamai tikrintojų ir kontrolierių r iš VVG ir iš NMA (nacionalinė mokėjimo agentūra), nepriklausomam ekspertui teko atsiskaityti vieno cento tikslumu. Namas atkurtas – mūsų didžioji svajonė jau išsipildė, duona jau iškepta. Turime daug ateities planų – tai mūsų edukacinė programa, ryšiai su Betygalos Maironio vid. mokykla,duonos, pyragų kepimas, arbatžolių rinkimas. Namai bus visada atviri ne tik betygališkiams, bet ir jų svečiams. Lauksime visada kraštiečių su šeimomis, giminėmis. Ypatingai šiais Maironio metais“. Pirmininkė įteikė ne vienam Betygalos bendruomenės padėkas ir pačiai teko priimti ne tik padėkas, bet ir dovanas, tinkančias namų jaukumui ir buičiai. Pasibaigus dovanėlių ir padėkų dalyboms skambiu ir žaismingu koncertu visus pradžiugino Ariogalos gimnazijos folklorinis ansamblis. Ansamblio vadovas Dobilas Juška palinkėjo šviesios atminties savo tėvo Betygalos Antanėlio žodžiais, kad šiuose namuose visada vyktų dvasios puota. Sugiedojus visiems tautos himną, duonos kepalas buvo grąžintas į
seklyčią. Čia laukė šeimininkių paruošti stalai. Kas neskubėjo vaišintis, apžiūrėjo nuotraukų ir gipso skulptūrų parodą antrajame namo aukšte ar poetui Maironiui skirtą kambarėlį. Pasakojama, kad norėdamas paskutinį kartą atsisveikinti su mėgstamu šv. Jono skaidriu šaltinėlio vandeniu, poetas Maironis buvo užsukęs ir į valsčių, į tą namą, kuriame dabar vyksta kitos kartos gyvenimas. Tegul visus sušildo šių namų židinys, tegul namas, prikeltas antram gyvenimui, ilgai būna pilnas gyvybės ir šviesos.