Viktoras VITKUS
[1]
Leidinyje „Raseinių rajono savivaldybės 2009 metų švietimo būklės rodikliai“ skelbiama, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyrius laukia rajono visuomenės siūlymų ir klausimų rūpimomis problemomis. Keletas gyventojų kreipėsi dėl mokinių pasiekimų (egzaminų ir kt. žinių) rezultatų.
Viktoras Vitkus kalbina šio skyriaus vyr. specialistą Joną Tamošaitį.
- 2010-2011 mokslo metai įpusėjo. Ar galima kalbėti apie I pusmečio mokinių žinių rezultatus? Kokie mokymosi rodikliai buvo praėjusiais mokslo metais mūsų rajono mokyklose?
- Rajono abiturientų rezultatai yra paskelbti internetiniame Raseinių rajono savivaldybės puslapyje.
Kadangi praėjusiais mokslo metais keitėsi egzaminų tvarka (dauguma egzaminų tapo tik valstybiniai, išskyrus lietuvių k. – išliko ir valstybinis, ir mokyklinis), geografiją, muziką, dailę ir technologijų, – šie liko mokykliniai), todėl lyginti vienų metų rezultatus su kitų metų rezultatais būtų neteisinga. Lyginant vienus dalykus su kitais ir su šalies vidurkiu, išskirtini lietuvių k. (balo vidurkis – 55,1), matematikos (37,6), fizikos (32,6),istorijos (31,2), kurių balų vidurkis aukštesnis nei šalies. Žemesni rezultatai nei šalies vidurkis yra vokiečių k. (15,3), rusų k. (20,2), chemijos (22,2), biologijos (26,4), anglų k. (41,0). Geriausių rezultatų pasiekė šios rajono mokyklos: Prezidento Jono Žemaičio gimnazija – iš lietuvių k., matematikos, biologijos, anglų k.; Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla – iš fizikos ir informacinių technologijų; Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinė mokykla – iš istorijos.
- Šalyje plačiai nuvilnijo aidas apie prastus Lietuvos mokinių pasiekimų rezultatus, kuriuos atskleidė Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA). Pakomentuokite plačiau.
- Lietuva šiuose tyrimuose, kurių tikslas – palyginti penkiolikmečių žinias bei gebėjimus gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse, dalyvavo antrą kartą (2006 ir 2009 m.). Gaila, kad Lietuva nepadarė jokio šuolio į priekį lyginant su mūsų kaimynais. Pavyzdžiui, Lietuvos mokinių skaitymo (šiai sričiai buvo skiriamas didžiausias dėmesys, nes nuo gebėjimo skaityti priklauso ir kitų dalykų žinios) rezultatai įvertinti 468 taškais. Pačios Lietuvos skaitymo gebėjimų rezultatai lyginant su 2006 m. sumažėjo 2 taškais. Įdomu, kad mūsų šalyje merginų skaitymo gebėjimų pasiekimai yra 59 taškais didesni nei vaikinų (tarptautinio skirtumo vidurkis – 39 taškai). Pažymima, kad Lietuvoje sumažėjo mokinių, skaitančių grožinę literatūrą, taip pat prastai sekasi vertinti, t.y. suvokti teksto turinį, analizuoti lenteles, schemas, diagramas, žemėlapius, tačiau geriau randama informacija.
- Ką tai iliustruoja?
- Tiesiogiai tyrimas į tai neatsakė, bet galima daryti išvadas, kad mūsų mokiniai daugiau dėmesio ir laiko skiria kompiuteriams. Mes patys esame pastebėję, kad Suomjoje labiau vertinami mokinių darbai, atliekami ranka, o ne kompiuteriu, mokyklose diegiama, kad
kompiuteris yra ne tikslas, o pagalbos priemonė. Taip pat šiose šalyse ir mokykla, ir mokytojai yra savarankiškesni besirinkdami programas, didesnis tėvų dėmesys vaikams.
Matematinio raštingumo srityje Lietuva surinko 477 taškus (tarptautinio tyrimo rezultatų vidurkis 496 taškai), Estija – 512, Latvija – 482. Lietuvos rezultatai pablogėjo 9 taškais. Gamtamokslinio raštingumo srityje Lietuvos penkiolikmečiai surinko 491 tašką, Suomija- 554, Estija – 528, Latvija – 492, o tyrimo vidurkis – 501 taškas.
- Gal yra daugiau būdų bei galimybių palyginti mūsų šalies mokinių pasiekimus?
- Švietimo ir mokslo ministerija informuoja apie pasaulines olimpiadas, kuriose gana sėkmingai pasirodo Lietuvos gabiausieji, dažnai jie tampa prizininkais, tačiau komentarų, platesnių išvadų ar apibendrinimų nėra. Galbūt labiau išskirtinas kitas – Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas (ICCS), kurio rezultatai buvo pristatyti praėjusių metų pabaigoje. Tyrime Lietuva dalyvavo taip pat antrą kartą. Iš keturiolikmečių buvo renkama informacija apie mokinių pilietines žinias, gebėjimus, jų nuostatas, suvokimą ir su pilietiškumu susijusias veiklas. Gauti rezultatai buvo lyginami su kitų šalių keturiolikmečių pasiekimais. Lietuva surinko 505 taškus, Europos šalių vidurkis – 514 taškų. Latvius lenkiame dvidešimčia taškų, bet nuo Suomijos atsiliekame 70 taškų. Tyrėjai vėl atkreipia didelį lietuvių skirtumą tarp berniukų ir mergaičių. Berniukai atsilieka 35 taškais. Atkreipčiau skaitytojo dėmesį į tai, kad čia buvo analizuojami įgūdžiai,nuostatos, suvokimas, o ne „geri“ atsakymai, kuriuos mergaitės geriau moka surasti, t.y. sakyti „kaip reikia“ (nors gyvenime elgiasi kitaip). Tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad pilietiškumo ir pilietinio ugdymo procesui stipriausią įtaką turi šeimos kontekstas.
- Grįžkime į Lietuvą, į Raseinius ir pakalbėkime apie mūsų mokyklose vykdomas gabiųjų ugdymo programas.
- Raseiniuaose yra dvi neformaliojo ugdymo įstaigos (Meno mokykla ir Kūno kultūros ir sporto centras), kuriose ugdomi gabūs sportui, muzikai, šokiui, dailei mokiniai. Čia mokytojas dirba individualiai, su mažesniu mokinių skaičiumi. Bendrojo lavinimo mokyklose yra būreliai, tradiciškai vyksta olimpiados, konkursai. Asmeniškai aš pats jau keletą metų stebiu ir lyginu valstybinių egzaminų ir olimpiadų rezultatus. Dažniausiai olimpiadų dalyviai, ypač prizininkai, pasiekia geresnių rezultatų ir per valstybinius egzaminus. Todėl akivaizdi
konkursų, olimpiadų nauda. Deja, gabiesiems ugdyti specialių programų, o juo labiau – lėšų ar kompensavimo už darbą mechanizmo nėra. Tai paremta darbo individualizavimo, diferencijavimo principu, o tai lemia mokytojo pasiaukojimas ir jo meistriškumas. Visa kita
priklauso nuo paties mokinio, jo šeimos interesų.
- Ačiū už pokalbį.