[1]
Per visą gyvenimą, praleistą Betygaloje, mokytoja ir muziejininkė M. B. Navakauskienė sutiko daug įdomių ir šviesių žmonių, garbingų senolių. Daug ir pasakojimų užrašyta, nes kūrybingi buvę Betygalos krašto žmonės. Kiekvienas jų žemės lopinėlis turi pavadinimą, o kur dar piliakalniai su savo paslaptimis, vaidilutės ir žyniai.
Rinko mokytoja šių įdomių istorijų nuotrupas, fragmentus, kad bėgdamas laikas su savimi nepasiimtų to, kas mums buvo brangu. Taip gimė knyga „Betygalos krašto legendų takais“. Balandžio 15-ąją Berteškių bibliotekoje vyko jos pristatymas skaitytojams. Susidomėję klausėmės pasakojimų apie Berteškių, Saugailių ir kitų aplinkinių kaimų kilmę. Labai įdomi Nugaros pilies istorija, didžiojo Mindaugo ir jo palydos apsilankymas Šventaragio kaime. O jau Betygalos miestelyje ko tik nebuvę: ir požeminis miestas, ir baltas pagoniškas arklys, ir šokančios raganos su velniais. Gyveno milžinai – liko Milžinkapiai, keliavo plėšikaudami prancūzai – liko Prancūzkapiai. Senolių pasakojimai, nepažeidžiant legendos esmės, papildyti pačios autorės kūrybos elementais. Kai kurios legendos užrašytos tarmiškai.
Pasak autorės, visi užrašyti žmonių pasakojimai yra tikri, autentiški, nurodomos pavardės ir vardai, užrašymo data ir gyvenamoji vieta. Tai jau aštuonioliktoji M. B. Navakauskienės išleista knyga. Jei mokytoja nebūtų užfiksavusi įdomių faktų apie mūsų krašto vietoves, viskas nueitų užmarštin. O mes patys eitume ir praeitume pro medžius, upelius nesusimąstydami, kokiomis gražiomis legendomis jie apipinti. Dabar, pasiklausę M. B. Navakauskienės pasakojimų, paskaitę legendų iš naujosios knygos, stabtelėsime ir pagalvosime, kad gyvename nuostabiame krašte.