Provincijos siuv?ja su fantazija

Ugn? TIMONYT?

Raseini�k? Rita Urbutien? nevadina sav?s drabu�i? modeliuotoja. Sako, kad tik kiti j? taip �pravard�iuoja�. �Jei gyven?iau didmiestyje, gal… O dabar a� esu tik siuv?ja su fantazija.� Ir netgi tokia ji tapo tik tuomet, kai pavargo nugar? kitiems lenkti. Tada ji ir paklaus? sav?s: �O kod?l a� negaliu k? nors tur?ti savo? Kod?l man ka�kas turi

nurodin?ti? Juk a� turiu dvi darbo nebijan?ias rankas, o jei dar vaizduot? pasitelk?iau?�

Skryni? �lobiai�

Rita sako, jog ji savo klien?i? pripa�inim? pelniusi� net ne kaip siuv?ja, o kaip sen? drapan? �lopytoja�: �Patariau vienai draugei, kitai, kad spint? u�kaboriuose, skryni?
dugnuose esan?i? sen? drabu�i? nei�mest?, o pasidaryt? i� j? k? nors ?domaus, originalaus, i�siskirian?io i� bendros �turgin?s� mados minios. Atne�? toki? r?b? man,
paband?me. Tada jos savo pa�?stamoms, draug?ms apie tai pasak?, tos – v?l savi�k?ms… Va taip ir prasid?jo viskas. Taip a� ir tapau sen? r?b? �lopytoja�.

Rita prisipa�?sta, kad ir pati i� prad�i? nustebusi, kiek daug ?domi? dalyk? galima padaryti net i� labai sen?, net i� kand�i? apkapot? drabu�i?. Senam apdarui galima
padovanoti ?vairi? naujo audinio detali?, galima manipuliuoti spalvomis ir fakt?romis, nebemading? model? sujungti su paskutiniuoju �io laikme?io mados klyksmu, galima i� dviej? pasi?ti vien?. Sen? drabu�? naujam gyvenimui galima prikelti panaudojant i� audinio pagamintas g?lytes, dir�us, sagtis, pynutes – k? tik nori: �Tai priklauso nuo fantazijos, ir kuo �kvailiau� kartais sugalvoji, tuo ?sp?dingiau atrodo.�

Rita mano, kad moterys netur?t? skub?ti i�mesti nebemading? drabu�i? ir d?l med�iag? kokyb?s, o ypa?, jei �ie yra u�silik? dar i� sovietme?io laik?. �Jei toks r?bas moters spintoje i�buvo de�imtme?ius, vadinasi, jis ka�kada buvo ne tik madingas, bet ir geras, brangus. �iandien jis neb?ra madingas, bet pati med�iaga yra labai gera. An? laik? audiniai tikrai buvo labai auk�tos kokyb?s, koki? �iandien retai kada sutiksi, o jei ir sutiksi, tai jie bus ne provincijos �mogaus ki�enei. Be abejo, ir anais laikais
buvo prastesni? audini?, ta?iau j? niekas taip ilgai nesaugojo.�

Svarbu psichologija

Anot Ritos, tik labai ma�a dalis jos u�sakovi? ateina �inodamos ko nori. Bet da�niausiai jos atsine�a mai�el? sen? drabu�i? ir sako: �Padaryk k? nors tokio… na, tu pati �inai…� �Bet a� ne�inau. Ir tada paleid�iu fantazij?. Fantazuoju pati ir kartu su savim klient? �veduosi�. Ta?iau net visk? aptarus fantazavimas nesibaigia. �i?r?k, kit?dien
�auna visai nauja mintis. Tada skambinu savo klientei, derinam. Arba jau bemodeliuojant vienas veiksmas parodo kit?, kartais net visai kitok?, negu buvau sumaniusi.�

Labai da�nai Ritai tenka pasir?pinti ir pa?iomis med�iagomis. Klient? paprastai atne�a tik pagrindin? drabu�?, i� kurio reikia padaryti nauj?, bet tam da�nai reikia ir naujo audinio: ?siuvams, skeltukams, rankov?ms ir kt. Reikia priderinti spalvas ir atspalvius. Tada Rita eina ? audini? parduotuv?, o gan da�nai u�suka ir pas prekiautojus d?v?tais r?bais. Sako, ir ten daug kokybi�k? audini? randanti.

Bet, sako Rita, dar sud?tingiau b?na su tomis klient?mis, kurios tvirtai �ino, kokio apdaro nori. �Jos labai konkre?iai visk? susako ir, rodos, geresnio kliento nebegali nor?ti, nes nei tau galvos sukti, nei med�iag? ie�koti. Bet kartais jau i�syk matau, kad toks r?bo modelis u�sakovei tikrai netiks, kad jos k?no linijos visai kitokio modelio
pra�osi. Tai, kas tinka laibai ilgakojei, tas tik bjauros storuliuk?s fig?r?.� U� tai, prisipa�?sta Rita, psichologija jos darbe yra ne ma�iau reikalinga nei antpir�tis. Kartais
klient? reikia tiesiog �sutramdyti�. Ir tik suradusios bendr? kalb?, abi gali d�iaugtis galutiniu rezultatu. Ar visada pavyksta �sutramdyti�?�Da�niausiai. Bet visko pasitaiko.� Nes?km?s atveju ji nor?t? savo drabu�io gatv?je nesutikti.

Past?m?jo nedarbas
Ritos dabartinis amatas darkart patvirtino liaudies patarl?, kad n?ra to blogo, kas nei�eit? ? gera. Rodos, buvo labai sunku, net �em? i� po koj? i� nevilties slydo, kai ji tapo bedarb?. Bet darbo bir�a j? pasiunt? mokytis siuv?jos amato, po ko ji ?sidarbino pas vien? darbdav?, pas kit?. Bet v?l d�iaugsmo neilgam u�teko: vienas darbdavys ?m? nebemok?ti atlyginimo, kitas bankrutavo. Ir tada Rita pati sav?s paklaus?, o kod?l ji negalinti dirbti savaranki�kai? Kod?l ji turi ka�kam lenkti nugar?, zulinti vien? ir t? pa?i? nuobod�i? operacij? ir dar nuolankiai laukti savo u�dirbt? pinig?? Taip pati su savimi pasitarusi Rita prie� penket? met? tapo Raseini? siuv?ja. O kadangi �iais laikais nauj? drabu�i? besisiuvan?i?j? n?ra daug, teko imtis j? taisymo, per k? ir pripa�inimas at?jo, �iandien pas j? u�sakov?s jau ir i� kit? rajon? atva�iuoja.

Rita, paklausta, kod?l mes kalbame tik apie moteris, nejaugi vyrai pas j? niekad neu�suka, �maik�tauja: �U�suka ir vyrai, tik kur kas re?iau. �inot, kokie tie vyrai: tik pradaro siuvyklos duris ir i�kart maunasi kelnes – patrumpink, pasiaurink. Kitoki? nor? jie neturi.�

Vaikyst?s pom?giai

Kiek save Rita prisimena, siuvimas j? visada trauk?s. Dar jos senel?s namuose, Raseiniams netolimoje Vidukl?je, siuvimo ma�ina stov?jusi. Visas savo vaikyst?s l?les tik ji pati rengdavo, joms drabu�?lius modeliuodavo, ir jos l?l?s i� vis? gra�iausios b?davo. Mokykliniais metais jau ir sau k? nors?domesnio pasisi?davo. �Gal koki? keturiolikos met? b?dama jau ir draugei kelnes pasiuvau. Pavyko�,- prisimena Rita.

Siuviniai Rit? trauk? ir prad?jus savaranki�k? gyvenim?: tai u�uolaid? ne toki? kaip vis? pasikabinusi, tai i�, rodos, niekam nebetinkam? skiau?i? stalties? pasiuvusi,
virtuvei ?vairi? akcent? prigalvojusi.

Atsikratyti skauduli?

Ta?iau Rita, ragindama moteris neskub?ti atsikratyti �i� mados i�?jusi?� drabu�i?, pataria nesaugoti toki?, kurie yra susij? su slogiais prisiminimais, net jeigu �ie b?t? i�
pa?ios brangiausios med�iagos. Dar yra drabu�i? �kategorija�, kurie vadinami moraliai pasenusiais. I� toki? taip pat neverta k? nors naujo daryti. Ir prie�ingai, net menkesn? med�iaginiu po�i?riu, bet �ird�iai miel? r?bel? reik?t? i� naujo atgaivinti ir paleisti gyventi.

Da�nas Ritai pasako, kad ji, tur?dama toki? geb?jim?, gal?t? kur kas prabangiau gyventi, daugiau u�dirbti, jei jos gyvenamoji vieta b?t? ne provincijoje. �A� manau,
jog gyvenu ?ia, kur turiu gyventi. Jei ?ia gyvenu, vadinasi, man ?ia yra skirta. O viso svieto pinig? vis tiek neu�dirbsi�.

Rita neslepia, jei ji daugiau pinig? tur?t?, Raseiniuose padaryt? savo drabu�i? kolekcijos pristatym?. Ji �ino, kad visos svajon?s vienaip ir kitaip pildosi, tai ir svajoja.