PVM ar PNNM?

�ar?nas BARKAUSKAS

Na�ta ir nuostoliai������

Visus slegiantis prid?tin?s vert?s mokestis (PVM) pagal �od�i? prasm? tikrai n?ra visi�kai tikslus. Netiksliausias �odis b?t? �vert?�,� nes PVM daugelis jau?ia ne kaip vert?, bet kaip nuostolius ir na�t?, tod?l kur kas tiksliau t? finansin? prievol? b?t? pavadinti prid?tin?s na�tos ir nuostoli? mokestis (PNNM).����

PVM � PNNM �iuo metu siekia labai auk�t? 21 procento rib?. Ta?iau pastarosiomis dienomis i� vald�ios r?m? pasigirdo si?lym? padidinti �? mokest? iki 23 procent?.�� Toks sumanymas kelia daug svarbi? pasteb?jim?. 2009 met? prad�ioje, kai vadinamojo naktinio mokes?i? perversmo metu buvo drasti�kai padidinti pagrindiniai mokes?iai (pavyzd�iui, periodiniams leidiniams PVM � PNNM padid?jo nuo 5 iki 21 proc.), buvo sakoma, kad krizei pasibaigus, mokes?i? na�t? bus prad?ta ma�inti.� Dabartin? Vyriausyb? j? didino dusyk. Pirm? kart? PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstel?tas nuo 2009 met? prad�ios. Antr? kart? iki 21 proc. jis pakeltas t? pa?i? met? rugs?j?.�����

�Alio, Raseini?� krap�totyrininko nuomone,� Lietuvos smulki?j? verslinink? ir prekybinink? asociacijos Raseini? skyriaus pirminink? Angel? Matusevi?ien? labai taikliai pasteb?jo, kad smulkieji verslininkai niekada nebuvo skatinami, tik nuolat slegiami vis did?jan?i? mokes?i?. �Smulkiame versle � ma�i pinigai, ir juos suvalgo mokes?iai�, � nuog?stavo Raseini? skyriaus pirminink?.����������������

Pa�adai liks pa�adais��

Kaip �inome, premjeras Andrius Kubilius ma�daug prie� metus jau yra parei�k?s, kad kriz? Lietuvoje pasibaig?. Atrodyt?, at?jo metas ir mokes?i? na�t? per�i?r?ti. Ta?iau akivaizdu, kad per�i?r?jimo rezultatai gali visi�kai neatitikti daugumos l?kes?i?. Minties didinti mokes?ius neatsisakanti Vyriausyb? bent jau gal?t? pasakyti, kad kriz?s�bangos v?l atsirita, ir kad Vyriausybei i� baim?s jau virpa keliai. Tik �?kart galimos kriz?s bangos at�niok�?ia ne i� Amerikos, kaip buvo 2008 metais, bet i� pietvakari? Europos � Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos.������

Jau akivaizdu, kad �ad?tas PVM � PNNM suma�inimas dar kart? bus nukeltas ? neapibr?�tus geresnius laikus, kurie dabartin?je situacijoje ma�ai tik?tini. Nors Lietuvoje kol kas fiksuojami ekonomini? rodikli? ger?jimo rezultatai, ta?iau aplink mus plytin?ioje mil�ini�koje
ekonomin?je erdv?je dominuoja visi�kai kitokios tendencijos. Atsi�velgiant ? jas,� Lietuvos ekonominio augimo prognozes Finans? ministerija suma�ino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Kai kurie ekonomistai teigia, kad ir suma�inta prognoz? yra gana optimistin?.����

�Viskas dar gali suma�?ti beveik iki nulinio augimo. Viskas priklausys nuo aplinkini? rink?. Verdame viename katile su kitomis valstyb?mis. Atskiros sriubos mums nepavyks i�sivirti�, � pasteb?jo Seimo Biud�eto ir finans? komiteto pirmininkas K?stutis Glaveckas.��������������������

O kur milijardas?�����

Kaip �inoma, pagrindin? prie�astis, skatinanti padidinti mokes?ius, tai biud�ete atsiv?rusi 800 � 900 milijon? lit? skyl?, kuri atsirado d?l l??iau nei planuota augan?ios ekonomikos ir papildom? pinig? poreikio gr?�inant �Snoro� banko ind?lius.��������

U�kim�ti tokiai skylei visi�kai u�tekt? 1 milijardo lit?. B?tent tiek i� ��e�?lio� prie� metus �ad?jo i�traukti A. Kubilius ir finans? ministr? Ingrida �imonyt?. Kur tas milijardas? Ar j? i�trauk?? Ar nepavyko to padaryti? O gal i�trauk? i� vieno �e�?lio ir, kaip Lietuvoje b?na, mikliai perk?l? ? kit? �e�?l??���

Belieka tik sp?lioti. �Alio, Raseini?� ap�valgininko pasteb?jimu, neseniai atsirado galimyb? gauti nauj? milijon?, o gale net milijard?.������

Kaip prane�ta, po beveik dvejus metus trukusios informacijos rinkimo apie pagrindinius kontrabandos organizatorius, Vilniaus teis?saugos pareig?nai sutriu�kino didel? kontrabandinink? grupuot?. Teis?sauginink? operacijos metu pra?jusi? savait? sulaikyti 25 asmenys
Lietuvoje, 10 � u�sienio �alyse.
��

��Tai grei?iausiai viena did�iausi? nusikalstam? organizuot? grupuo?i?, gabenusi? kontraband? tiek ? Lietuv?, tiek ir toliau ? Vakar? Europos �alis per vis? Nepriklausomyb?s laikotarp?�, � sak? Muitin?s kriminalin?s tarnybos direktorius Saulius Urbanavi?ius.������������������������ Vart?si turtuose�������

Kaip ra�oma Generalin?s prokurat?ros prane�ime, surinkti duomenys leid�ia manyti, kad pra?jusi? savait? sutriu�kinta kontrabandinink? grupuot? buvo viena pavojingiausi? �alyje, i�vys?iusi itin aktyvi? nusikalstam? veikl?, valstyb?s finans? sistemai padariusi didel? �al?. Vien jos kontrabanda atgabent? cigare?i? vert?, pasak pareig?n?, skai?iuojama de�imtimis milijon? lit?.������

�Jeigu j?s prisimintum?te ?�ym?j? kontrabandos organizatori? (Vili?) Karali? (�iniasklaidoje vadinamas kontrabandinink? karaliumi � �Alio, Raseiniai�), tai jis yra, palyginus su �ia grupe asmen?, kurie veik? konspiratyviai, aktyviai, ?�?liai ir ilg? laik?… �ios grup?s i�sivystymas yra� gerokai auk�tesnis u� �inom? Karaliaus ir jo grupuot?s atvej?�, � tikino Finansini? nusikaltim? tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Gir�adas.������

Likvidavus toki? kontrabandinink? grupuot?, tur?t? b?ti u�tvenkta labai srauni kontrabandos up?, tad ? biud�et? tur?t? patekti papildomi�milijonai. Gal jie sudaryt? galimybes nekelti PVM � PNNM?����������������

Ar pad?s valdininkai?����

Gana dr?s? ir kiln? pasi?lym?, kaip b?t? galima nedidinti PVM � PNNM, pateik? teisingumo ir susisiekimo ministrai Remigijus �ima�ius ir Eligijus Masiulis. Jie ragina ma�inti valdinink? darbo i�laidas ir taip sutaupyti.�����

Pasak E. Masiulio, vienodai visoms ministerijoms nur?�us po 3,5 proc. i�laid?, kiekvienas ministras spr?st?, kurias konkre?iai valdomos srities i�laidas b?t? galima ma�inti.������

Tarp galim? taupymo variant? teisingumo ministras R. �ima�ius mini ir institucij? sujungim?, pavyzd�iui, jo vadovaujam? Teisingumo ministerij? sujungti su Vidaus reikal? ministerija.�������

Jau pasigirdo si?lym? sujungti �vietimo ir Kult?ros ministerijas. Siekiant efektyvesni? taupymo rezultat?, svarbu, kad prasid?jus pertvarkymams, ne visi darbuotojai automati�kai gaut? darb? sujungtoje strukt?roje.������

Tikimasi, jog sujungus kelias ministerijas b?t? galima sutaupyti keliasde�imt milijon? lit?.���������������

O kaip su pensijomis?���

Ta?iau tenka pripa�inti, kad u� PVM � PNNM didinim? pasisakantys politikai turi pakankamai svari? argument?.������

Antai Seimo Socialini? reikal? ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad kai�kuri? politik? rei�kiamas nenoras nuo kit? met? kelti mokes?i? yra tolygus si?lymui neatkurti pensij? ? 2008 met? lyg?.���

�Reik?t? kalb?ti atvirai �mon?ms, kad visos diskusijos vie�oje erdv?je apie tai, ar didinti, ar nedidinti mokes?i? i� esm?s yra diskusijos � atkurti ar neatkurti pensij? nuo Nauj?j? met?. Manau, kad reikia ie�koti papildom? mokes?i?, kuriais gal?tume papildyti biud�et?.
Esm? ta, kad, jeigu nerasime papildom? �altini?, i�kyla gr?sm? pensij? atk?rimui. T? puikiai visi �ino, ir vienas i� galim? keli? yra didinti prid?tin?s vert?s mokest?�, � pabr?�? Seimo Socialini? reikal? ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys.�������

�Jo nuomone, vienas rezerv? gal?t? b?ti ir Susisiekimo ministerijos Keli? programa, i� kurios� b?t? galima b?t? nur?�ti por? �imt? milijon? lit? ir juos paskirti pensijoms atkurti.����������������������

Ties kritine riba���

Skelbiama, kad PVM � PNNM ne�ada didinti m?s? kaimynai lenkai, tad Suvalkuose esan?ios parduotuv?s gali tapti dar populiaresn?s.��������

Kaip �inoma, didinami mokes?iai ma�ina vidaus vartojim?, o tai labai neigiamai atsiliepia �alies ekonominei sveikatai.������

Bet taip jau yra, galima sakyti, nuo seno: kai vald�ia neberanda b?d? surinkti biud�eto, ima mel�ti PVM � PNNM te�men?, nors jo atsargos � ties kritine riba, o gal net ir nulin?s.