PVM ar PNNM?

Šarūnas BARKAUSKAS

Našta ir nuostoliai      

Visus slegiantis pridėtinės vertės mokestis (PVM) pagal žodžių prasmę tikrai nėra visiškai tikslus. Netiksliausias žodis būtų „vertė“,  nes PVM daugelis jaučia ne kaip vertę, bet kaip nuostolius ir naštą, todėl kur kas tiksliau tą finansinę prievolę būtų pavadinti pridėtinės naštos ir nuostolių mokestis (PNNM).    

PVM – PNNM šiuo metu siekia labai aukštą 21 procento ribą. Tačiau pastarosiomis dienomis iš valdžios rūmų pasigirdo siūlymų padidinti šį mokestį iki 23 procentų.   Toks sumanymas kelia daug svarbių pastebėjimų. 2009 metų pradžioje, kai vadinamojo naktinio mokesčių perversmo metu buvo drastiškai padidinti pagrindiniai mokesčiai (pavyzdžiui, periodiniams leidiniams PVM – PNNM padidėjo nuo 5 iki 21 proc.), buvo sakoma, kad krizei pasibaigus, mokesčių naštą bus pradėta mažinti.  Dabartinė Vyriausybė jį didino dusyk. Pirmą kartą PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstelėtas nuo 2009 metų pradžios. Antrą kartą iki 21 proc. jis pakeltas tų pačių metų rugsėjį.     

„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone,  Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Raseinių skyriaus pirmininkė Angelė Matusevičienė labai taikliai pastebėjo, kad smulkieji verslininkai niekada nebuvo skatinami, tik nuolat slegiami vis didėjančių mokesčių. „Smulkiame versle – maži pinigai, ir juos suvalgo mokesčiai“, – nuogąstavo Raseinių skyriaus pirmininkė.                

Pažadai liks pažadais  

Kaip žinome, premjeras Andrius Kubilius maždaug prieš metus jau yra pareiškęs, kad krizė Lietuvoje pasibaigė. Atrodytų, atėjo metas ir mokesčių naštą peržiūrėti. Tačiau akivaizdu, kad peržiūrėjimo rezultatai gali visiškai neatitikti daugumos lūkesčių. Minties didinti mokesčius neatsisakanti Vyriausybė bent jau galėtų pasakyti, kad krizės bangos vėl atsirita, ir kad Vyriausybei iš baimės jau virpa keliai. Tik šįkart galimos krizės bangos atšniokščia ne iš Amerikos, kaip buvo 2008 metais, bet iš pietvakarių Europos – Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos.      

Jau akivaizdu, kad žadėtas PVM – PNNM sumažinimas dar kartą bus nukeltas į neapibrėžtus geresnius laikus, kurie dabartinėje situacijoje mažai tikėtini. Nors Lietuvoje kol kas fiksuojami ekonominių rodiklių gerėjimo rezultatai, tačiau aplink mus plytinčioje milžiniškoje
ekonominėje erdvėje dominuoja visiškai kitokios tendencijos. Atsižvelgiant į jas,  Lietuvos ekonominio augimo prognozes Finansų ministerija sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Kai kurie ekonomistai teigia, kad ir sumažinta prognozė yra gana optimistinė.    

„Viskas dar gali sumažėti beveik iki nulinio augimo. Viskas priklausys nuo aplinkinių rinkų. Verdame viename katile su kitomis valstybėmis. Atskiros sriubos mums nepavyks išsivirti“, – pastebėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.                    

O kur milijardas?     

Kaip žinoma, pagrindinė priežastis, skatinanti padidinti mokesčius, tai biudžete atsivėrusi 800 – 900 milijonų litų skylė, kuri atsirado dėl lėčiau nei planuota augančios ekonomikos ir papildomų pinigų poreikio grąžinant „Snoro“ banko indėlius.        

Užkimšti tokiai skylei visiškai užtektų 1 milijardo litų. Būtent tiek iš „šešėlio“ prieš metus žadėjo ištraukti A. Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Kur tas milijardas? Ar jį ištraukė? Ar nepavyko to padaryti? O gal ištraukė iš vieno šešėlio ir, kaip Lietuvoje būna, mikliai perkėlė į kitą šešėlį?   

Belieka tik spėlioti. „Alio, Raseinių“ apžvalgininko pastebėjimu, neseniai atsirado galimybė gauti naujų milijonų, o gale net milijardų.      

Kaip pranešta, po beveik dvejus metus trukusios informacijos rinkimo apie pagrindinius kontrabandos organizatorius, Vilniaus teisėsaugos pareigūnai sutriuškino didelę kontrabandininkų grupuotę. Teisėsaugininkų operacijos metu praėjusią savaitę sulaikyti 25 asmenys
Lietuvoje, 10 – užsienio šalyse.
  

 „Tai greičiausiai viena didžiausių nusikalstamų organizuotų grupuočių, gabenusių kontrabandą tiek į Lietuvą, tiek ir toliau į Vakarų Europos šalis per visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – sakė Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.                         Vartėsi turtuose       

Kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, surinkti duomenys leidžia manyti, kad praėjusią savaitę sutriuškinta kontrabandininkų grupuotė buvo viena pavojingiausių šalyje, išvysčiusi itin aktyvią nusikalstamą veiklą, valstybės finansų sistemai padariusi didelę žalą. Vien jos kontrabanda atgabentų cigarečių vertė, pasak pareigūnų, skaičiuojama dešimtimis milijonų litų.      

„Jeigu jūs prisimintumėte įžymųjį kontrabandos organizatorių (Vilių) Karalių (žiniasklaidoje vadinamas kontrabandininkų karaliumi – „Alio, Raseiniai“), tai jis yra, palyginus su šia grupe asmenų, kurie veikė konspiratyviai, aktyviai, įžūliai ir ilgą laiką… Šios grupės išsivystymas yra  gerokai aukštesnis už žinomą Karaliaus ir jo grupuotės atvejį“, – tikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas.      

Likvidavus tokią kontrabandininkų grupuotę, turėtų būti užtvenkta labai srauni kontrabandos upė, tad į biudžetą turėtų patekti papildomi milijonai. Gal jie sudarytų galimybes nekelti PVM – PNNM?                

Ar padės valdininkai?    

Gana drąsų ir kilnų pasiūlymą, kaip būtų galima nedidinti PVM – PNNM, pateikė teisingumo ir susisiekimo ministrai Remigijus Šimašius ir Eligijus Masiulis. Jie ragina mažinti valdininkų darbo išlaidas ir taip sutaupyti.     

Pasak E. Masiulio, vienodai visoms ministerijoms nurėžus po 3,5 proc. išlaidų, kiekvienas ministras spręstų, kurias konkrečiai valdomos srities išlaidas būtų galima mažinti.      

Tarp galimų taupymo variantų teisingumo ministras R. Šimašius mini ir institucijų sujungimą, pavyzdžiui, jo vadovaujamą Teisingumo ministeriją sujungti su Vidaus reikalų ministerija.       

Jau pasigirdo siūlymų sujungti Švietimo ir Kultūros ministerijas. Siekiant efektyvesnių taupymo rezultatų, svarbu, kad prasidėjus pertvarkymams, ne visi darbuotojai automatiškai gautų darbą sujungtoje struktūroje.      

Tikimasi, jog sujungus kelias ministerijas būtų galima sutaupyti keliasdešimt milijonų litų.               

O kaip su pensijomis?   

Tačiau tenka pripažinti, kad už PVM – PNNM didinimą pasisakantys politikai turi pakankamai svarių argumentų.      

Antai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad kai kurių politikų reiškiamas nenoras nuo kitų metų kelti mokesčių yra tolygus siūlymui neatkurti pensijų į 2008 metų lygį.   

„Reikėtų kalbėti atvirai žmonėms, kad visos diskusijos viešoje erdvėje apie tai, ar didinti, ar nedidinti mokesčių iš esmės yra diskusijos – atkurti ar neatkurti pensijų nuo Naujųjų metų. Manau, kad reikia ieškoti papildomų mokesčių, kuriais galėtume papildyti biudžetą.
Esmė ta, kad, jeigu nerasime papildomų šaltinių, iškyla grėsmė pensijų atkūrimui. Tą puikiai visi žino, ir vienas iš galimų kelių yra didinti pridėtinės vertės mokestį“, – pabrėžė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys.       

 Jo nuomone, vienas rezervų galėtų būti ir Susisiekimo ministerijos Kelių programa, iš kurios  būtų galima būtų nurėžti porą šimtų milijonų litų ir juos paskirti pensijoms atkurti.                      

Ties kritine riba   

Skelbiama, kad PVM – PNNM nežada didinti mūsų kaimynai lenkai, tad Suvalkuose esančios parduotuvės gali tapti dar populiaresnės.        

Kaip žinoma, didinami mokesčiai mažina vidaus vartojimą, o tai labai neigiamai atsiliepia šalies ekonominei sveikatai.      

Bet taip jau yra, galima sakyti, nuo seno: kai valdžia neberanda būdų surinkti biudžeto, ima melžti PVM – PNNM tešmenį, nors jo atsargos – ties kritine riba, o gal net ir nulinės.