[1]AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Kaimų bendruomenės – senųjų tradicijų saugotojos, kultūrinio gyvenimo organizatorės kaimiškose vietovėse, o bendruomenių namai – gyventojų susibūrimų vieta. Kuo gyvena mūsų krašto bendruomenės, susitikome pasikalbėti su Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos pirmininku, Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininku ir Raseinių rajono savivaldybės vicemeru Jonu Vazgiu.
„Šias pareigas vykdau jau treÄiÄ… kadencijÄ…. SÄ…jungai Å¡iuo metu priklauso 59 bendruomenÄ—s, bet esu atsakingas už visas 62 (kokios tos dar 3 bendruomenÄ—s?). Per metus po keletÄ… kartų aplankau kiekvienÄ… jų, dalyvauju visuose jų renginiuose. Buvo ir tokia diena, kai teko aplankyti net Å¡eÅ¡ių bendruomenių Å¡ventes, tai buvo daugiausia aplankytų renginių per dienÄ…. NorÄ—damos greiÄiau įgyvendinti projektus bendruomenÄ—s organizuoja Å¡ventes nederindamos laiko su kitomis, todÄ—l taip ir atsitinka. RugpjÅ«Äio 9 dienÄ… vyks bendruomenių sÄ…skrydis Kaulakiuose, tad susitarÄ—me, kad tÄ… dienÄ… nÄ— viena jų neorganizuos savo Å¡venÄių, visos atvyks į bendrÄ… renginį.
[2]23 metus vadovauju GÄ—luvos kaimo bendruomenei, vis neatsiranda norinÄiųjų perimti pirmininko pareigybes. Tokie ilgameÄiai bendruomenių pirmininkai rajone esame keturi, be manÄ™s dar – ButkiÅ¡kÄ—s, Užkalnių ir Sargelių bendruomenių. Kitose pirmininkai keitÄ—si, nes tapo sunku dirbti, iÅ¡ paÄių bendruomenių kyla aukÅ¡ti reikalavimai. Visi mes dirbame visuomeniniais pagrindais, negauname atlygio, todÄ—l bÅ«na labai skaudu, kai savo adresu iÅ¡girstame užgauliojimų. AÅ¡ visada sakau, kad kaimų bendruomenÄ—se yra trys žmonių grupÄ—s.
Didžiausia grupÄ— kritikuoja, bet nieko nedaro. Å iek tiek mažesnÄ— grupÄ— dalina nurodymus, bet niekur nedalyvauja. Pati mažiausia grupÄ— dirba, tai aktyvas, bendruomenÄ—s taryba. Taip yra visose bendruomenÄ—se. Kaimai sensta, naujų narių neateina. Jaunimui turi viskÄ… duoti, o aktyviausi – pensininkai, jie turi laiko ir yra daugelio bendruomenių pagrindas. SkaitlingesnÄ—s bendruomenÄ—s yra arÄiau miesto, į jas ateina narių iÅ¡ Raseinių. Pavyzdžiui, tokia yra Mirklių bendruomenė“, – pasakojo J. Vazgys.
Problema – pastatų būklė
PaÅ¡nekovas sakÄ—, kad per du deÅ¡imtmeÄius bendruomenÄ—s surado savo vietÄ… kaime: „KÄ… tik susikÅ«rusios bendruomenÄ—s neturÄ—jo savo namų, bet turÄ—jo didelį norÄ… dirbti, kurti. BendruomenÄ—s gavo apleistus pastatus, kuriuos susiremontavo per Vietos veiklos grupÄ™ gautomis lÄ—Å¡omis. PraÄ—jus geram deÅ¡imtmeÄiui pastatams vÄ—l reikia remonto. DidelÄ—s problemos yra su dviejų aukÅ¡tų pastatais, nes naudojamas tik vienas aukÅ¡tas, o nenaudojamas pradeda griÅ«ti.
Rinkau bendruomenių poreikių dÄ—l pastatų duomenis, daugeliui jų reikia keisti stogus, remontuoti sienas. Kadangi remontas – laikinas dalykas, SavivaldybÄ—s vadovai nutarÄ— statyti bendruomenių namus pagal bendrÄ… projektÄ…. Norime pastatyti iki 120 tÅ«kstanÄių eurų kainuojanÄius apie 80 kvadratinių metrų ploto namelius. Toks namelis turÄ—tų atsirasti LyduvÄ—nuose, taÄiau labai ilgai užtruko projektavimas, yra reikalavimų dÄ—l statybos regioniniame parke.
Mirklių, Gabšių, Palendrių bendruomenės turi kompaktiškus pastatus, lėšos jiems buvo skirtos iš Vietos veiklos grupės projektų. Kėdainių rajonas pasistatė daugiau tokių pastatėlių. Ateitis parodys, ar šis projektas pasiteisins.“
Rajono bendruomenės – vienos aktyviausių šalyje
J. Vazgys pasidžiaugė, kad Raseinių rajono kaimo bendruomenės yra labai aktyvios ir gauna nemažai lėšų iš įvairių projektų: „Dėl nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai rajono bendruomenės pateikė net 37 paraiškas, iš jų net 31 projektas gavo finansavimą, tai daugiausia tarp visų Lietuvos regionų.
Materialinei bazei stiprinti finansavimÄ… po 3 500 eurų gavo Akstinų, Kalnujų, Paliepių, BerteÅ¡kių ir GabÅ¡ių bendruomenÄ—s, iÅ¡ viso 17 499 eurus. VieÅ¡osioms erdvÄ—ms sutvarkyti ir prižiÅ«rÄ—ti finansavimas skirtas Sargelių, VosiliÅ¡kio, ButkiÅ¡kÄ—s, Didžiulių, Palendrių ir BalÄaiÄių bendruomenÄ—ms. Jos gavo po 4 971–5 500 eurų, iÅ¡ viso – 32 405 eurus. Renginiams organizuoti parama nuo 2 587 iki 4 000 eurų skirta 20 bendruomenių, iÅ¡ viso 32 405 eurai.
Bendra parama – 110 141 euras. Å ie skaiÄiai tik patvirtina, kad mÅ«sų rajono bendruomenÄ—s ne tik aktyvios, bet ir sÄ—kmingai įgyvendina projektus. Pavyzdžiui, 2022 metais finansavimÄ… gavo 21 bendruomenių pateiktas projektas, finansavimo suma – 73 538 eurai. SÄ—kmingi buvo ir 2023 metai, finansavimÄ… gavo 31 projektas, finansavimo suma – 94 998 eurai. 2024 metais buvo įgyvendintas 31 projektas, finansavimo suma – 108 530 eurų.
Kaip ir kasmet, Raseinių rajono savivaldybė projektams kofinansuoti planuoja teikti 10–11 procentų papildomų lėšų iš Savivaldybės biudžeto.
[3]Už gautas lėšas bendruomenės tvarko namus, aplinką, perka muzikos instrumentus, kompiuterius, sporto inventorių. Prie kiekvienų bendruomenės namų yra treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelės. Kol yra bendruomenės, kaimas gyvas. Bendruomenių namuose prigijo šarvojimo paslauga. Bendrystė kaime labai svarbi, ji reikalinga ir gražiose, ir liūdnose situacijose.
Ariogaloje yra senjorų bendruomenÄ—, tai jie į bendruomenÄ—s namus eina kaip į darbÄ…. AriogaliÅ¡kiai senjorai Ukrainai nupynÄ— labai daug apsaugos tinklų, aktyviai dalyvauja visose pasiÅ«lytose veiklose. IÅ¡ bendruomenÄ—s namų žiemÄ… kasdien rÅ«ksta dÅ«mai, vadinasi, veikla vyksta. Tik skaudu, kad kai kurie pirmininkai iÅ¡ narių sulaukia kaltinimų dÄ—l neva pasisavintų projekto lėšų. Projektams raÅ¡yti vienos bendruomenÄ—s samdo konsultavimo tarnybÄ…, kitos raÅ¡o paÄios. Už projekto paraÅ¡ymÄ… konsultavimo tarnybai reikia sumokÄ—ti 10 procentų nuo gautos sumos, o jeigu bendruomenÄ— pati paraÅ¡Ä— projektÄ…, visos lÄ—Å¡os atitenka tik jai. To nežinodami ir matydami, kad už tÄ… paÄiÄ… sumÄ… vienoje bendruomenÄ—je padaryta daugiau darbų, kitoje – mažiau, žmonÄ—s pyksta. Kai bendruomenÄ—s gauna lėšų už projektus, pirmininkams net patariame tuo laikotarpiu nieko neįsigyti sau, kad nekiltų nesusipratimų, nors iÅ¡ projektinių lėšų jie negali pasiimti nÄ— cento – yra atsiskaitymai, lėšų panaudojimÄ… kontroliuoja NacionalinÄ— mokÄ—jimo agentÅ«ra.“
Raseinių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas išskyrė Berteškių bendruomenės dalyvavimą nemažai lėšų atnešusiuose projektuose: „Dalyvaudama Atviros Lietuvos fondo programos „Verta“ konkurse Berteškių bendruomenė gavo 30 tūkst. eurų paramą projektui įgyvendinti. Gavus šias lėšas 10 mėnesių veikė Berteškių dienos užimtumo centras, daiktų mainų stotelė, buvo įdarbinti žmonės. 10 mėnesių trukusios naudingos veiklos skatino lygiateisiškumą, solidarumą, stiprino gyventojų įsitraukimą į veiklas.
2024 metais keturios organizacijos: Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjunga, Raseinių rajono vietos veiklos grupė „Raseinių krašto bendrija“, asociacija „Kaimo svetainė“ ir Berteškių kaimo bendruomenė, suvienijusios tris bendruomenes–partneres, vykdė komunikacijos priemonių projektą „Lietuvos kaimo tinklas“. Vykdant projektą buvo suorganizuota apie 20 gerosios patirties vizitų į kitus rajonus, per kuriuos susipažinta su kitų bendruomenių, verslininkų, ūkininkų įgyvendintais projektais.“
Bendradarbiavimas su policija
Dar viena labai svarbi veikla – bendradarbiavimas su policijos pareigÅ«nais. Pasak J. Vazgio, Å¡i veikla labai svarbi, nes užtikrina saugumÄ…, be to, bendruomenÄ—s gauna piniginių prizų, dovanų: „Esame dÄ—kingi Raseinių rajono policijos komisariato pareigÅ«nams Giedrei Deveikienei ir Dariui JonaiÄiui, kurie visada palaiko bendruomenių iniciatyvas, parengia įdomias prevencines programas, viktorinas, supažindina gyventojus su policijos darbo priemonÄ—mis.
Gegužės 29 dienÄ… Vilniuje vyko konferencija „Veikliausia saugios kaimynystÄ—s grupė“, skirta bendruomeninio saugumo stiprinimo priemonÄ—ms, sukÄiavimo prevencijos aptarimui ir gerosios patirties pasidalijimui tarp saugios kaimynystÄ—s grupių iÅ¡ visos Lietuvos. DidžiuojamÄ—s, kad mÅ«sų rajonui atstovavusi BerteÅ¡kių bendruomenÄ—s saugios kaimynystÄ—s grupÄ— Å¡iame konkurse pelnÄ— antrÄ… vietÄ… ir buvo apdovanota 500 eurų prizu. PaskatinamÄ…ja nominacija buvo apdovanota Mirklių bendruomenÄ—.
Balandžio 28 dieną Mykolo Romerio universitete buvo apdovanoti jau vienuoliktą kartą vykusio konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2024 – kelias į sėkmę“ nugalėtojai. Džiaugiamės, kad nominacija „Glaudžiai su policija bendradarbiaujanti vietos bendruomenė“ buvo įteikta Mirklių kaimo bendruomenei.
Gegužės 30 dieną vyko veiksmingiausio saugios kaimynystės projektų konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ aptarimas. Renginyje Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ saugios kaimynystės grupei buvo įteikta gerosios praktikos nominacija „Išvien su Ukraina“.
Praėjusių metų birželio 19 dieną sostinėje vyko Vidaus reikalų ministerijos organizuoto konkurso „Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų ir bendruomeninių iniciatyvų gerosios praktikos“ laimėtojų apdovanojimo renginys. Jame Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ iniciatyvai buvo skirta 400 eurų paskatinamoji premija ir padėkos raštas.“
J. Vazgys pagyrÄ— žmonių budrumÄ…: „Ir patys žmonÄ—s saugo savo bendruomenių namus. GÄ—luvoje gyvenantieji Å¡alia bendruomenÄ—s namų pamatÄ™ svetimus žmones jau skambina man, kad vyksta kažkas negero. Kai buvo iÅ¡daužtas langas, paskleidÄ—me žiniÄ…, kad įvykį užfiksavo stebÄ—jimo kamera, tai tÄ… padarÄ™ žmonÄ—s įdÄ—jo langÄ…, teisinosi, kad jį netyÄia su kamuoliu iÅ¡daužė.“
Moka ne tik dirbti, bet ir linksmintis
PrasidÄ—jus vasarai lyg iÅ¡ gausybÄ—s rago pasipylÄ— įvairÅ«s renginiai. BendruomenÄ—s kvieÄia į vasaros sutikimo Å¡ventes, į Jonines. Atrodo, kad jos lenktyniauja tarpusavyje, kuri surengs geriausiÄ… Å¡ventÄ™ ir pritrauks daugiausia dalyvių.
„Yra tradicinÄ—s Å¡ventÄ—s, kurias bendruomenÄ—s organizuoja daugelį metų. GÄ—luvos kaime organizuojamos „Didžiosios JoninÄ—s GÄ—luvoje“ su visomis tradicijomis. Å ventÄ— vyksta ant medžiais apaugusio piliakalnio, jį supa tikrai gera aura. PaÅ¡altuonio bendruomenÄ—je „Šaltuona“ daugelį metų Å¡venÄiama „Sirpsto“ Å¡ventÄ—, Kaulakiuose – „Duonos kelias“, o Žaiginyje – „Pirmosios pradalgÄ—s“ Å¡ventÄ—.
Kad renginiai nevirstų varžytuvėmis tarp bendruomenių, turime juos sukonkretinti. Į bendrą Kultūros centro renginių planą įtraukiame ryškesnius renginius, jiems galime skirti finansavimą, duoti įgarsinimo aparatūrą. Su bendruomenėmis tariamės šventes organizuoti seniūnijose, o ne kiekviename kaime.
[4]Dar norėtume, kad į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą būtų įtrauktos šios šventės: „Sirpsto“, „Pirmosios pradalgės“, „Didžiosios Joninės Gėluvoje“, nes tradicijos kyla iš kaimų, jos gyvena kaimų bendruomenėse.
GÄ—luvos kaimo bendruomenÄ—, kaip ir kitos, turi nemažai tradicinių Å¡venÄių. PagrindinÄ— Å¡ventė – JoninÄ—s – ant GÄ—luvos piliakalnio vyksta jau 57 metus. Per jas uždegame du laužus – vienÄ… ant piliakalnio, kitą – jo papÄ—dÄ—je.
Pandemija iÅ¡mokÄ— mus bendrauti įvairiais bÅ«dais. Ä® bendruomenÄ—s namuose vykstanÄias advento popietes visada kviesdavome vyresnio amžiaus žmones. Senjorai iki Å¡iol bijo susibÅ«rimų, todÄ—l lankome juos namuose, įteikiame dovanÄ—les. Vaikams eglutÄ—s įžiebimo Å¡ventÄ—je taip pat įteikiame dovanÄ—les. Gruodžio pabaigoje organizuojame PadÄ—kos vakarÄ…, kuriame rÄ—mÄ—jams, bendruomenÄ—s nariams dÄ—kojame už per metus nuveiktus gražius darbus.
GÄ—luvoje jau deÅ¡imt metų organizuojame žiemos Å¡ventÄ™ „GÄ—luvos snaigÄ—s“. Ä® jÄ… kvieÄiame visas rajono bendruomenes. Å ventÄ—s dalyviai varžosi žaisdami Å¡aÅ¡kÄ—mis ir Å¡achmatais, o lauke  – leisdamiesi nuo kalno rogutÄ—mis ir slidÄ—mis bei įvairiose atrakcijose. Å ventÄ—s kulminacija – rÄ…sto pjovimas. Pabaigoje – laužas, žuvienÄ—s valgymas ir apdovanojimai.
Dalyvaujame ugnies sąšaukoje per Baltų vienybės dieną. Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, ant piliakalnio giedame „Tautišką giesmę“ ir kuriame laužą. Per metus kuriame 4 laužus: du per Jonines, vieną per sąšauką ir vieną liepos 6-ąją.
Malkų laužams pasiruošiame žiemą – organizuojame talką, storesnes malkas vežame į bendruomenę, smulkesnes – prie piliakalnio. Niekas jų nepaima, žino, kad jos skirtos laužams“, – šventes apžvelgė J. Vazgys.
IÅ¡ kur pinigai?
Šventėms organizuoti, dovanoms ir prizams reikia lėšų. Kai kurios bendruomenės šventes organizuoja iš projektinių lėšų, kai kurios – iš bendruomenės narių surinktų pinigų.
„Lėšų renginiams bendruomenÄ—s turi ieÅ¡koti paÄios. Galima gauti nuo gyventojų pajamų mokesÄio 1,2 procento, dar galimos rÄ—mÄ—jų lÄ—Å¡os. PasisekÄ— bendruomenÄ—ms, kuriose gyvena stiprÅ«s Å«kininkai. Daug jų organizuoja giminių suÄ—jimus, į kuriuos su vaikais, anÅ«kais atvažiuoja kraÅ¡tieÄiai. Visos bendruomenÄ—s turi palapinių, stalų, suolų, tik reikia susineÅ¡ti vaiÅ¡es ir bendrauti. Tokiems renginiams daug lėšų ir nereikia.
IÅ¡silaikyti bendruomenÄ—ms padeda ir SavivaldybÄ—. 2024 metais kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plÄ—tra susijusių nevyriausybinių organizacijų veiklai remti, kaime veikianÄių nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti SavivaldybÄ— iÅ¡ biudžeto lėšų skyrÄ— 151 520 eurų. Projektus pateikÄ— 79 organizacijos. LÄ—Å¡os buvo panaudotos kaimo bendruomenių patalpų komunaliniams mokesÄiams sumokÄ—ti, pastatų ir įrangos draudimui, vietinÄ—s rinkliavos mokesÄiui už atliekų tvarkymÄ…, kanceliarinių ir Å«kinių prekių, statybinių medžiagų įsigijimui.
Kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plÄ—tra susijusių nevyriausybinių organizacijų projektų bendrajam finansavimui (projektų kofinansavimui) 45 kaimo bendruomenÄ—ms ir kitų kaime veikianÄių nevyriausybinių organizacijų 60 projektų skirta 35 226 eurai“, – apie lėšų Å¡altinius ir SavivaldybÄ—s pagalbÄ… bendruomenÄ—ms pasakojo J. Vazgys.
[5]
[6]
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“