Rajono kultūrinis žemėlapis

Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com

Raseiniai garsėja kaip bene vienintelis šalyje miestas, neturintis Kultūros centro. Pastato renovacija vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį. Gyventojai neseniai džiaugėsi, kad netrukus Kultūros centras atvers duris lankytojams, nes buvo paskelbta, kad jau parduodami bilietai į spektaklį, vyksiantį sausio 28 dieną. Tačiau spektaklis buvo atšauktas dėl užsitęsusios Kultūros centro renovacijos.
Kol Raseiniuose kultūros renginių štilis, pasiteiravome rajono miestelių kultūrinių renginių organizatorių, kokie šie metai buvo jiems ir kuo galėjo pasidžiaugti.

Džiaugiamės tradiciniais renginiais
Betygalos seniūnijos kultūrinių renginių organizatorė Janina Baltkojienė pasidžiaugė žmonių pamėgtais tradiciniais renginiais: „Gyventojų labai laukiamas tradicinis respublikinis renginys „Gitaros šventė“ organizuojamas jau 11 metų. Jame kasmet dalyvauja per 20 atlikėjų. Šventė vyksta vasarą, birželio mėnesį. Artėjant vasarai gyventojai jau pradeda klausinėti, kada šiemet į Betygalą rinksis gitaros muzikos mylėtojai.
Jau 9 metus organizuojamas respublikinis dainų konkursas „Mano mamos dainos“ suburia dainuojančius ir muzikuojančius kolektyvus iš įvairių Lietuvos miestelių. Šių metų renginys dar kartą patvirtino – tai viena jaukiausių ir prasmingiausių muzikinių tradicijų. Renginio idėja paprasta, bet labai jaudinanti: dainomis prisiminti mamų ir močiučių dainavimo tradiciją, pasidalinti širdį liečiančiais kūriniais ir susiburti į bendrą muzikavimo vakarą. Ne vienas dalyvis prisipažino, kad ši šventė – tarsi kelionė į vaikystę, kai dainos skambėjo namuose, prie darbų ar per šventes. Kasmet organizuojamas „Tėvynės dainų vakaras“. Sparčios mokslo pažangos bei informacinės visuomenės amžiuje ypač svarbu puoselėti papročius ir tautos tradicijas, nes tai reikšminga kultūros dalis, tautos išlikimo pamatas. Kaimo kultūros įstaigos atlieka tautos palikimo saugotojų ir jo perdavimo iš kartos į kartą funkcijas. To gražaus siekio vedami ir šiemet į Betygalos kultūros centrą sugužėjo gausus būrys dainininkų iš viso rajono. Skambias dainas, pasitikdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, susirinkusiesiems dovanojo Paliepių, Berteškių, Žaiginio, Katauskių, Nemakščių, Plikių, Kalnujų, Viduklės, Kaulakių, Gėluvos, Betygalos, Ariogalos mėgėjų meno kolektyvai, vadovaujami Vaidos Aputytės, Jolitos Lukonaitienės, Sauliaus Beniulio, Remigijaus Laugalio, Juozapo Juščiaus, Kęstučio Kliknos, Gerdos Lapinskaitės, Valdo Paulausko, Ritos Andriuškevičienės, Ligitos Matelienės, Renatos Aleksiejienės.

Betygaloje šiemet nebeliko pagrindinės mokyklos, tai skaudu. Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, mokiniai, šauliai su fakelais susirinkdavo miestelio aikštėje prie laužo, būdavo gražus, iškilmingas ir jaudinantis renginys. Nežinau, kaip bus kitąmet.
Taip pat su mokykla organizuodavome bendrus renginius, kviesdavome mokinius apsilankyti mūsų organizuojamuose renginiuose. Dabar mokiniai į namus grįžta jau sutemus, nebeturi laiko vakare apsilankyti renginiuose.“ J. Baltkojienė pridūrė, kad kultūros darbuotojai taip pat padeda bendruomenei organizuoti tradicinį renginį „Betygala žemčiūgų žydėjime“.
Gruzdiškės kultūrinių renginių organizatorė Dalia Bartkevičienė pasidžiaugė tradiciniais renginiais ir vis gražėjančia gyvenvietės aplinka, nes kultūra ir turi gyvuoti gražioje, sutvarkytoje aplinkoje.
„Tradiciškai švenčiame Jonines, Žolinę. Atgaivinome tradiciją ant Padubysio piliakalnio švęsti Baltų vienybės dieną. Taip pat tradiciškai švenčiame Motinos dieną, kai koncertą mamoms dovanoja vaikai.
Kultūrinis Gruzdiškės gyvenimas neatskiriamas nuo bendruomenės. Artėja 20-osios bendruomenės veiklos metinės. Vietos veiklos grupei parašėme projektą ir, jeigu gausime lėšų, kitų metų pradžioje trankiai atšvęsime šį jubiliejų.
Smagu, kai gyvenvietėje užsiėmimų turi ir jaunimas, ir vaikai. Mėgstantiems sportą įrengtas sporto aikštynas, krepšinio aikštelė. Stengiamės puoselėti aplinką – už projekto pinigus nupirkome 12 vazonų su gėlėmis. Šiemet bendruomenė gavo apdovanojimą už gražiai tvarkomą aplinką.
Gruzdiškėje vyksta tradicinė seniūnijos bendruomenių šventė. Šiemet dalyvavo po 10 atstovų iš kiekvienos bendruomenės.
Kultūrinis gyvenimas verda, tačiau labai trūksta spektaklių. Buvo iš Lyduvėnų atvykęs mėgėjų teatras „Pabandom“, vadovaujamas Jelenos Žalpienės, tai žiūrovų susirinko tikrai daug.
Vasarą renginius organizuojame lauke, o šaltuoju metų laiku – bendruomenės namuose. Mūsų pramogų salei reikia remonto: padažyti sienas, grindis, sutaisyti duris. Pagalbos prašėme Savivaldybės, tačiau kol kas atsakymo nesulaukėme. Remontui reikia visai nedaug lėšų, o tada joje galėtų vykti Trečiojo amžiaus universiteto renginiai, ji galėtų būti nuomojama. Salė talpina 200 žiūrovų“, – žurnalistams sakė D. Bartkevičienė.

Kartais salė būna per maža
Kalnujų miestelyje už kultūros renginių organizavimo vairo stovi Laimutė Banienė.
„Šiemet miestelyje buvo daug gražių renginių, nemažai jų dar laukia. Jau pasipuošėme šventėms, laukia Padėkos vakaras, kuriame už pagalbą ir bendrystę dėkosime aktyviems mūsų padėjėjams.
Šiemet Kalnujus išgarsino skulptūros „Mokytojas ir mergaitė“ atidengimas. Tai tikrai labai graži skulptūra, jos atidengimo iškilmėse sulaukėme daug dėmesio.

Džiaugiamės tradiciniais renginiais. Jau 20 metų ant Kalnujų piliakalnio švenčiame rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną. Auga respublikinė kapelų šventė „Vasara žolynų žieduose“. Į ją atvyksta nemažai kapelų iš visos Lietuvos, užsimezgė kapelų draugystė.
Kadangi netoli Kalnujų buvęs Paserbenčio kaimas yra poeto Marcelijaus Martinaičio gimtinė, organizuojame tradicinį renginį „Pareisiu su paukščiais“, skirtą šio kraštiečio poeto atminimui. Atrodo, kad per tiek metų jau labai daug žinome apie savo krašto žmones, tačiau vis atsiranda kažkokių užmirštų ar nepastebėtų faktų.
Valstybines šventes galima švęsti įvairiai – klausantis skambių dainų, poezijos posmų, skaičiuojant nueitus žingsnius. Kalnujuose turime gražią tradiciją Vasario 16-ąją surengti viktoriną „Ką žinau apie Lietuvą?“ Geldos taurei laimėti. Į viktoriną susirenka dalyvių komandos iš viso rajono. Kovo 11 dieną jau 20 metų organizuojamas tradicinis bėgimas „Laisvė“. Taigi, turime ir sporto, ir pramoginių renginių mėgėjų. Kai vyksta renginiai, kartais žmonės sunkiai telpa salėje“, – pasakojo L. Banienė.
Nemakščių miestelis taip pat gali pasigirti aktyviu kultūriniu gyvenimu. Apie jį papasakojo kultūrinių renginių organizatorė Lina Andrulienė: „ Mūsų miestelį garsina liaudiškos muzikos kapela „Nemakščių vyrai“, vadovaujama Juozapo Juščiaus. Tai aktyviai koncertuojantis kolektyvas, kurio nariai savo laisvalaikį skiria repeticijoms.
Bendruomenės organizuoja kalendorines ir valstybines šventes. Kviečiame kolektyvus pagal gyventojų poreikius – žmonės pageidauja lengvo turinio renginių, estrados popžvaigždžių koncertų.
Trankiai švenčiame Užgavėnes, prie šventės organizavimo prisideda 5 bendruomenės.

Jau kelerius metus po Lietuvos rajonus važinėjame su adventine programa, kurioje dalyvauja 20 žmonių. Kadangi šis laikotarpis trumpas, spėjame pasirodyti tik 3–5 kartus. Tai muzikinė – literatūrinė impresija „Advento keliu“ apie advento prasmę, simbolių reikšmes. Renginyje piname advento vainiką, įtraukiame ir apie 12 vietinių žmonių – jie atneša žvakučių, nutiesiame simbolinius kelius. Tai išskirtinė programa.
Neramu buvo važiuoti su šia programa į Pakruojo rajoną, kurio gyventojai nėra labai tikintys, tačiau viskas puikiai pavyko.“

Pasidžiaugė kūrybingais metais
Paliepių kultūriniam gyvenimui vadovauja Regina Krušinskienė. Kultūrinių renginių organizatorė pasidžiaugė kūrybingais metais: „Metai buvo kūrybingi, vyko ir tradiciniai, ir nauji renginiai.
Vyko tradicinis Vasario 16-osios minėjimas „Paglostykime dainomis gimtinę“. Renginys vyko pušyne, už Paliepių kaimo, prie akmens žuvusiems kovotojams už laisvę.
Jau 10 metų vyksta šventė „Rudens dūzgės“, kurioje dalyvauja solistai, duetai, tercetai. Kasmet į šventę atvyksta 8–10 kolektyvų ne tik iš mūsų, bet ir iš kitų rajonų. Į kultūrinį gyvenimą aktyviai įsijungė bendruomenė, kai pradėjo dirbti nauja pirmininkė Vaida Aputytė.
Jau 17 metų organizuojame tradicinę kaimo šventę „Kur gimėm, kur augom“. Ir šiemet rašėme projektus, gavome finansavimą jai organizuoti. Šventėje dalyvavo apie 300 žmonių. Suvažiavo jau seniai iš Paliepių į kitus miestus išsikėlę žmonės, susitiko seniai nesimatę giminės, buvę vaikystės draugai, kaimynai. Kad linksma būtų ir vaikams, pastatėme batutą, buvo putų mašina. Vasarą tris dienas organizavome linksmą pramoginę stovyklėlę vaikams ir jaunimui.
Paliepiuose žmonės noriai lankosi renginiuose. Jau buvo atvykęs kalėdinis karavanas, įžiebėme kalėdinę eglutę.“
Veiklos pilnais metais pasidžiaugė ir Sujainių kultūros renginių organizatorė Rita Guntarskienė: „Metai buvo energingi, buvo daug veiklos. Mūsų vizitinė kortelė – respublikinis šlagerių festivalis „Skinsiu raudoną rožę“, organizuojamas jau 13 metų. Kasmet festivalyje nori dalyvauti vis daugiau atlikėjų, ne visus galime priimti, nes programa ir taip išsitęsia iki 5 valandų.
Rugpjūtį Sujainius papuošė ypatingas renginys – projektas „Atverkime bendrystės skrynią“. Šią iniciatyvą finansavo Žemės ūkio ministerija, skyrusi 3 000 eurų, o kofinansavo – Raseinių rajono savivaldybė (333,33 euro). Dvi dienas vykusioje šventėje netrūko kūrybinių veiklų ir edukacijų: mandalų taškavimo, piešimo ant veido ir kūno, „Ilgiausio piešinio“ kūrimo, odos dirbinių gamybos. Savo veiklas pristatė Mažosios Viduklės, Pašešuvio, Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro, Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, Blinstrubiškių socialinės globos namų bendruomenės. Dalyviai įsitraukė į edukacinius užsiėmimus, o vietos ūkininkai, amatininkai ir verslininkai pakvietė į mugę.
Raseinių rajono kultūros centro techninis personalas pasirūpino scena, kurioje vyko mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai ir koncertinė programa skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Publikai koncertavo Berteškių moterų vokalinis ansamblis „Lelija“ (vad. J. Lukonaitienė), Ariogalos moterų šokių kolektyvas „Zunda“ (vad. M. Kvietkuvienė), Blinstrubiškių socialinės globos namų duetas Vilmutė ir Bernardas bei Sujainių mišrus vokalinis ansamblis „Šypsena“ (vad. L. Matelienė).
Vakaro kulminacija tapo įspūdinga šviesų instaliacija, lydima M. K. Čiurlionio muzikos. Sutemus žiūrovams atsivėrė užburiantis reginys, jį sukūrė Kultūros centro šviesų operatorius Nerijus. Tai buvo akimirka, kurią išvydo tik kantriausieji – tikras grožio ir muzikos sintezės stebuklas.“

Žiūrovai pasiilgo teatro
Šiluvos kultūriniam gyvenimui vadovauja renginių organizatorė Jelena Žalpienė. Pasiteiravome, kokie šie metai buvo Šiluvos kultūros darbuotojams.
„Šiemet pasinėriau į teatro pasaulį. Atgaivinome mėgėjų teatrą „Cinkelis“, aš pati vadovauju Lyduvėnų mėgėjų teatrui „Pabandom“. Su šiuo teatru jau buvo 11 pasirodymų, dalyvavome Balsiuose vykusiame Klojimo teatrų festivalyje. Šiluvoje buvome suorganizavę teatro popietę.
Aš pati šiuo metu dalyvauju kalėdinio karavano veikloje, tad veiklos netrūksta.
Tik gaila, kad šiluviškiai kultūriniuose renginiuose lankosi vangiai, daugiau žiūrovų atvyksta iš aplinkinių gyvenviečių“, – pasakojo J. Žalpienė.
Viduklėje kultūrinių renginių organizatoriumi dirba Giedrius Radčenko. Pasiteiravome jo, koks šiemet buvo kultūrinis gyvenimas Viduklėje.
„Šiemet sutvarkėme salės stogą, įjungėme šilumą, tikimės netrukus baigti remontą. Salėje tilps 340 žmonių.
Mūsų pagrindiniai renginiai – „Viduklės koldūnų šventė“ ir vasaros palydos „Vasara vartus uždaro“. Neseniai svečiuose buvo Lyduvėnų mėgėjų teatras, žmonėms labai patiko, susirinko daug žiūrovų.
Vidukliškiai gana aktyviai renkasi į renginius, aišku, priklauso nuo to, ar renginys mokamas, ar ne. Kartais baugu pasikviesti brangesnį atlikėją, nes žmonės gali neišpirkti brangesnių bilietų.
Viduklėje yra du moterų vokaliniai ansambliai – „Vijūnė“ (vad. L. Matelienė) ir „Ringė“ (vad. G. Lapinskaitė).

Kupini darbo ir bendrystės metai
Pasak Gervinės kultūrinių renginių organizatorės Žanetos Vaištarienės, jai šie metai buvo kupini prasmingo darbo ir bendrystės: „Dirbdama 0,5 etato Raseinių rajono kultūros centre kultūrinių renginių organizatore, esu priskirta penkioms rajono kaimų bendruomenėms, su kuriomis glaudžiai bendradarbiauju. Nė viena jų iniciatyva ar renginys nepraeina be mano įsitraukimo – nuo idėjų generavimo ir scenarijų kūrimo iki renginių vedimo bei kitų organizacinių darbų. Visuomet siekiame, kad renginiai būtų išskirtiniai, nesikartojantys ir patrauklūs konkrečios vietovės gyventojams.
Man itin svarbus valstybinių švenčių ir atmintinų datų įprasminimas. Šiais metais bendradarbiaujant su Raseinių seniūnijos seniūnu Rolandu Klusu Kovo 11-osios minėjime inicijavome idėją „Vėliavos kelias“, kuri buvo sėkmingai įgyvendinta. Šią iniciatyvą planuojame plėtoti ir ateityje, kad ji taptų gražia ir prasminga seniūnijos bendruomenių tradicija.
Didžiausias mano profesinis pasididžiavimas – mano idėjos pagrindu gimęs respublikinis vaikų ir jaunimo festivalis „Skrydis“, kuris šiemet jau ketvirtą kartą subūrė daugiau nei 150 jaunųjų atlikėjų – dainininkų, muzikantų ir šokėjų – iš visos Lietuvos į mažą Gervinės kaimo sceną. Ypač svarbu tai, kad festivalio veiklos, edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės yra nemokamos visiems dalyviams. Nors renginiams skiriamas nedidelis kultūros centro finansavimas, itin reikšmingas yra rajono verslininkų palaikymas ir parama, leidžianti tikėti, kad ateityje šis festivalis gali tapti ir tarptautiniu.
Renginiuose nuolat skiriu dėmesį vaikų užimtumui – siekiu, kad jie būtų aktyvūs ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai, kūrėjai bei atlikėjai. Nors šioje srityje dar yra kur tobulėti, matau tai kaip kryptį, kuria ir toliau noriu nuosekliai eiti.“

Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“