Rajono kultūrinis žemėlapis
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Raseiniai garsÄ—ja kaip bene vienintelis Å¡alyje miestas, neturintis KultÅ«ros centro. Pastato renovacija vyksta jau daugiau kaip deÅ¡imtmetį. Gyventojai neseniai džiaugÄ—si, kad netrukus KultÅ«ros centras atvers duris lankytojams, nes buvo paskelbta, kad jau parduodami bilietai į spektaklį, vyksiantį sausio 28 dienÄ…. TaÄiau spektaklis buvo atÅ¡auktas dÄ—l užsitÄ™susios KultÅ«ros centro renovacijos.
Kol Raseiniuose kultūros renginių štilis, pasiteiravome rajono miestelių kultūrinių renginių organizatorių, kokie šie metai buvo jiems ir kuo galėjo pasidžiaugti.
Džiaugiamės tradiciniais renginiais
Betygalos seniūnijos kultūrinių renginių organizatorė Janina Baltkojienė pasidžiaugė žmonių pamėgtais tradiciniais renginiais: „Gyventojų labai laukiamas tradicinis respublikinis renginys „Gitaros šventė“ organizuojamas jau 11 metų. Jame kasmet dalyvauja per 20 atlikėjų. Šventė vyksta vasarą, birželio mėnesį. Artėjant vasarai gyventojai jau pradeda klausinėti, kada šiemet į Betygalą rinksis gitaros muzikos mylėtojai.
Jau 9 metus organizuojamas respublikinis dainų konkursas „Mano mamos dainos“ suburia dainuojanÄius ir muzikuojanÄius kolektyvus iÅ¡ įvairių Lietuvos miestelių. Å ių metų renginys dar kartÄ… patvirtino – tai viena jaukiausių ir prasmingiausių muzikinių tradicijų. Renginio idÄ—ja paprasta, bet labai jaudinanti: dainomis prisiminti mamų ir moÄiuÄių dainavimo tradicijÄ…, pasidalinti Å¡irdį lieÄianÄiais kÅ«riniais ir susiburti į bendrÄ… muzikavimo vakarÄ…. Ne vienas dalyvis prisipažino, kad Å¡i Å¡ventė – tarsi kelionÄ— į vaikystÄ™, kai dainos skambÄ—jo namuose, prie darbų ar per Å¡ventes. Kasmet organizuojamas „TÄ—vynÄ—s dainų vakaras“. SparÄios mokslo pažangos bei informacinÄ—s visuomenÄ—s amžiuje ypaÄ svarbu puoselÄ—ti paproÄius ir tautos tradicijas, nes tai reikÅ¡minga kultÅ«ros dalis, tautos iÅ¡likimo pamatas. Kaimo kultÅ«ros įstaigos atlieka tautos palikimo saugotojų ir jo perdavimo iÅ¡ kartos į kartÄ… funkcijas. To gražaus siekio vedami ir Å¡iemet į Betygalos kultÅ«ros centrÄ… sugužėjo gausus bÅ«rys dainininkų iÅ¡ viso rajono. Skambias dainas, pasitikdami Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo dienÄ…, susirinkusiesiems dovanojo Paliepių, BerteÅ¡kių, Žaiginio, Katauskių, NemakÅ¡Äių, Plikių, Kalnujų, ViduklÄ—s, Kaulakių, GÄ—luvos, Betygalos, Ariogalos mÄ—gÄ—jų meno kolektyvai, vadovaujami Vaidos AputytÄ—s, Jolitos LukonaitienÄ—s, Sauliaus Beniulio, Remigijaus Laugalio, Juozapo JuÅ¡Äiaus, KÄ™stuÄio Kliknos, Gerdos LapinskaitÄ—s, Valdo Paulausko, Ritos AndriuÅ¡keviÄienÄ—s, Ligitos MatelienÄ—s, Renatos AleksiejienÄ—s.
Betygaloje šiemet nebeliko pagrindinės mokyklos, tai skaudu. Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, mokiniai, šauliai su fakelais susirinkdavo miestelio aikštėje prie laužo, būdavo gražus, iškilmingas ir jaudinantis renginys. Nežinau, kaip bus kitąmet.
Taip pat su mokykla organizuodavome bendrus renginius, kviesdavome mokinius apsilankyti mÅ«sų organizuojamuose renginiuose. Dabar mokiniai į namus grįžta jau sutemus, nebeturi laiko vakare apsilankyti renginiuose.“ J. BaltkojienÄ— pridÅ«rÄ—, kad kultÅ«ros darbuotojai taip pat padeda bendruomenei organizuoti tradicinį renginį „Betygala žemÄiÅ«gų žydÄ—jime“.
GruzdiÅ¡kÄ—s kultÅ«rinių renginių organizatorÄ— Dalia BartkeviÄienÄ— pasidžiaugÄ— tradiciniais renginiais ir vis gražėjanÄia gyvenvietÄ—s aplinka, nes kultÅ«ra ir turi gyvuoti gražioje, sutvarkytoje aplinkoje.
„TradiciÅ¡kai Å¡venÄiame Jonines, ŽolinÄ™. Atgaivinome tradicijÄ… ant Padubysio piliakalnio Å¡vÄ™sti Baltų vienybÄ—s dienÄ…. Taip pat tradiciÅ¡kai Å¡venÄiame Motinos dienÄ…, kai koncertÄ… mamoms dovanoja vaikai.
Kultūrinis Gruzdiškės gyvenimas neatskiriamas nuo bendruomenės. Artėja 20-osios bendruomenės veiklos metinės. Vietos veiklos grupei parašėme projektą ir, jeigu gausime lėšų, kitų metų pradžioje trankiai atšvęsime šį jubiliejų.
Smagu, kai gyvenvietėje užsiėmimų turi ir jaunimas, ir vaikai. Mėgstantiems sportą įrengtas sporto aikštynas, krepšinio aikštelė. Stengiamės puoselėti aplinką – už projekto pinigus nupirkome 12 vazonų su gėlėmis. Šiemet bendruomenė gavo apdovanojimą už gražiai tvarkomą aplinką.
Gruzdiškėje vyksta tradicinė seniūnijos bendruomenių šventė. Šiemet dalyvavo po 10 atstovų iš kiekvienos bendruomenės.
KultÅ«rinis gyvenimas verda, taÄiau labai trÅ«ksta spektaklių. Buvo iÅ¡ LyduvÄ—nų atvykÄ™s mÄ—gÄ—jų teatras „Pabandom“, vadovaujamas Jelenos ŽalpienÄ—s, tai žiÅ«rovų susirinko tikrai daug.
VasarÄ… renginius organizuojame lauke, o Å¡altuoju metų laiku – bendruomenÄ—s namuose. MÅ«sų pramogų salei reikia remonto: padažyti sienas, grindis, sutaisyti duris. Pagalbos praÅ¡Ä—me SavivaldybÄ—s, taÄiau kol kas atsakymo nesulaukÄ—me. Remontui reikia visai nedaug lėšų, o tada joje galÄ—tų vykti TreÄiojo amžiaus universiteto renginiai, ji galÄ—tų bÅ«ti nuomojama. SalÄ— talpina 200 žiÅ«rovų“, – žurnalistams sakÄ— D. BartkeviÄienÄ—.
Kartais salė būna per maža
Kalnujų miestelyje už kultūros renginių organizavimo vairo stovi Laimutė Banienė.
„Šiemet miestelyje buvo daug gražių renginių, nemažai jų dar laukia. Jau pasipuošėme šventėms, laukia Padėkos vakaras, kuriame už pagalbą ir bendrystę dėkosime aktyviems mūsų padėjėjams.
Šiemet Kalnujus išgarsino skulptūros „Mokytojas ir mergaitė“ atidengimas. Tai tikrai labai graži skulptūra, jos atidengimo iškilmėse sulaukėme daug dėmesio.
DžiaugiamÄ—s tradiciniais renginiais. Jau 20 metų ant Kalnujų piliakalnio Å¡venÄiame rudens lygiadienį ir Baltų vienybÄ—s dienÄ…. Auga respublikinÄ— kapelų Å¡ventÄ— „Vasara žolynų žieduose“. Ä® jÄ… atvyksta nemažai kapelų iÅ¡ visos Lietuvos, užsimezgÄ— kapelų draugystÄ—.
Kadangi netoli Kalnujų buvÄ™s PaserbenÄio kaimas yra poeto Marcelijaus MartinaiÄio gimtinÄ—, organizuojame tradicinį renginį „Pareisiu su paukÅ¡Äiais“, skirtÄ… Å¡io kraÅ¡tieÄio poeto atminimui. Atrodo, kad per tiek metų jau labai daug žinome apie savo kraÅ¡to žmones, taÄiau vis atsiranda kažkokių užmirÅ¡tų ar nepastebÄ—tų faktų.
Valstybines Å¡ventes galima Å¡vÄ™sti įvairiai – klausantis skambių dainų, poezijos posmų, skaiÄiuojant nueitus žingsnius. Kalnujuose turime gražiÄ… tradicijÄ… Vasario 16-Ä…jÄ… surengti viktorinÄ… „KÄ… žinau apie LietuvÄ…?“ Geldos taurei laimÄ—ti. Ä® viktorinÄ… susirenka dalyvių komandos iÅ¡ viso rajono. Kovo 11 dienÄ… jau 20 metų organizuojamas tradicinis bÄ—gimas „Laisvė“. Taigi, turime ir sporto, ir pramoginių renginių mÄ—gÄ—jų. Kai vyksta renginiai, kartais žmonÄ—s sunkiai telpa salÄ—je“, – pasakojo L. BanienÄ—.
NemakÅ¡Äių miestelis taip pat gali pasigirti aktyviu kultÅ«riniu gyvenimu. Apie jį papasakojo kultÅ«rinių renginių organizatorÄ— Lina AndrulienÄ—: „ MÅ«sų miestelį garsina liaudiÅ¡kos muzikos kapela „NemakÅ¡Äių vyrai“, vadovaujama Juozapo JuÅ¡Äiaus. Tai aktyviai koncertuojantis kolektyvas, kurio nariai savo laisvalaikį skiria repeticijoms.
BendruomenÄ—s organizuoja kalendorines ir valstybines Å¡ventes. KvieÄiame kolektyvus pagal gyventojų poreikius – žmonÄ—s pageidauja lengvo turinio renginių, estrados popžvaigždžių koncertų.
Trankiai Å¡venÄiame UžgavÄ—nes, prie Å¡ventÄ—s organizavimo prisideda 5 bendruomenÄ—s.
Jau kelerius metus po Lietuvos rajonus važinÄ—jame su adventine programa, kurioje dalyvauja 20 žmonių. Kadangi Å¡is laikotarpis trumpas, spÄ—jame pasirodyti tik 3–5 kartus. Tai muzikinė – literatÅ«rinÄ— impresija „Advento keliu“ apie advento prasmÄ™, simbolių reikÅ¡mes. Renginyje piname advento vainikÄ…, įtraukiame ir apie 12 vietinių žmonių – jie atneÅ¡a žvakuÄių, nutiesiame simbolinius kelius. Tai iÅ¡skirtinÄ— programa.
Neramu buvo važiuoti su Å¡ia programa į Pakruojo rajonÄ…, kurio gyventojai nÄ—ra labai tikintys, taÄiau viskas puikiai pavyko.“
Pasidžiaugė kūrybingais metais
Paliepių kultūriniam gyvenimui vadovauja Regina Krušinskienė. Kultūrinių renginių organizatorė pasidžiaugė kūrybingais metais: „Metai buvo kūrybingi, vyko ir tradiciniai, ir nauji renginiai.
Vyko tradicinis Vasario 16-osios minėjimas „Paglostykime dainomis gimtinę“. Renginys vyko pušyne, už Paliepių kaimo, prie akmens žuvusiems kovotojams už laisvę.
Jau 10 metų vyksta šventė „Rudens dūzgės“, kurioje dalyvauja solistai, duetai, tercetai. Kasmet į šventę atvyksta 8–10 kolektyvų ne tik iš mūsų, bet ir iš kitų rajonų. Į kultūrinį gyvenimą aktyviai įsijungė bendruomenė, kai pradėjo dirbti nauja pirmininkė Vaida Aputytė.
Jau 17 metų organizuojame tradicinę kaimo šventę „Kur gimėm, kur augom“. Ir šiemet rašėme projektus, gavome finansavimą jai organizuoti. Šventėje dalyvavo apie 300 žmonių. Suvažiavo jau seniai iš Paliepių į kitus miestus išsikėlę žmonės, susitiko seniai nesimatę giminės, buvę vaikystės draugai, kaimynai. Kad linksma būtų ir vaikams, pastatėme batutą, buvo putų mašina. Vasarą tris dienas organizavome linksmą pramoginę stovyklėlę vaikams ir jaunimui.
Paliepiuose žmonės noriai lankosi renginiuose. Jau buvo atvykęs kalėdinis karavanas, įžiebėme kalėdinę eglutę.“
Veiklos pilnais metais pasidžiaugė ir Sujainių kultūros renginių organizatorė Rita Guntarskienė: „Metai buvo energingi, buvo daug veiklos. Mūsų vizitinė kortelė – respublikinis šlagerių festivalis „Skinsiu raudoną rožę“, organizuojamas jau 13 metų. Kasmet festivalyje nori dalyvauti vis daugiau atlikėjų, ne visus galime priimti, nes programa ir taip išsitęsia iki 5 valandų.
Rugpjūtį Sujainius papuošė ypatingas renginys – projektas „Atverkime bendrystės skrynią“. Šią iniciatyvą finansavo Žemės ūkio ministerija, skyrusi 3 000 eurų, o kofinansavo – Raseinių rajono savivaldybė (333,33 euro). Dvi dienas vykusioje šventėje netrūko kūrybinių veiklų ir edukacijų: mandalų taškavimo, piešimo ant veido ir kūno, „Ilgiausio piešinio“ kūrimo, odos dirbinių gamybos. Savo veiklas pristatė Mažosios Viduklės, Pašešuvio, Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro, Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, Blinstrubiškių socialinės globos namų bendruomenės. Dalyviai įsitraukė į edukacinius užsiėmimus, o vietos ūkininkai, amatininkai ir verslininkai pakvietė į mugę.
Raseinių rajono kultūros centro techninis personalas pasirūpino scena, kurioje vyko mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai ir koncertinė programa skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Publikai koncertavo Berteškių moterų vokalinis ansamblis „Lelija“ (vad. J. Lukonaitienė), Ariogalos moterų šokių kolektyvas „Zunda“ (vad. M. Kvietkuvienė), Blinstrubiškių socialinės globos namų duetas Vilmutė ir Bernardas bei Sujainių mišrus vokalinis ansamblis „Šypsena“ (vad. L. Matelienė).
Vakaro kulminacija tapo įspūdinga šviesų instaliacija, lydima M. K. Čiurlionio muzikos. Sutemus žiūrovams atsivėrė užburiantis reginys, jį sukūrė Kultūros centro šviesų operatorius Nerijus. Tai buvo akimirka, kurią išvydo tik kantriausieji – tikras grožio ir muzikos sintezės stebuklas.“
Žiūrovai pasiilgo teatro
Šiluvos kultūriniam gyvenimui vadovauja renginių organizatorė Jelena Žalpienė. Pasiteiravome, kokie šie metai buvo Šiluvos kultūros darbuotojams.
„Šiemet pasinėriau į teatro pasaulį. Atgaivinome mėgėjų teatrą „Cinkelis“, aš pati vadovauju Lyduvėnų mėgėjų teatrui „Pabandom“. Su šiuo teatru jau buvo 11 pasirodymų, dalyvavome Balsiuose vykusiame Klojimo teatrų festivalyje. Šiluvoje buvome suorganizavę teatro popietę.
Aš pati šiuo metu dalyvauju kalėdinio karavano veikloje, tad veiklos netrūksta.
Tik gaila, kad Å¡iluviÅ¡kiai kultÅ«riniuose renginiuose lankosi vangiai, daugiau žiÅ«rovų atvyksta iÅ¡ aplinkinių gyvenvieÄių“, – pasakojo J. ŽalpienÄ—.
ViduklÄ—je kultÅ«rinių renginių organizatoriumi dirba Giedrius RadÄenko. Pasiteiravome jo, koks Å¡iemet buvo kultÅ«rinis gyvenimas ViduklÄ—je.
„Šiemet sutvarkėme salės stogą, įjungėme šilumą, tikimės netrukus baigti remontą. Salėje tilps 340 žmonių.
MÅ«sų pagrindiniai renginiai – „ViduklÄ—s koldÅ«nų Å¡ventė“ ir vasaros palydos „Vasara vartus uždaro“. Neseniai sveÄiuose buvo LyduvÄ—nų mÄ—gÄ—jų teatras, žmonÄ—ms labai patiko, susirinko daug žiÅ«rovų.
Vidukliškiai gana aktyviai renkasi į renginius, aišku, priklauso nuo to, ar renginys mokamas, ar ne. Kartais baugu pasikviesti brangesnį atlikėją, nes žmonės gali neišpirkti brangesnių bilietų.
Viduklėje yra du moterų vokaliniai ansambliai – „Vijūnė“ (vad. L. Matelienė) ir „Ringė“ (vad. G. Lapinskaitė).
Kupini darbo ir bendrystÄ—s metai
Pasak GervinÄ—s kultÅ«rinių renginių organizatorÄ—s Žanetos VaiÅ¡tarienÄ—s, jai Å¡ie metai buvo kupini prasmingo darbo ir bendrystÄ—s: „Dirbdama 0,5 etato Raseinių rajono kultÅ«ros centre kultÅ«rinių renginių organizatore, esu priskirta penkioms rajono kaimų bendruomenÄ—ms, su kuriomis glaudžiai bendradarbiauju. NÄ— viena jų iniciatyva ar renginys nepraeina be mano įsitraukimo – nuo idÄ—jų generavimo ir scenarijų kÅ«rimo iki renginių vedimo bei kitų organizacinių darbų. Visuomet siekiame, kad renginiai bÅ«tų iÅ¡skirtiniai, nesikartojantys ir patrauklÅ«s konkreÄios vietovÄ—s gyventojams.
Man itin svarbus valstybinių Å¡venÄių ir atmintinų datų įprasminimas. Å iais metais bendradarbiaujant su Raseinių seniÅ«nijos seniÅ«nu Rolandu Klusu Kovo 11-osios minÄ—jime inicijavome idÄ—jÄ… „VÄ—liavos kelias“, kuri buvo sÄ—kmingai įgyvendinta. Å iÄ… iniciatyvÄ… planuojame plÄ—toti ir ateityje, kad ji taptų gražia ir prasminga seniÅ«nijos bendruomenių tradicija.
Didžiausias mano profesinis pasididžiavimas – mano idÄ—jos pagrindu gimÄ™s respublikinis vaikų ir jaunimo festivalis „Skrydis“, kuris Å¡iemet jau ketvirtÄ… kartÄ… subÅ«rÄ— daugiau nei 150 jaunųjų atlikÄ—jų – dainininkų, muzikantų ir Å¡okÄ—jų – iÅ¡ visos Lietuvos į mažą GervinÄ—s kaimo scenÄ…. YpaÄ svarbu tai, kad festivalio veiklos, edukacijos ir kÅ«rybinÄ—s dirbtuvÄ—s yra nemokamos visiems dalyviams. Nors renginiams skiriamas nedidelis kultÅ«ros centro finansavimas, itin reikÅ¡mingas yra rajono verslininkų palaikymas ir parama, leidžianti tikÄ—ti, kad ateityje Å¡is festivalis gali tapti ir tarptautiniu.
Renginiuose nuolat skiriu dėmesį vaikų užimtumui – siekiu, kad jie būtų aktyvūs ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai, kūrėjai bei atlikėjai. Nors šioje srityje dar yra kur tobulėti, matau tai kaip kryptį, kuria ir toliau noriu nuosekliai eiti.“
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
