Raseiniai Mlava II
Viktoras VITKUS
Karinis paveldas
Apvelgiant Lenkijos kult?ros ir istorijos paveld? galima pasteb?ti, kad didelis d?mesys ioje alyje yra skiriamas kariniam palikimui. Nesvarbu, kurioje vietoje stov?t? gynybiniai ?tvirtinimai (zenitinio pab?klo lizdai, bunkeriai ir pan.), jie saugomi ir negriaunami, nepaisant iuolaikini? urbanistini? reikalavim?, yra atviri turistams. Reikmingiausias gynybini? ?tvirtinim? kompleksas yra alia Mlavos, kur 1939 metais negaus?s lenk? daliniai gal?jo trims dienoms sustabdyti li?dnai pagars?jusio maralo Pauliaus fon Hinderburgo karin? armad?. Pasak L. Arento, ?ia vyko vienas didiausi? karo pradioje m?i? Lenkijoje. Sunaikinti lenk? karius vokie?iams pavyko tik juos apsupus. Lenkai pelnytai didiuojasi savo kari? dr?sa. Yra ilik? keli zenitinio pab?klo lizdai, kurie gausiai lankomi turist?, ?ia vyksta edukaciniai renginiai. Spalio pradioje buv?s Lenkijos prezidentas Lechas Valensa, kuris nuo 2010 met? yra Mlavos garb?s pilietis, lank?si iame memoriale, pagerb? uvusiuosius. Reikia paym?ti, kad Mlavos garb?s pilietis yra ir popieius Jonas Paulius II. Kiekvienais metais rugs?jo pirm?j? ?ia susirenka moksleiviai, mokytojai ir t?vai taip pradedami mokslo metai.
Jau penktus metus rugpj??io 26 27 d. ?ia vyksta Mlavos m?io inscenizacijos. Pirm? dien? atkuriamas ?prastas miesto gyvenimas ir karo pradia. Antroji diena skiriama m?io eigai. ?vyki? inscenizacijoje dalyvauja 400 moni?, i j? 200 uniformuoti, lik? gyventojai- savanoriai. vent?s brangiai atsieina, bet Mlavos savivaldyb? jos atsisakyti negali. Firma Media suskai?iavo, kad iemet renginyje dalyvavo daugiau kaip 50 000 i?rov?, t. y. pats didiausias samb?ris ir gausiausiai lankomas renginys Lenkijoje. Savivaldyb? saugo i? met? m?io rekonstrukcijos 2 valand? trukm?s film?, kur? galima pamatyti ir internete.
Mlavos mieste gyvena senas kratotyrininkas, kurio kieme aliai nudaytas iki iol stovi pamutas rus? tankas T-34. Pilietis teigia, kad dabar tai jo nuosavyb?. Savo name jis sukaup?s ir daugiau karo trof?j? (ginkl?, amunicijos ir pan.). Anks?iau jis noriai priimdavo lankytojus, pasakodavo apie an? laik? ?vykius, ta?iau sulauk?s garbaus amiaus nustojo tai daryti.
Kaimo turizmas
Norint gauti isami? informacij? apie Mlavos krato kult?rin?, agrarin? ir kt. turizm?, b?tina vykti ? kult?rin?-istorin? centr? Kantor Mlynski. Ten jums mielai informacij? pateiks io centro vadov? Boena Robakievi?. Centras atlie-ka daug funkcij?: ?rengta dail?s studija, kompiuterinio mokymo sal?, archeologijos ir geologijos ekspozicijos, vietos atrasta ir tautodail?s, Mlavos yd? istorini? nuotrauk?, sakralini? ir nam? apyvokos daikt? ekspozicijoms. Atskiros patalpos skirtos senai priegaisrinei technikai, em?s ?kio padargams ir panaiai. Anot B. Robakievi?, ne visos centro patalpos ?rengtos, ateityje lankytojai gal?s ivysti dar daug ?domybi?. inoma, reikia pabr?ti, kad centras organikai ?sikomponavo ? nuostab? kratovaizd?: ant kranto atverti senojo vandens mal?no pamatai, matosi utvankos fragmentai.
Netoli centro yra kaimo turizmo sodyba, besiver?ianti uvies auginimu bei prekyba. Apylink?se yra dar kelios maos sodybos, kurios gal?t? priimti po 3 4 turistus. Didel? kaimo turizmo sodyba Mlavoje gali priimti 12 sve?i?. Pa?ioje didiausioje kaimo sodyboje vienu metu gali nakvoti 30 40 moni?. I viso Mlavos krate yra 7 kaimo turizmo sodybos.
Raseiniki? delegacija aplank? ir Gralevi?i? kaimo sodyb? Arka ant Vkros (Wkra) up?s kranto. Pasak Algimanto Babiliaus ir Modesto Ambrazo, pradioje tokios sodybos, vadinamos agroturizmo sodybomis, buvo ir Lietuvoje. eiminink? tikslas ne teikti viebu?io paslaugas, o leisti mon?ms pajusti tikr? kaimo aplink?. ?ia galima isinuomoti baidares, ?rengtos aiktel?s, pav?sin?s pob?viams.
Lenkijoje kaimo turizmas traktuojamas kitaip: yra kaimo turizmas ir yra kaimo ?kis. I kaimo turizmo gauna tik dalis pajam?, Gralevi?iams tai n?ra pagrindinis usi?mimas. Jie turi 45 ha ?k? ir i to gyvena. Agroturizmo sodybos usiima em?s ?kio produkcijos auginimu ir perdirbimu.
Kitas raseiniki? aplankytas objektas Stajnie Tarpan Korbanc? kaime. Savininkas j? vadina tiesiog ran?a. ?ia auginamos 65 limuzin? veisl?s karv?s ir 24 tarpan?
veisl?s arkliai, kurie pana?s ? m?s? ema?gius emaitukus. Arkliai laisvai ganosi sodybos teritorijoje, tik iemoja udaroje patalpoje. Turistai gali isinuomoti arklius ir jodin?ti po apylinkes. Beje, pasivain?ti karieta teko ir m?s? delegacijai. Arklius treniruoja savininko s?nus, kuris mielai parod? ok?jaus geb?jimus. Pagrindinis s?naus usi?mimas studijos Oltyne, kur ruoiasi ginti magistro laipsn?. ioje didiulio ploto sodyboje gyvena jau tre?ia karta, ta?iau emdirbyste savininkai neusiima, o em? tiesiog nuomoja. 47 met? savininkas yra labai ambicingas, nori visk? pasiekti savo galva ir rankomis. Jo nemasina jokie ?sipareigojimai ES arba vietinei savivaldybei.
Kult?rinis gyvenimas
? Mlav? vykstantys pavieniai turistai arba grupel?s tur?t? internete pasidom?ti, kada mieste vyksta aktyvus kult?rinis gyvenimas. Delegacijai tikrai pasisek?, nes buvo aplankyti du ?sp?dingi renginiai. Spalio 7 d. Mlavos v. Trejyb?s bany?ioje klaus?m?s koncerto Tekla Badarevska pamirtos kompozitor?s sugr?imas. Senoviniais instrumentais grojo Marijos Pomianovskos kolektyvas Arcus Poloniae bei Andejaus Vroblos vadovaujamas styginis kvartetas Camerata Vistula. Koncert? ved? Beata Michalec.
Antrosios dienos vakar? raseinikiai atsid?r? spalv?, okio ir muzikos ?lsme. Dalyvavome baigiamajame IX Lenkijos tarptautini? oki? turnyro Mlawa Open 2011
koncerte Mlavos miesto burmistro taurei laim?ti. iame renginyje dvi autorines dainas atliko Raseini? bard? klubo prezidentas Kastytis Petryla.
