Raseiniai – Mlava II

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Karinis paveldas  

Apžvelgiant Lenkijos kultūros ir istorijos paveldą galima pastebėti, kad didelis dėmesys šioje šalyje yra skiriamas kariniam palikimui. Nesvarbu, kurioje vietoje stovėtų gynybiniai įtvirtinimai (zenitinio pabūklo lizdai, bunkeriai ir pan.), jie saugomi ir negriaunami, nepaisant šiuolaikinių urbanistinių reikalavimų, yra atviri turistams. Reikšmingiausias gynybinių įtvirtinimų kompleksas yra šalia Mlavos, kur 1939 metais negausūs lenkų daliniai galėjo trims dienoms sustabdyti liūdnai pagarsėjusio maršalo Pauliaus fon Hinderburgo karinę armadą. Pasak L. Arento, čia vyko vienas didžiausių karo pradžioje mūšių Lenkijoje. Sunaikinti lenkų karius vokiečiams pavyko tik juos apsupus. Lenkai pelnytai didžiuojasi savo karių drąsa. Yra išlikę keli zenitinio pabūklo lizdai, kurie gausiai lankomi turistų, čia vyksta edukaciniai renginiai. Spalio pradžioje buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa, kuris nuo 2010 metų yra Mlavos garbės pilietis, lankėsi šiame memoriale, pagerbė žuvusiuosius. Reikia pažymėti, kad Mlavos garbės pilietis yra ir popiežius Jonas Paulius II. Kiekvienais metais rugsėjo pirmąją čia susirenka moksleiviai, mokytojai ir tėvai – taip pradedami mokslo metai.    

 Jau penktus metus rugpjūčio 26 – 27 d. čia vyksta Mlavos mūšio inscenizacijos. Pirmą dieną atkuriamas įprastas miesto gyvenimas ir karo pradžia. Antroji diena skiriama mūšio eigai. Įvykių inscenizacijoje dalyvauja 400 žmonių, iš jų 200 uniformuoti, likę – gyventojai- savanoriai. Šventės brangiai atsieina, bet Mlavos savivaldybė jos atsisakyti negali. Firma „Media“ suskaičiavo, kad šiemet renginyje dalyvavo daugiau kaip 50 000 žiūrovų, t. y. pats didžiausias sambūris ir gausiausiai lankomas renginys Lenkijoje. Savivaldybė saugo šių metų mūšio rekonstrukcijos 2 valandų trukmės filmą, kurį galima pamatyti ir internete.     

Mlavos mieste gyvena senas kraštotyrininkas, kurio kieme žaliai nudažytas iki šiol stovi pamuštas rusų tankas T-34. Pilietis teigia, kad dabar tai jo nuosavybė. Savo name jis sukaupęs ir daugiau karo trofėjų (ginklų, amunicijos ir pan.). Anksčiau jis noriai priimdavo lankytojus, pasakodavo apie anų laikų įvykius, tačiau sulaukęs garbaus amžiaus nustojo tai daryti.   

 Kaimo turizmas   

Norint gauti išsamią informaciją apie Mlavos krašto kultūrinį, agrarinį ir kt. turizmą, būtina vykti į kultūrinį-istorinį centrą „Kantor Mlynski“. Ten jums mielai informaciją pateiks šio centro vadovė Božena Robakievič. Centras atlie-ka daug funkcijų: įrengta dailės studija, kompiuterinio mokymo salė, archeologijos ir geologijos ekspozicijos, vietos atrasta ir tautodailės, Mlavos žydų istorinių nuotraukų, sakralinių ir namų apyvokos daiktų ekspozicijoms. Atskiros patalpos skirtos senai priešgaisrinei technikai, žemės ūkio padargams ir panašiai. Anot B. Robakievič, ne visos centro patalpos įrengtos, ateityje lankytojai galės išvysti dar daug įdomybių. Žinoma, reikia pabrėžti, kad centras organiškai įsikomponavo į nuostabų kraštovaizdį: ant kranto atverti senojo vandens malūno pamatai, matosi užtvankos fragmentai.     

Netoli centro yra kaimo turizmo sodyba, besiverčianti žuvies auginimu bei prekyba. Apylinkėse yra dar kelios mažos sodybos, kurios galėtų priimti po 3 – 4 turistus. Didelė kaimo turizmo sodyba Mlavoje gali priimti 12 svečių. Pačioje didžiausioje kaimo sodyboje vienu metu gali nakvoti 30 – 40 žmonių. Iš viso Mlavos krašte yra 7 kaimo turizmo sodybos.      

Raseiniškių delegacija aplankė ir Gralevičių kaimo sodybą „Arka“ ant Vkros (Wkra) upės kranto. Pasak Algimanto Babiliaus ir Modesto Ambrazo, pradžioje tokios sodybos, vadinamos agroturizmo sodybomis, buvo ir Lietuvoje. Šeimininkų tikslas – ne teikti viešbučio paslaugas, o leisti žmonėms pajusti tikrą kaimo aplinką. Čia galima išsinuomoti baidares, įrengtos aikštelės, pavėsinės pobūviams.                                                                                                    
 

Lenkijoje kaimo turizmas traktuojamas kitaip: yra kaimo turizmas ir yra kaimo ūkis. Iš kaimo turizmo gauna tik dalis pajamų, Gralevičiams tai nėra pagrindinis užsiėmimas. Jie turi 45 ha ūkį ir iš to gyvena. Agroturizmo sodybos užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu ir perdirbimu.     

Kitas raseiniškių aplankytas objektas – „Stajnie Tarpan“ Korbancų kaime. Savininkas ją vadina tiesiog ranča. Čia auginamos 65 limuzinų veislės karvės ir 24 tarpanų
veislės arkliai, kurie panašūs į mūsų žemaūgius žemaitukus. Arkliai laisvai ganosi sodybos teritorijoje, tik žiemoja uždaroje patalpoje. Turistai gali išsinuomoti arklius ir jodinėti po apylinkes. Beje, pasivažinėti karieta teko ir mūsų delegacijai. Arklius treniruoja savininko sūnus, kuris mielai parodė žokėjaus gebėjimus. Pagrindinis sūnaus užsiėmimas – studijos Olštyne, kur ruošiasi ginti magistro laipsnį. Šioje didžiulio ploto sodyboje gyvena jau trečia karta, tačiau žemdirbyste savininkai neužsiima, o žemę tiesiog nuomoja. 47 metų savininkas yra labai ambicingas, nori viską pasiekti savo galva ir rankomis. Jo nemasina jokie įsipareigojimai ES arba vietinei savivaldybei.

Kultūrinis gyvenimas    

 Į Mlavą vykstantys pavieniai turistai arba grupelės turėtų internete pasidomėti, kada mieste vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Delegacijai tikrai pasisekė, nes buvo aplankyti du įspūdingi renginiai. Spalio 7 d. Mlavos Šv. Trejybės bažnyčioje klausėmės koncerto „Tekla Badarževska – pamirštos kompozitorės sugrįžimas“. Senoviniais instrumentais grojo Marijos Pomianovskos kolektyvas „Arcus Poloniae“ bei Andžejaus Vroblos vadovaujamas styginis kvartetas „Camerata Vistula“. Koncertą vedė Beata Michalec.  

Antrosios dienos vakarą raseiniškiai atsidūrė spalvų, šokio ir muzikos šėlsme. Dalyvavome baigiamajame IX Lenkijos tarptautinių šokių turnyro „Mlawa Open 2011“
koncerte Mlavos miesto burmistro taurei laimėti. Šiame renginyje dvi autorines dainas atliko Raseinių bardų klubo prezidentas Kastytis Petryla.

Komentarų nėra