Raseiniai – Mlava

Viktoras VITKUS [1]

Spalio 7-9 dienomis Mlavos (Lenkija) mieste buvo vykdoma verslo misija. Iš 14 Raseinių delegacijos dalyvių didžiąją dalį sudarė verslininkai ir turizmo sodybų savininkai.

Pagrindinis išvykos tikslas – susipažinti su Mlavos miesto ir jo apylinkių lankytinais kultūros objektais. Išskirtinis dėmesys skirtas kaimo turizmo sodyboms.

Mlavos apylinkės [2]

Spalio 7 d. raseiniškiai aplankė vieną žymiausių karinio paveldo objektų – „Vilko irštvą“. Šis pavadinimas siejamas su Adolfo Hitlerio slapyvardžiu – Vilkas. Esu tikras, kad nemažai raseiniškių yra buvę šioje vietoje arba apie ją bent girdėjo, skaitė internete. Kompleksas įspūdingas savo paskirtimi, komunikacijomis, bunkerių sistemomis (13 karo vadų bunkerių ir kiti pastatai). Jį aprašyti gana sunku, tai reikia pamatyti ir pajusti tvyrančią aurą. Raudonosios armijos žvalgai nesugebėjo užfiksuoti objekto buvimo vietos, todėl besitraukiantys hitlerininkai iš dalies sunaikino ten esančius statinius. Geros būklės liko Bormano ir paties Hitlerio bunkeriai. Mūsų kaimynai lenkai turi ne ką blogesnę verslumo gyslelę nei žydai. Už numatytą mokestį čia galima važinėti šarvuočiu, lengvuoju kariniu automobiliu, fotografuotis vilkint nacių uniformą ir pan. Raseiniškiams nereikėjo samdyti gido, nes šias pareigas puikiai atliko Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Siliūnas.

Kitas lankytinas objektas – Šv.Lipkos vėlyvojo baroko vienuolynas. Jį pristatė RTVIC turizmo va-dybininkė Renata Žagminaitė. Architektūrinį ansamblį su įspūdingais vargonais lenkai brangina taip pat, kaip lietuviai Šiluvos baziliką ir koplyčią. Įdomu tai, kad vykstantys restauracijos darbai netrukdo maldininkams ir turistams.

Ganėtinai įdomus objektas – korėjiečių televizorių (ir ne tik) LG Electronic gamykla. Šios įmonės atstovas supažindino su gamyklosįkūrimo Mlavoje istorija bei produkcija.  Per visą miesto istoriją tai didžiausia Mlavoje veikianti firma. Prie Vroclavo yra analogiška gamykla, tačiau jaunesnė ir mažesnė. Firmos padalinys veikia Rygoje, Lietuvoje jos filialo dar nėra. LG Electronic yra didžiulis pasaulinis koncernas, neapsiribojantis tik televizorių gamyba, ši firma garsi virtuvės įranga, mobiliaisiaisi telefonais, kompiuteriniais priedais ir pan. LG Electronic produkcija užima du trečdalius pasaulinės rinkos. Mlavoje ši gamykla veikia nuo 1999 metų buvusioje lenkų firmos Curtis bazėje. Čia dirba 1600 nuolatinių darbuotojų, dar 500 – pagal laikiną darbo sutartį (sezoninė gamyba). Pagal eksportuojamą produkciją šigamykla užima 3 vietą Lenkijoje ir 5 vietą pasaulyje. Firma noriai investuoja į Mlavos miesto plėtrą – pastatyti nauji gyvenamieji namai ir kiti objektai. Paramos sulaukia mokyklos, įvairios nevyriausybinės organizacijos. Firmos administracija yra labai komunikabili ir geranoriška. Vos raseiniškiams grįžus namo, iš Mlavos į RTVIC atskriejo netikėtas laiškas. LG Elektronic Mlawa generalinis direktorius Rafalas Jakubovskis padėkojo už malonų ir šiltą vizitą bei jam paliktą Raseinių turizmo
ir verslo informacijos centro medžiagą apie Gedimino kraštą. Jis rašo: ,,(…) Jūsų palikta medžiaga padės man susidaryti įspūdį apie Lietuvą ir Raseinių kraštą, pravers netolimos kelionės į jūsų šalį metu…“

Mlava

Apie Mlavos miesto istoriją nuo 1429 metų papasakojo muziejaus direktorius Lešekas Arentas. Pagrindinis Mlavos urbanistikos elementas – centrinė miesto aukštė, kurios perimetras nesikeitė nuo pat miesto įkūrimo. Kaip pažymėjo muziejaus direktorius, tokio derinio, kad šalia bažnyčios būtų miesto savivaldybės pastatas, Lenkijoje daugiau niekur nėra. Miestas nuo pat įkūrimo buvo pasienio ruože, t.y. Prūsijos – Lenkijos, po to Kryžiuočių ordino – Lenkijos teritorijos. Pasienio zona driekėsi per laukus. Tokia administracinė ir geografinė situacija turėjo ir gerų aspektų: žmonės gana laisvai prekiavo maisto produktais, namų apyvokos daiktais.

Iki XV amžiaus Mlavos namai buvo mediniai, tačiau po kilusio didelio gaisro statiniai pasikeitė. Antrojo pasaulinio karo metu per Mlavą ėjo fronto linija,  miestas buvo intensyviai bomborduojamas. Daugiausiai nukentėjo ta miesto dalis, kur buvo įsitvirtinę vokiečių kariuomenės daliniai. Išliko pavieniai seni, įdomios architektūros pastatai. Dėmesį traukia kiek toliau esantis eklektinio stiliaus pasiturinčio pirklio pastatas. Beje, reikia pripažinti, kad Mlavoje daugelis eklektiškų pastatų turi klasikinių ir barokinių stilių bruožų. Didesnė jų sankaupa yra miesto pakraščiuose. Šiais metais išleista proginė 2 zlotų nominalo moneta, kurioje pavaizduota centrinė Mlavos miesto aikštė.

Deja, reikia pripažinti, kad pastebima plastikinių langų invazija į Mlavos senamiestį.

Didelę įtaką Mlavos urbanistikai turėjo iki Antrojo pasaulinio karo ištisuose kvartaluose gausiai gyvenę žydai. Šios tautos atstovų likimas Mlavoje labai tragiškas. Mieste išliko gatvė, kuria žydai buvo vežami egzekucijai. Laukuose už miesto, šalia žvyro kasyklos, jie buvo sušaudyti ir palikti gulėti. Po karo palaikus išsivežė artimieji, tačiau maždaug šimtas jų liko toje vietoje, kur vėliau iškilo memorialas. Reikia pažymėti, kad  karo pabaigoje per vieną dieną čia buvo sušaudyti 364 žmonės. Šių įvykių liudininkas ponas Raguckas, vienintelis per stebuklą išlikęs gyvas, labai nuodugniai buvo papasakojęs šios tragedijos faktus. Jis mirė prieš septynerius metus.

Mlavoje yra dar vienas įdomus paminklas karo metais sušaudytiems žydams. Besitraukianti nacių armija naikino žydų kapų paminklus, vėliau iš jų fragmentų iškilo įspūdingas monumentas. Apskritai Mlavoje yra daugelio religinių konfesijų kapinių.

Įdomus ir pačių miestelėnų mėgstamas parkas su paminklu pirmajam Lenkijos maršalui Juzefui Pilsudskiui. Lenkija – itin pažengusi šalis parkotvarkos srityje. Tai gerai
iliustruoja ir šis griežtai simetriškas, geometrinio stiliaus parkas, kurio ašis preciziškai sutampa su statmenai besiremiančios į jį gatvės ašimi. Įspūdį sustiprina retų,
vertingų medžių grupės: skroblai, kaštonai. Pagrindinis takas grįstas skaldyto granito kubelių danga. Šalutiniai takai – natūraliai žmonių pramintas gruntas su smulkaus žvyro priemaiša. Parko pradžioje stūkso miesto simbolis – mergelės Mlavos skulptūra, o gale – paminklas maršalui J. Pilsudskiui. Tarp skulptūrų – ištisas neobarokinio stiliaus dekoratyvinių gėlių ir žemaūgių augalų stačiakampis tarpsnis. Akivaizdus dendrologų pasiekimas – vykusiai pagal aukštį sugrupuotos medžių eilės. Sunkiai apsakomi jausmai užlieja širdį, stebint rudens lajų spalvas. Akį patraukia įdomi ir, manau, reikalinga detalė – informacinis stendas su parko archyvinėmis nuotraukomis.

Šiuo metu Mlavoje gyvena 31 000 gyventojų. Miestui priklauso 10 seniūnijų, kuriose gyvena 61 000 žmonių. Mlavoje yra universitetas su žurnalistikos, filologijos ir elektronikos fakultetais.