[1]Viktoras VITKUS
Karinis paveldas
Apžvelgiant Lenkijos kult?ros ir istorijos paveld? galima pasteb?ti, kad didelis d?mesys šioje šalyje yra skiriamas kariniam palikimui. Nesvarbu, kurioje vietoje stov?t? gynybiniai ?tvirtinimai (zenitinio pab?klo lizdai, bunkeriai ir pan.), jie saugomi ir negriaunami, nepaisant šiuolaikini? urbanistini? reikalavim?, yra atviri turistams. Reikšmingiausias gynybini? ?tvirtinim? kompleksas yra šalia Mlavos, kur 1939 metais negaus?s lenk? daliniai gal?jo trims dienoms sustabdyti li?dnai pagars?jusio maršalo Pauliaus fon Hinderburgo karin? armad?. Pasak L. Arento, ?ia vyko vienas didžiausi? karo pradžioje m?ši? Lenkijoje. Sunaikinti lenk? karius vokie?iams pavyko tik juos apsupus. Lenkai pelnytai didžiuojasi savo kari? dr?sa. Yra išlik? keli zenitinio pab?klo lizdai, kurie gausiai lankomi turist?, ?ia vyksta edukaciniai renginiai. Spalio pradžioje buv?s Lenkijos prezidentas Lechas Valensa, kuris nuo 2010 met? yra Mlavos garb?s pilietis, lank?si šiame memoriale, pagerb? žuvusiuosius. Reikia pažym?ti, kad Mlavos garb?s pilietis yra ir popiežius Jonas Paulius II. Kiekvienais metais rugs?jo pirm?j? ?ia susirenka moksleiviai, mokytojai ir t?vai – taip pradedami mokslo metai.
Jau penktus metus rugpj??io 26 – 27 d. ?ia vyksta Mlavos m?šio inscenizacijos. Pirm? dien? atkuriamas ?prastas miesto gyvenimas ir karo pradžia. Antroji diena skiriama m?šio eigai. ?vyki? inscenizacijoje dalyvauja 400 žmoni?, iš j? 200 uniformuoti, lik? – gyventojai- savanoriai. Švent?s brangiai atsieina, bet Mlavos savivaldyb? jos atsisakyti negali. Firma „Media“ suskai?iavo, kad šiemet renginyje dalyvavo daugiau kaip 50 000 ži?rov?, t. y. pats didžiausias samb?ris ir gausiausiai lankomas renginys Lenkijoje. Savivaldyb? saugo ši? met? m?šio rekonstrukcijos 2 valand? trukm?s film?, kur? galima pamatyti ir internete.
Mlavos mieste gyvena senas kraštotyrininkas, kurio kieme žaliai nudažytas iki šiol stovi pamuštas rus? tankas T-34. Pilietis teigia, kad dabar tai jo nuosavyb?. Savo name jis sukaup?s ir daugiau karo trof?j? (ginkl?, amunicijos ir pan.). Anks?iau jis noriai priimdavo lankytojus, pasakodavo apie an? laik? ?vykius, ta?iau sulauk?s garbaus amžiaus nustojo tai daryti.
Kaimo turizmas
Norint gauti išsami? informacij? apie Mlavos krašto kult?rin?, agrarin? ir kt. turizm?, b?tina vykti ? kult?rin?-istorin? centr? „Kantor Mlynski“. Ten jums mielai informacij? pateiks šio centro vadov? Božena Robakievi?. Centras atlie-ka daug funkcij?: ?rengta dail?s studija, kompiuterinio mokymo sal?, archeologijos ir geologijos ekspozicijos, vietos atrasta ir tautodail?s, Mlavos žyd? istorini? nuotrauk?, sakralini? ir nam? apyvokos daikt? ekspozicijoms. Atskiros patalpos skirtos senai priešgaisrinei technikai, žem?s ?kio padargams ir panašiai. Anot B. Robakievi?, ne visos centro patalpos ?rengtos, ateityje lankytojai gal?s išvysti dar daug ?domybi?. Žinoma, reikia pabr?žti, kad centras organiškai ?sikomponavo ? nuostab? kraštovaizd?: ant kranto atverti senojo vandens mal?no pamatai, matosi užtvankos fragmentai.
Netoli centro yra kaimo turizmo sodyba, besiver?ianti žuvies auginimu bei prekyba. Apylink?se yra dar kelios mažos sodybos, kurios gal?t? priimti po 3 – 4 turistus. Didel? kaimo turizmo sodyba Mlavoje gali priimti 12 sve?i?. Pa?ioje didžiausioje kaimo sodyboje vienu metu gali nakvoti 30 – 40 žmoni?. Iš viso Mlavos krašte yra 7 kaimo turizmo sodybos.
Raseiniški? delegacija aplank? ir Gralevi?i? kaimo sodyb? „Arka“ ant Vkros (Wkra) up?s kranto. Pasak Algimanto Babiliaus ir Modesto Ambrazo, pradžioje tokios sodybos, vadinamos agroturizmo sodybomis, buvo ir Lietuvoje. Šeiminink? tikslas – ne teikti viešbu?io paslaugas, o leisti žmon?ms pajusti tikr? kaimo aplink?. ?ia galima išsinuomoti baidares, ?rengtos aikštel?s, pav?sin?s pob?viams.
Lenkijoje kaimo turizmas traktuojamas kitaip: yra kaimo turizmas ir yra kaimo ?kis. Iš kaimo turizmo gauna tik dalis pajam?, Gralevi?iams tai n?ra pagrindinis užsi?mimas. Jie turi 45 ha ?k? ir iš to gyvena. Agroturizmo sodybos užsiima žem?s ?kio produkcijos auginimu ir perdirbimu.
Kitas raseiniški? aplankytas objektas – „Stajnie Tarpan“ Korbanc? kaime. Savininkas j? vadina tiesiog ran?a. ?ia auginamos 65 limuzin? veisl?s karv?s ir 24 tarpan?
veisl?s arkliai, kurie panaš?s ? m?s? žema?gius žemaitukus. Arkliai laisvai ganosi sodybos teritorijoje, tik žiemoja uždaroje patalpoje. Turistai gali išsinuomoti arklius ir jodin?ti po apylinkes. Beje, pasivažin?ti karieta teko ir m?s? delegacijai. Arklius treniruoja savininko s?nus, kuris mielai parod? žok?jaus geb?jimus. Pagrindinis s?naus užsi?mimas – studijos Olštyne, kur ruošiasi ginti magistro laipsn?. Šioje didžiulio ploto sodyboje gyvena jau tre?ia karta, ta?iau žemdirbyste savininkai neužsiima, o žem? tiesiog nuomoja. 47 met? savininkas yra labai ambicingas, nori visk? pasiekti savo galva ir rankomis. Jo nemasina jokie ?sipareigojimai ES arba vietinei savivaldybei.
Kult?rinis gyvenimas
? Mlav? vykstantys pavieniai turistai arba grupel?s tur?t? internete pasidom?ti, kada mieste vyksta aktyvus kult?rinis gyvenimas. Delegacijai tikrai pasisek?, nes buvo aplankyti du ?sp?dingi renginiai. Spalio 7 d. Mlavos Šv. Trejyb?s bažny?ioje klaus?m?s koncerto „Tekla Badarževska – pamirštos kompozitor?s sugr?žimas“. Senoviniais instrumentais grojo Marijos Pomianovskos kolektyvas „Arcus Poloniae“ bei Andžejaus Vroblos vadovaujamas styginis kvartetas „Camerata Vistula“. Koncert? ved? Beata Michalec.
Antrosios dienos vakar? raseiniškiai atsid?r? spalv?, šokio ir muzikos š?lsme. Dalyvavome baigiamajame IX Lenkijos tarptautini? šoki? turnyro „Mlawa Open 2011“
koncerte Mlavos miesto burmistro taurei laim?ti. Šiame renginyje dvi autorines dainas atliko Raseini? bard? klubo prezidentas Kastytis Petryla.