Albinas STAKAUSKAS
[1]
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pateikė gruodžio 1 d. šilumos kainų Lietuvoje statistiką, pagal kurią Raseinių rajonas užėmė 10 vietą (22,73 ct/kWh). Žiniasklaida teigia, kad lapkričio mėn. daugelyje miestų sąskaitos už šildymą buvo vidutiniškai 80 Lt didesnės nei pernai, nors šis mėnuo buvo šiek tiek šiltesnis už 2010-ųjų lapkritį. Tai paaiškinama gamtinių dujų bei biokuro brangimu. Raseiniškiai tokio kainų šoko nepajuto. Mūsų šilumininkai buvo išsikėlę uždavinį patekti į šilumos kainų Lietuvoje VKEKK grafiko dešimtuką. Jis jau pasiektas.
„Alio, Raseinių“ žurnalistas pasidomėjo, kaip galėtume vertinti raseiniškiams tiekiamos šilumos kainą, lyginant su kitais šalies miestais. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus maloniai sutiko pakomentuoti esamą padėtį:
– Pas mus situacija tikrai nėra tokia kaip minėtuose miestuose. Truputį gaila, kad žiniasklaida, pateikdama informaciją, apibendrina vidurkius, bet neparodo atskirų įmonių rodiklių. Vis dėlto Lietuvos miestuose situacija yra labai skirtinga. Tose įmonėse, kuriose šilumos kaina nekilo nuo praeitų metų lapkričio mėnesio iki šios dienos,kaip kad yra Raseiniuose, vartotojams šildymo išlaidos nepadidėjo. Žinoma, jeigu jie nėra užsiprašę aukštesnių šildymo parametrų. Visada reikia įvertinti ir tai, kad ne vien kaina nulemia šildymo sąnaudas. Reikia sudėti du dėmenis – šilumos kainą ir suvartotą šilumą. Taigi tiems namams, kurie išlaikė šildymosi režimą panašų į praeitų metų lapkričio mėnesio (vidutiniškai patalpose palaikydami 18 – 19 °C šilumą), šildymo sąnaudos nepadidėjo, o atskirais atvejais turėjo ir sumažėti. Mūsų analizė rodo, kad šį lapkritį šiek tiek daugiau kaip pusę laipsnio buvo šilčiau nei pernai. Žodžiu, bendra išraiška šildymo išlaidos raseiniškiams nepadidėjo. Kainos kiekvieną mėnesį kinta, bet, kaip mes ir esame įsipareigoję, manau, kad dešimtuke išliksime. Mums ta kaina priimtina, nors ją išlaikyti nėra lengva, nes tai nulemia mūsų pajamas. Tačiau svarbiausia, kad situacija keičiasi vartotojų naudai, o tai įrodo per nepilnus metus pasiektas beveik dešimties pozicijų pasislinkimas kainos mažėjimo link.
– Kas lėmė tokį akivaizdų šuolį kainos mažėjimo link? Kokie darbai atlikti? Kokios buvo suplanuotos investicijos?
– Siekdami išspręsti šias problemas intensyviai dirbome. Vieną projektą jau pabaigėme – 2010 – 2011 metais renovavome 4,7 km ilgio šilumines trasas. Antrąjį pradėsime pavasarį. Pateikėme dvi paraiškas dėl Ariogalos (3 mgW) ir Raseinių (5 mgW) katilinių naujų
katilų pirkimo. Taigi šiuos projektus įgyvendinę turėsime objektyvias ekonomines ir technologines sąlygas būti tarp įmonių, kurių šilumos kaina mažiausia. Žinoma, reikia įvertinti tai, kad Raseinių rajonas neturi gamtinių dujų. Mums tenka naudoti mazutą, bet, įgyvendinus projektus, jo kiekis bus labai nereikšmingas, todėl manau, kad ateityje būsime tarp 5 – 7 pirmau jančių įmonių. Radikaliai buvo sprendžiama apsirūpinimo kuru problema. Tiek įmonės, tiek Savivaldybės vadovų dėmesys šiems klausimams lėmė, kad dabar biokuras mums kainuoja mažiau ir yra kokybiškesnis. Lyginant su 2010 metų vidutine kaina, dabar ji 10 – 11 % mažesnė, kai tuo tarpu visoje Lietuvoje kuras brango. Šiuo metu ruošiame medžiagą ir rengsime konkursą kurui įsigyti kitam laikotarpiui.
– Žiniasklaidoje buvo pasirodę įvairių interpretacijų dėl kuro tiekėjo parinkimo. Tuo metu konkursą organizavo UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, tačiau jis buvo nutrauktas. Atsirado įtarinėjimų, kad galbūt konkursą būtų laimėjusi iš anksto numatyta įmonė.
– Tai visiška netiesa. Tiesiog kainos buvo per aukštos ir, kaip parodė praktika, išties kiti mūsų veiksmai buvo tokie, kurie mums leido nusipirkti kurą mažiausia kaina.
– Kokios kompensacijų už šildymą tendencijos? Ar tokių vartotojų daugėja?
– Visoje Lietuvoje šis skaičius didėja. Pas mus taip pat. Iš esmės tai lemia darbo vietų sumažėjimas. Didmiesčiuose tam didelės įtakos turėjo ir šilumos kainos augimas. Kadangi mūsų rajone šilumos kaina nedidėjo, tai pagrindiniu svertu liko bedarbystė. Taigi, lyginant su
kitomis savivaldybėmis, gaunančiųjų kompensacijas skaičius tiek neaugo.
– Savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo. Kaip sekėsi įgyvendinti šią akciją?
– Susidomėjimas yra didelis, tačiau pasirinkome per trumpą laikotarpį. Kad pasinaudotų šia galimybe, žmogui reikia sukaupti tam tikrą sumą pinigų. Ne visi gali tai padaryti. Atsižvelgdami į gautus rezultatus, matyt, kreipsimės į Savivaldybę dėl termino pratęsimo.
– Kaip sekasi išsireikalauti skolas?
– Darbas su skolininkais vyksta nuolat. Tam tikram skaičiui skolininkų yra pateikti ieškiniai. Jeigu teismas priteisia išieškojimą, tuomet tariamasi, ar skolininką perduoti antstolių kontorai, ar vis dėlto jis sumokės. Žinoma, mūsų įmonė vykdo ir socialinę funkciją, todėl atsižvelgiama į daugelį faktorių. Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, bendras įsiskolinimas mūsų įmonei padidėjo. Atskirais laikotarpiais jis yra skirtingas. Pasibaigus šildymo sezonui, įsiskolinimas pasiekia iki 20 % nuo bendros sumos. Todėl mes pasiūlėme valdybai grįžti prie to paties administravimo modelio, kuomet turėjome darbuotoją, kuris dirbo su skolininkais. Taip šis etatas ir vadinasi –skolų prevencijos vadybininkas. Manome, kad tai padės mums paspartinti darbą tiek dėl skolų išieškojimo, tiek dėl prevencijos skoloms.
– Dėl kokių priežasčių ateityje galėtų kisti šilumos kainos ir kuria linkme?
– Gamybos apimties didėjimas taip pat mažina šildymo kainą. Todėl esame dėkingi rajono vadovams, kad jie, galvodami apie Raseinių miesto vystymąsi, galvoja ir apie šį ekonominį klausimą, būtent – dėl šilumos vartotojų skaičiaus didėjimo. Ateityje turėsime naujų ir pakankamai solidžių vartotojų, kadangi planuojamos naujų objektų statybos, kurie bus prijungti prie centralizuoto šildymo. Visa tai įvertinę, privalome turėti netgi papildomus šilumos gamybos pajėgumus.
– Šilumos vartojimo klausimas tebėra skaudi tema. Raseiniuose nėra nė vieno renovuoto daugiabučio. Kai kurių namų gyventojai gana aplaidžiai žiūri netgi į elementarų patalpų apšiltinimą (ypač bendro naudojimo – laiptinių, rūsių). Gal trumpai pakomentuotumėte šią situaciją?
– Tai atskira ir plati tema. Žmonės kartais nesupranta, kad pasikeitus laiptinės duris ir langus galima iki 5 % sumažinti šildymo sąnaudas. Štai vieno daugiabučio gyventojai skundžiasi, kad gretima laiptinė šildoma, bet savo susitvarkyti nenori. Taigi vietoj to, kad bandytų konstruktyviai spręsti problemą, atvirkščiai – kelia destrukciją. Netgi elementarus radiatoriaus ekrano pastatymas buto temperatūrą pakelia 1-2 °C, nekalbant jau apie šiluminių punktų, sistemų sutvarkymą. Šilumininkai kainą jau yra nuleidę, kaip sakoma, „iki dugno“. Todėl dabar reikia stengtis, kad vartojimas būtų kuo efektyvesnis.
– Artėja didžiosios metų šventės. Ko palinkėtumėte rajono gyventojams?
– Žiniasklaidos atstovams linkiu toliau bendrauti. Noriu padėkoti redakcijos kolektyvui, kad mes pakankamai planingai nušviečiame visus klausimus, susijusius su šilumos tiekimu. Na, o visiems vartotojams linkiu gerų artėjančių metų, kuo geriausios sėkmės. Žinoma,
linkiu, kad žiema tiek gamintojų, tiek vartotojų nevargintų, būtų švelni, ir mes su kuo geriausiais rezultatais įveiktume šį šildymo sezoną.
– Ačiū už pokalbį. Tikiuosi, kad uoliai bendradarbiausime ir kitąmet!