[1]Asta VOLKOVAITĖ
asta.volk@gmail.com
Praėjusią savaitę Birštone vykusiame Kauno regiono forume Kauno regiono savivaldos, mokslo, verslo ir socialinių organizacijų atstovai ieškojo sprendimų, ko reikia, kad jaunos šeimos liktų kurti ateitį regione. Taip pat buvo aptarta, kokios ES investicijos padėtų nulemti regiono plėtrą. Tačiau vien investicijų nepakaks – regionų ateitį lems tai, ar jie sugebės pasiūlyti žmonėms ne tik darbo vietą, bet ir visavertį gyvenimą.
Regionams žadama daugiau savarankiškumo
Forume daug dėmesio skirta klausimui, kaip regioninę politiką paversti realiomis galimybėmis gyventojams, verslui ir savivaldybėms.
„Jeigu norime, kad regionai būtų gyvi ir po dešimties ar dvidešimties metų, turime sudaryti sąlygas žmonėms juose likti, grįžti ir čia kurti šeimas. Tai viena svarbiausių regioninės politikos užduočių“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras 
[2]Vaidotas Jakštas. Su tuo sutiko ir finansų viceministrė Rūta Carik. Finansų viceministrės vertinimu, regionų plėtros sprendimai turėtų būti priimami įsiklausant į vietos gyventojų, savivaldybių ir bendruomenių poreikius, o ne nuleidžiami iš Vilniaus.
Anot viceministrės, jau 2028–2034 m. regionams bus suteikta dar daugiau savarankiškumo sprendžiant, kur nukreipti lėšas pagal jų specifinius vietos poreikius. Šiandien jau aišku, kad ES investicijos dar labiau skatins skaitmeninę transformaciją bei perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos.
Tereikia atsakyti į esminį klausimą
Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ir galimybes regionams kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, gyventojų mažėjimas nėra nuosprendis – kiekvienas regionas turi įsivertinti, kokių sąlygų reikia, kad jauni žmonės jame liktų arba sugrįžtų baigę studijas.
[3]Na, o jų sugrįžimas nebūtinai reiškia fizinį persikėlimą. Žmogus gali grįžti ir investuodamas, kurdamas verslą, megzdamas mentorystės ryšius, bendradarbiaudamas su vietos organizacijomis ar dalyvaudamas regiono projektuose. Žmonės sugrįžta ne vien į geografinę vietą. Jie sugrįžta į galimybę gyventi tokį gyvenimą, kokio nori, na, o regionai ima konkuruoti dėl gyventojų.
Į Kaišiadoris iš Alytaus kasdien tris autobusus darbuotojų atsivežanti verslininkė, 6 vaikų mama Egidija Vaicekauskienė akcentavo vietos verslo ir savivaldos uždavinius. Prioritetu turėtų išlikti tai, kad į darbus autobusais kasryt vežami darbuotojai įleistų šaknis ir grįžtų gyventi šalia darbo su šeimomis. Jei nebus eilių į vietos darželius, bus organizuotas vaikų patekimas į toliau esančias mokyklas ir užimtumas po jų, autobusais atvykstantys darbuotojai ryšis pokyčiams, įsitikinusi verslininkė.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pritarė, kad neužtenka ir vietinių birštoniečių norint užpildyti darbo vietas, taigi atvyksta žmonės ir iš Kauno, ir Marijampolės dirbti, deja, įpirkti būsto kurorte jie nepajėgia.
Sėkmės istorijų esama ir regione
Forumo diskusijoje apie visuomenės atsparumą, pasirengimą krizėms ir saugumo poveikį šeimų bei verslo sprendimams dalyvavęs Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius pasakojo ir apie investuotojų dėmesį rajonui. Pasak jo, visų Lietuvos savivaldybių situacijos panašios, tačiau Raseiniuose jau kurį laiką pastebimas verslininkų susidomėjimas – jie atvyksta į vadinamuosius mandagumo vizitus.
„Į mūsų regioną verslas ateina jau išsianalizavęs esamą situaciją, iš Užimtumo tarnybos sužinojęs apie laisvą darbo jėgą. Kaip pavyzdį galiu paminėti Raseinių rajone bankrutavusią drabužių siuvimo bendrovę „Šatriją“, o atėjęs investuotojas subūrė atleistus darbuotojus ir planuoja vystyti siuvimo veiklą“, – pavyzdžiais kalbėjo A. Nekrošius.
[4]Rajono meras neabejoja, jei investuotojai žvelgs į vietos savivaldą kaip į partnerį, o ši palaikys ateinantį verslą, regionas laimės. Miestams plečiantis regionai gali pasiūlyti atvykstantiems kokybiškesnį gyvenimą: čia nereikia kankintis kelias valandas spūstyse, įsikuriama žalesnėse vietovėse, būstas, lyginant su miestu, gana nebrangus, o jei užtikrinamas švietimas ir sveikata, gyventojai kuriasi.
Žinoma, ateinančios investicijos iš ES stipriai prisideda prie kokybiško vaikų parengimo: naujose Raseinių mokyklų laboratorijose formuojasi ateities visuomenė, nemažai investicijų reikia ir pėsčiųjų takų infrastruktūrai palei Dubysą ir Šiluvą.
[5]Taigi kaip seksis regionams netolimoje ateityje, labai priklausys nuo to, kiek mokytojų jie pritrauks, ar šiuolaikiškose klasėse jie dirbs, ar patrauklios sąlygos būsto bus ir ar gerai jausis vietinių mokyklų kolektyvuose. Taigi regionų savivaldai ir verslui, panašu, teks vienytis siekiant kokybiško gyvenimo uždavinių.
Pristatyti projektai
Forumo dalyviams taip pat pristatyti keli Raseinių rajone įgyvendinami arba planuojami projektai. Vilniaus gatvėje 85, Raseiniuose, numatoma įkurti jaunimo ir senyvo amžiaus žmonių daugiafunkcį centrą. Pristatyta ir Blinstrubiškių socialinės globos namų plėtra Šiluvoje, kur planuojama statyti naujus globos namus senyvo amžiaus žmonėms.
Taip pat pristatytas Dubysos pakrantės ties Ariogala pritaikymas lankymui bei trijų ugdymo įstaigų – Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, Ariogalos gimnazijos ir Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos – pritaikymo žmonėms su negalia projektai.
Raseiniams forume atstovavo ne tik meras A. Nekrošius, bet ir iš Raseinių kilęs pedagogikos studentas, planuojantis po studijų grįžti dirbti į gimtąjį miestą, Augustas Banys, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, Raseinių 
[6]rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė bei kiti administracijos darbuotojai.