Raseinikis dabina vedij?
Ugn? TIMONYT?
Tautodailininkas Jonas Dzv?ga i Kaulaki? (Raseini? r.) jau nebe pirmi metai darbuojasi vedijoje. Jo kuriamos skulpt?ros rikiuojasi palei autostrad? ? Geteborg?.
Pakviet? draugas
?prasta, kad lietuvai?iai, net tur?dami auktojo mokslo baigimo diplomus, usienio alyse tampa juodadarbiais. Jonas Dzv?ga ? vedij? buvo pakviestas kaip skulptorius, nors tokio statuso sakosi netur?s: A tik tautodailininkas ir ne daugiau.
J. Dzv?ga pasakoja, kad j? ? vedij? pakviet? senas pa?stamas, kuris toje alyje yra tvirtai ?sik?r?s, turi savo firm?, o dabar nori nustebinti vedus graiai puosel?jama aplinka. Tad ir pirmieji Jono darbai ?sik?r? priva?ioje tos firmos erdv?je. V?liau eimininkas pasir?pino, kad Jono skulpt?ros gal?t? stov?ti ir palei autostrad?. Svetimam menui vedijoje ?sitvirtinti yra labai sunku. vedai labai saugo savo savitum? ir svetim? darb? ? vie?sias erdves ne?sileidia. Visi mano darbai, kuriuos padariau vedijoje, yra mano draugo nuosavyb?, netgi tie, kurie stovi palei autostrad?, pasakoja Jonas.
vedijoje Jonas daro tai aliai artimas skulpt?ras: Nors i esm?s ne daug jos ir skiriasi nuo m?siki?. Kiekvienoje alyje yra lyg ir savi pasak?, padavim? herojai, bet kai ?sigilini, pamatai, kad skiriasi tik j? pavadinimai, vardai. Droiau ten mediokl?s deiv?, vedai gi mediokli? kratas, o ji nuo m?sik?s Medeinos nesiskiria. vedams labai patiko mano undin?, bet toki? pat j? b??iau dar?s ir Lietuvoje. M?sikius nyktukus vedai vadina troliais…
Ilgai neitveria
Jonas diaugiasi, kad vedijoje jam yra duota visika k?rybos laisv?. Jis atvaiav?s randa jau suvetus ?uolus ir tuomet pats sprendia, kuo tuos r?stgalius paversti.
Tik yra kita b?da: Ilgiau kaip pusantro m?nesio neitveriu. Imu dustibe Lietuvos, labai li?dna darosi, nors ten dirbu daug ir ?temptai, nes antraip n? tiek neitemp?iau. Kai dirbu, tai neskai?iuoju darbo valand?, nereikia man poilsio dien?. Ne tod?l, kad d?l didesnio pinigo pl?-y?iausi. A tiesiog myliu tai, k? darau ir tai man suteikia diaugsmo, to proceso vien darbu negalima vadinti. Panaiai, sako Jonas, jis elgiasi ir Lietuvoje: jei ?sikibo ? r?st?, tai ir nebepaleis jo, kol gyvasties ne?p?s. O jei keleto dien? rankos nelaiko kalt?, jos tiesiog ima nie?ti.
Tematika ?vairi
Mieliausia Jonui daryti skulpt?ras gimtajam Raseini? kratui, nors labai daug jo darb? yra Panev?io krate, Krekenavoje, iauli? rajone ir kt. Tematika pati ?vairiausia, nuo pakel?s kryi? iki pagonyb?s diev?, pasak? heroj?, tautos laisv?s simboli?. Labai patinka deiv?s. Apie jas iekau ini? ?vairiuose leidiniuose, stengiuosi kuo daugiau ?sigilinti ? kuriamos deiv?s charakter?. Atrodo, vos mayt? niuans? teatrandi, bet jis skulpt?rai, i?r?k, jau ir suteik?s kitok? atspalv?. Kartais Jono skulpt?rose ?k?nijami jo pa?stam? moni? bruoai. Sako, nety?ia taip ieina.
Nepaken?ia monotonijos
Meil? savo amatui Jonas sakosi pajut?s dar paauglyst?je ir netgi buvo ?stoj?s ? Panev?io dail?s mokyklos vakarin? skyri?. Bet i mokykla buvo tarsi tarpin? stotel?
tiems, kurie ruo?si auktiesiems men? mokslams. O kadangi a toki? ketinim? netur?jau, tai ilgai ten ir neusibuvau. Dar trumpiau Jonas usibuvo tuomet?je garsioje tautodailinink? Minijos ?mon?je. Ten vos por? savai?i? itv?riau. Parod? vien? model? ir drok tas pats per t? pat?. Sukiau vien?dien savo baibokus ? mai? ir nuvilkau juos darbo kolegai. Sakiau, pabaik juos droti ir priduok kaip savo, o a daugiau nebegaliu, nes tas darbas ne man.
Kai likimas suved? Jon? su skulptoriumi Nemaniu, kuris, pasak Jono, net vardo netur?jo (visi j? vadino meistru Nemaniu), Jonas suprato, kad jis ir yra tas mogus, kuriuo nor?t? sekti. Kai vakare po darbo meistras Nemanis pad?davo savo darbo ?rankius, juos paimdavo Jonas ir dirbdavo iki ?ranki? v?l prireikdavo meistrui. Jau po pirmojo Jono darbo meistras pasak?, jog tai ir es?s jaunuolio Jono kelias ir kad jis yra pasmerktas skulptoriaus amatui. Gal kakiek d?l jo geb?jim? yra kaltas ir Jono senelis, labai garsus kalvis, bet kur? buities daikt? labai menikai kal?s.
Jono skulpt?ros tik i ?uolo. Nors is medis ir kietas, bet, sako Jonas, jis yra plastikas, neskalus. Jei uos? ar kitok? med? nety?ia stipriau barktelsi, jis pokt ir nuskils ne ten, kur reikia. Tuo tarpu su ?uolu toki? dalyk? nenutinka, jis pakl?sta mogaus rankom ir toki? netik?tum? nepateikia.
Darb? nesuskai?iuot?
J. Dzv?ga prisipa?sta, kad savo sukurt? skulpt?r? jis n? neband?s skai?iuoti. Tik gal?s pasakyti, kiek j? yra vedijoje 15. Bet iomis dienomis jis v?l ivaiuoj?s, tod?l
netrukus bus koks 20.
Dana Jono skulpt?ra turi savo istorij?, vienoki? ar kitoki? prisiminim?. Atsimenu, kai tik kal?si m?s? Nepriklausomyb?s pirmieji daigai, a dirbau tuometiniame Laisv?s kol?kyje prie pat Raseini?. Su kol?kio pirmininku Bagdonu suman?me ikalti Vyt? ir Tautik? giesm?. Pirmininkas net kunigams skambino klausdamas, kaip ?ia padarius, kad labai nenusvilus? Bet ir kunigai konkretaus atsakymo netur?jo, sak? gal bandykit… Po to jie jau band? nuolat.
Kaimo turizmo sodyboje Karpyn? v. Florijono skulpt?ra atsirado po tre?iojo pirties gaisro. Panau, jog eimininkai nusprend?, kad be vent?j? pagalbos gaisr? problemos ispr?sti nepavyks.
O tai kai toje pa?ioje Karpyn?je 6 metr? ilgio karpis po audros liko be uodegos galo, sodybos lankytojai pasi?l? eimininkams lydek? tvenkiniuose sumainti, kad karpiui uodegos nenuk?st?. Jonui teko pasir?pinti karpio uodegos protezu.
iltais prisiminimais apgaubta Apsireikimo skulpt?ra iluvoje, esanti net 4 m auk?io ir 1,2 m skersmens. Bedarant i? skulpt?r?, kilo viso Apsireikimo ansamblio id?ja: piemen?liai, karvut?s, avyt?s meistras panoro sukurti toki? aplink?, kokia ji buvo Apsireikimo metu.
Kai Jonas dar? v?. Mergel?s Marijos skulpt?r?, jo mamos Michalinos sodyboje Kaulakiuose pats arkivyskupas Sigitas Tamkevi?ius lank?si. Be abejo, yra didiul? garb? itokio mogaus savam kieme sulaukti. Arkivyskupui r?p?jo, kaip man sekasi dirbti, ar mano skulpt?ros veidas tikrai panaus ? Mergel?s Marijos.
Vidukl?je v. Izidorius, artoj? glob?jas, i?jo panaus ? i? skulpt?r? usakius? ?kinink?.
J. Dzv?gai tautodailininko vardas suteiktas 1981 m. ? status? jam peln? patys pirmieji jo darbai. Jis yra irinktas savo kaimo viesuoliu. V?lgi u t? pat? u savo gimtin?s grainim?. Jonas ir iandien gyvena tuo pa?iu jausmu: tai renovuojami j? kaimo kult?ros namai, o Jono rank? reik?s aplinkai puoti, jai atnaujinti. Jau iandien su seni?nu Albinu Renusu jie aptaria, kur ir k? darysi?.
