Viktoras VITKUS
[1]
Lietuvos gyventoj? demogarfija nuosekliai dom?josi žinomas istorikas, politikas, valstyb?s veik?jas Petras Klimas. 1919-1923 m. jis dirbo Užsienio reikal? ministerijoje, ?jo viceministro, ministerijos valdytojo pareigas. Manoma, kad VI Kazio Griniaus (1920.VI.19 – 1922.11.02) kabinete jis faktiškai nuo 1921-12-20 iki 1922-01-01 buvo užsienio reikal? ministru. LTE sudarytojai teigia, kad P.Klimas istorinius reiškinius traktavo idealistiškai, remdamasis buržuazinio nacionalizmo koncepcijomis. Ta?iau buvo ne taip.
Anot P.Klimo, 1897 metais lietuviškiausios buvo Telši? ir Raseini?, t.y. žemai?i?, apskritys. Tais metais Kauno gubernijoje žydai sudar? 14 nuošim?i? vis? gyventoj?. Išimtinai jie gyveno miesteliuose ir miestuose, versdamiesi pramone ir tarpininkaudami smulkiajai prekybai. 1897 metais svarbesniuose Kauno gubernijos miestuose j? buvo vos 11,5 nuošim?i?, 1909 – 20,06.
Miestuose dar pakankamai ne?sitvirtinus lietuvi? tautyb?s gyventojams, išskyrus Šiaulius, Telšius ir Raseinius, kur miestel?nai sudar? 21,2 – 29,4 nuošim?ius, žydai
[2]dar netur?jo ir nemat? progos terptis ? priimt? lietuvišk? gyvensen?. 1897 metais lietuvi? kalb?, kaip gimt?j?, pri?m? 165 žydai, t.y. 0,08 nuošim?iai. 1897 metais rus? ir ukrainie?i? karinink? bei valdinink? skai?ius sudar? 18,3 nuošim?ius, o 1909 metais – 17. Baltarusi? tautyb?s gyventojai (kareiviai, sezoniniai darbininkai, dalis valdinink?) Kauno gubernijoje sudar? 0,1 – 0,5 nuošim?ius. P.Klimas iš tautišk? pozicij? oponavo K.Gukovskio rusifikavimo refleksams, aprašydamas Kauno gubernijos gyventoj? sud?t?, j? gyvensen?. Raseini? Šv?. Trejyb?s cerkv?s archyvuose yra išlik? duomen? apie sta?iatikius parapijos gyventojus Raseini? vals?iuje ir mieste. J? socialini? sluoksni? dinamika nebuvo tolygi. Didžiausias kariški? skai?ius mieste fiksuotas 1899 metais, tuomet siek?s 240 žmoni?, mažiausias 1903 metais – 150. Pakanka1mai stabiliai augo tarnautoj? skai?ius. Jis svyravo nuo 160 iki 202. Miestel?n? skai?iaus augimo dinamika taip pat buvo menka. Nuo 30 iki 48.
Didžiausias kariški? skai?ius Raseini? apskrityje buvo 1902 metais – 43, v?liau j? nežymiai maž?jo. Nuo 1897 met? (237 žmon?s) pastebimas ir pravoslav? tik?jimo tarp valstie?i? skai?iaus maž?jimas. Apie tarnautoj? užimamus postus Raseini? vals?iuje detaliau galima sužinoti iš K.Gukovskio Kauno gubernijos atmintini? knygu?i?. Aptariamu laikotarpiu daugiausiai j? buvo 1903 metais – 158.
Vokie?iai sudar? 1,41 nuošimt? vis? Kauno gubernijos gyventoj?. Žymesn? j? dalis apsigyveno Raseini? apskrityje (4,4 nuošim?iai vis? Raseini? krašto gyventoj?).
1897 metais iš 139618 šalyje lenkiškai kalban?i? gyventoj? 20,3 nuošim?i? telk?si apie 9 svarbiausius miestus, tarp kuri? minimi ir Raseiniai. Lietuviškai šnekan?i?j? fiksuota tik 1,6 nuošim?iai.
„Lenkai“ bajorai Kauno gubernijoje sudar? 57,8 nuošim?ius vis? bajor?. „Lenkai“ miestel?nai – 11,8 nuošim?ius vis? miestel?n?, t.y. 9,04 nuošim?iais nusv?r? bendr? lenk? skai?i?. ? lenk? primest? kult?r?, papro?ius, tradicijas, gyvensen? buvo linkusi visa ponija ar?iau centro, kaip Kaunas ir Vilnius. Czynski 1897 metais arogantiškai pareišk?: „(…) dzis czolo tego stanowi inteligencya polska…“
Kai lietuvi? tautinis jud?jimas sustipr?jo, iš valstie?i? tarpo iš?jo lietuviškai kalban?ios intelegentijos, o po 1904 m. viešai visur ?m? sklisti lietuvi? kalba, kurtis draugijos, laikraš?iai, leidžiamos knygos ir t.t., pasteb?tas ir kitas procesas, kuomet lenkavusieji v?l gr?žo ? lietuvyb?.
T? laikotarp? primena lenkiškieji ?rašai sen?j? kapini? antkapiniuose paminkluose. Bažny?iose vaizduojamosios ir taikomosios dail?s k?riniuose sutinkamos epitafijos bei signat?ros lenk? kalba.
[3]