Raseinių bočiai susipažino su Žemaitija
Žemaitija visada buvo atskira „respublika“. Tarsi Lietuvos, bet kartu ir ne Lietuvos dalis, per šimtmečius išsaugojusi savo identitetą, savo kultūrą, o žemaičiai – užsispyrusį charakterį ir kalbą. Žemaitija – vienas iš gražiausių Lietuvos etninių regionų. Dabartinė Žemaitijos sostinė Telšiai įsikūrusi ant septynių kalvų, apipinta legendomis. Miestas savo istoriją skaičiuoja nuo XV a. Todėl Raseinių Bočių bendrija ir susiruošė gražią rudens dieną į vieną slėpiningiausių kraštų paieškoti istorijos pėdsakų, pasidairyti nuo aukščiausių Žemaitijos kalvų, pamatyti senovės girias primenančių reliktų, susipažinti su „baisiai gražiu“ Telšių miestu ir paragauti ypatingų, tik žemaičių virtuvei būdingų patiekalų.
Kelionę pradėjome anksti ryte aplankydami Šatrijos kalną, jo aukštis 228 m. Kasmet vidurvasarį ant Šatrijos kalno senuoju baltų papročiu vyksta Amžinosios ugnies apeiga, kuomet visi atvykusieji gali gauti palaiminimą ir parsivežti į namus šventos ugnies.
„Telše – Žemaitėjės suostėnė“ – šis užrašas įvažiuojant į Telšius neleido suabejoti žemaičių pagarba savo kalbai. Tuo įsitikinome ir mes, leisdamiesi į nuotaikingą ekskursiją po Telšius. Daugelis užrašų buvo žemaičių kalba. Iš pradžių aplankėme Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją (vadinamą mažąja bažnytėle). Pasidžiaugėme jos grožiu, aplinkos tvarkingumu. Pasidžiaugėme nuostabia Turgaus aikšte su meškutėmis.
Telšiai – ir meškų sostinė. Meška – Žemaitijos simbolis, o jų Telšiuose net 50! Sakoma, jei patrinsite „Žemaitijos legendos“ meškutės nosį, jūsų svajonė tikrai išsipildys. Daugelis labai norėjo norų išsipildymo…
Po turiningos ekskursijos mūsų laukė žemaitiškų patiekalų pietūs su šeimininke: šiupinys, pusmarškonė košė, silkė, cibulynė, kastinis su karštomis bulvėmis ir kanapių sėklomis, gira, pyragas ir įtraukiančios šeimininkės istorijos žemaitiška kalba.
Po pietų aplankėme Džiugo kalną, populiarią telšiškių poilsio vietą – Germanto ežerą. Telšiškiai myli savo vandens telkinius ir nori prie jų gražiai ir įdomiai leisti laiką, dėl to yra puikiai sutvarkę jų aplinką. Prie Germanto lankytojams sudarytos sąlygos ne tik pagulinėti, bet ir turiningai pasivaikščioti.
Grįždami apžiūrėjome Šv. Antano Paduviečio katedrą, vyskupo rūmus. Mums bebūnant prie katedros suskambo ir kariljono varpai.
Išvažiavę iš Telšių pasukome Varnių link. Dar norėjome pamatyti ir užkopti į Medvėgalio piliakalnį, aplankyti Kaltinėnuose stovintį Tautos prisikėlimo kryžių, kuris yra vienas ryškiausių Dvasingumo parko akcentų, o jo aukštis net 19 m. Nuo šios vietos atsiveria įspūdinga panorama.
Grįžome per Kryžkalnį. O čia tarsi grįžusiems namo mums ant kalno švietė Lietuvos partizanų memorialas. Ši kelionė visiems bendrijos nariams suteikė ne tik žinių, bet ir suartino, visi turėjo galimybę susitikti, pabendrauti, susipažinti su žemaitiška kalba, papročiais, turiningai praleisti laisvalaikį. Už kelionę esame dėkingi Raseinių rajono savivaldybei, kuri per nevyriausybinių organizacijų projektų atrankos konkurso organizavimą Bočių bendrijai skyrė dalį lėšų transporto nuomai.
Dalytė Raudonienė,
Raseinių Bočių bendrijos pirmininkė
