[1]Aušra ŠNEIDERYTĖ
Savaitgalį Vilniuje vykusioje Kaziuko mugėje raseiniškiai turėjo duoti garo kaip reikiant. Deja, vietoje planuotos didelės delegacijos į mugę atvyko tik viena tautodailininkė ir liaudies dainų ansamblis. Šiemet organizatoriai mugę skyrė Žemaitijos krašto garbei. Skambėjo žemaitiškos dainos, kvepėjo žemaitiški gardėsiai, liejosi žemaitiškas alus. Gedimino prospektu traukė spalvingas ir įspūdingas žemaičių paradas. Tačiau Raseinių krašto girdėti nebuvo. Kodėl? Ar nebelaikome savęs žemaičiais, nebeturime ko parodyti? Toli gražu – mūsų krašto tautodailininkai ir kiti liaudies meno puoselėtojai, pusmetį svajoję apie Kaziuko mugę, buvo nuvilti Savivaldybės. Pasirodo, iždas tuštutėlis, reikia taupyti. O kieno sąskaita geriau sutaupysi, jei ne kultūros?
Vietoj ragaišio – špyga
Planuota buvo daug. Anot Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjos Danutės Vizbarienės, į Kaziuko mugę turėjo vykti didelė ir spalvinga Raseinių krašto delegacija. Žemaičių kultūriniam paveldui skirtuose renginiuose vylėsi pasirodyti raseiniškių dainų ir šokių kolektyvai, mugėje planavo prekiauti tautodailės meistrai, buvo sumanyta ir filmą apie Raseinių kraštą parodyti. Planuota, svajota, dalyvių sąrašai šventės organizatoriams nusiųsti ir… likta ant slidaus pavasarinio ledo. Mat susirinkime nuspręsta verčiau pataupyti ir jokios delegacijos į Vilnių nesiųsti.
Netruko pasigirsti nusivylusiųjų burnojimas. Raseiniškiams skirtame internetiniame tinklapyje dar prieš mugę pasirodė štai toks komentaras: „Kad raseiniškių ten beveik nebus, mat visažinis meras nemato reikalo rajonui dalyvauti šiame puikiame renginyje. Jo nuomone, tai tik Zuoko šventė. Trumparegis. Kaip atrodysime prieš kaimynus, ką pasakysime, kodėl nepasinaudojome galimybe pristatyti savo kraštą, jo žmones, kultūrą? Ar ir apie kultūros plėtrą leisime spręsti tik nieko apie ją neišmanantiems, nepaisant visos kultūros bendruomenės nuomonės?!“ – skundėsi Kaziuko mugę anonsuojančio straipsnio komentatorius.
Prieš biudžeto skyles nepapūsi
Tačiau Danutė Vizbarienė tikina, jog jokių sąmokslo teorijų prieš kultūros paveldą čia nebūta. Tiesiog griežta taupymo programa privertė neskirti finansavimo Raseinių delegacijos kelionei į Kaziuko mugę. „Buvome parengę programą, tačiau teko jos atsisakyti. Dabar Savivaldybė taupo visose srityse, kur tik įmanoma. Nuo biudžeto reikia sutaupyti aštuonis milijonus litų, todėl mažėja finansavimas visose pozicijose ir visose programose. Nepaprastai sunki padėtis. Raseinių delegacijai paruošti ir nuvežti į Kaziuko mugės renginius būtų prireikę 16 tūkstančių litų. Būtent tiek sutaupėme atsisakydami programos. Finansavome tik ansamblio „Degulė“ kelionę. Tiesa, transportą jie turi savo, maitinasi už savo pinigėlius, o Savivaldybė apmoka tik kuro išlaidas. Šiam ansambliui negalėjome nepadėti – patys Kaziuko mugės organizatoriai pareiškė pageidavimą, kad „Degulė“ papuoštų vieną iš šventės renginių. Kiek galėjome, tiek padarėme, visi kiti norintieji dalyvauti Kaziuko mugėje organizuojasi ir važiuoja patys“, –aiškino Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja.
Apie stručių margučius ir žemaitišką charakterį
Tikru žemaitišku užsispyrimu ir optimizmu trykštanti 74-erių metų tautodailininkė Gražina Butvinskienė net nemanė praleisti Kaziuko mugės. Pati susiorganizavo kelionę, išsinuomojo vietą mugėje ir prekiavo savo rankomis margintais vašku užpildytais margučiais, veltiniu bei kitomis grožybėmis. Vienintelė mugėje savo kraštui atstovavusi raseiniškė rizikavo – nežinojo, ar kelionė ir vietos nuoma atsipirks, ar neteks patirti nuostolio. Tačiau prekyba ėjosi kaip reikiant. „Pirmą dieną šėlo baisus uraga-
nas su lietumi, o mano dirbinių prekybos vieta buvo po atviru dangumi, be palapinės. Tik šalau ir dangsčiau savo turtą. Antrą dieną sūnus suorganizavo palapinę, tai jau kaip ponia prekiavau. Bijojau, ar apsimokės, tačiau atsipirko ir kelionė, ir vietos nuoma, ir dar prie pensijos šiek tiek prisidūriau. Žmonės daugiausiai nupirko margučių. Taip pagamintų, kaip manieji, turguje daugiau nebuvo. Daug kas stebėjosi dažytais ir vašku užpildytais stručio kiaušiniais. Jų gavau iš Paupio strutyno. Numarginau penkis. Gaila, nei vieno nenupirko, gana brangūs. Su pirkėjais bendravome, plepėjome, dalinau jiems patarimus. Pastebėjau, kad daugelis daro tą pačią klaidą – deda kiaušinius į medvilnei skirtus dažus ir stebisi, kodėl nenusidažo. Aš patariu marginti kiaušinius su vilnai skirtais dažais. Jie turi būti atšaldyti. Jei dažymui naudojame vašką, po kiekvieno dažymo sluoksnio būtinai plovikliu nuo kiaušinio pašalinkite riebalus, antraip kiti dažai neprilips“, – patarė margučių meistrė.
Anot G. Butvinskienės, šventėje akys raibo nuo žemaitiško meno ir amatų.
„Šalia mano palapinės buvo pardavinėjamas tikras žemaitiškas alus, megztos pirštinaitės. Akį traukė didžiulės sausų dažytų gėlių puokštės. Visko neapžiūrėjau, nes mugė buvo didžiulė, o man reikėjo dirbti. Nieko ir sau nenusipirkau, tačiau sūnus iš Panevėžio meistrų pirko nuostabių ant odos tapytų paveikslų, anūkėlė – keramikinį arkliuką. Trečią dieną pro mugę praėjo gražus, didelis žemaičių paradas. Ten buvo ir neseniai prie Juodosios jūros keliavę raiteliai su savo žirgais, ir žemaitiškos meškos
imitacija, ir dar visokių įdomybių. Esu labai laiminga, kad pakliuvau į tokią spalvingą Kaziuko mugę“, – džiaugėsi žemaičių liaudies meno puoselėtoja.