Raseini? godos

Versija spausdinimui

Dr. Daiva EKAUSKAIT?

Raseini? centre, prie rajono savivaldyb?s stovi emai?io skulpt?ra. Tai kas tas emaitis?

Atsimenant senus laikus nuo sen? senov?s Raseiniai veik? kaip stiprus emai?i? kovotoj? centras. Tai siekia m?s? senosios lietuvi? balt? kult?ros laikus: ?ia stov?jusi ventviet?, ?ia buvo Aukaimis (Betygalos apylink?se), kur buvo pagoni? iny?ia ir gyveno vyriausias ynys Gintautas. Didysis kunigaiktis Vytautas ir Lenk? karalius Jogaila 1413 m. lapkri?io m?n. atplauk? Nemunu laivais iki Dubysos. Kirto ventus mikus ir, griaudami pagoni? altorius, suaukdami mones ? b?r?, aikino naujojo tik?jimo tiesas. 1415 m. Vilniaus vyskupas emai?ius prad?jo kriktyti.

Nuo 1416 m. prad?tos statyti pirmosios bany?ios emaitijoje, jos statytos ir Raseiniuose, Betygaloje, Ariogaloje, Vidukl?je.

Raseiniai prad?jo kilti kaip politinis centras. 1418 m. Raseiniai tapo vals?iaus centras – vienas i emai?i? valstie?i? sukilim? centr?. Pats Vytautas Didysis buvo atvyk?s malinti sukil?li?. XV a. pabaigoje miestui suteiktos savivaldos teis?s, Raseiniai tapo apskrities centru. ? Raseinius pos?diauti susirinkdavo emaitijos seimelis. Raseiniai tapo politine emaitijos sostine, nuolatine bajor? seimeli? vieta. ?ia vykdavo bajor? suvaiavimai, kariuomen?s pratybos Ston? lygumoje. emai?i? sukil?li? b?rys veik? ir 1794 m. Raseini? apylink?se. Sukilime dalyvavo Raseiniuose suformuota J. Kasakausko vadovaujama tautin?s kavalerijos III brigada ir generolo majoro M. Tikevi?iaus vadovaujamas auli? dalinys. Po karo 19441954 m. Raseini? rajono teritorijoje veik? Lietuvos partizan? Jungtin? K?stu?io apygarda.

Raseiniai jau nuo XV amiaus pasiym?jo emai?i? kovomis ir stipriais, narsiais sukil?liais.

1934 m. Raseiniuose, buvusioje Rinkos aikt?je, pastatytas auk?iausias (13 m.) Nepriklausomyb?s paminklas Lietuvoje emaitis, simbolizuojantis emai?i? stipryb? ir atkaklum? kovoje u laisv? (skulptorius V. Grybas). Paminklas atidengtas 1934 m. birelio 24 d., dalyvaujant 25 t?kstan?iams moni?. Paminkl? paventino Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. is paminklas atlaik? sovietin? ir hitlerin? okupacij?, karo audras. Postamente ikalti odiai: Amiais bud?jau ir v?l nepriklausomyb? laim?jau.

Taigi, emai?io skulpt?ra siejasi su didinga emai?i? kovotoj? u laisv? istorija. Skulpt?ra simbolizuoja emai?i? ir tautos laisv?s bei nepriklausomyb?s trokim?.

Kai kas mano, kad emai?io skulpt?ra gal?t? vaizduoti Jon? emait?. Argumentai prie emai?io personifikacij? yra d?l pa?i? met? ir d?l ne?sigilinimo ? istorij?: skulpt?ra pastatyta 1934 m., o Jonas emaitis, gim?s 1909 metais, tuomet buvo 25-eri?, bet reikia neumirti, kad skulpt?r? skulptorius stat? metus du, o gal ir ilgiau, tai dvideimt trej? emaitis tikrai dar niekuo nenusipeln? Lietuvai (beje, 1936 metais, baig?s Karo mokykl?, jis ivyksta ? Pranc?zij?), kad b?t? galima jo garbei statyti paminkl?. Bet norima perrayti istorij? atgal ar pirmyn. V. Grybo skulpt?ra yra ne asmenvardis ,,emaitis, o emaitis visos tautos vardu simbolizuojantis bendrinis odis. Ar is bendrinis odis virto asmenvardiu ,,emaitis?

Istorija su Jono emai?io gimnazija taip pat praosi plunksnos. Mokyklos pavadinimas siejasi su skulpt?ra emaitis, kaip dr?saus, narsaus emai?io simboliu, siekian?iu laisv?s, nepriklausomyb?s. 2009 kovo m?nes? Seimas paskelb? Lietuvos Laisv?s Kovos S?j?dio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirminink? Jon? emait?Vytaut? Lietuvos Respublikos prezidentu. Aiku, Raseini? rajono taryba it? fakt? tur?jo pasteb?ti. Bet ar b?tinai i pagrind? reikia griauti mokyklos status?, vard?? Ar n?ra k? pavadinti garbingu Jono emai?io vardu? Turb?t, ne. 1999 m. sausio 1 d. (Raseini? rajono tarybos 1998 m. gruodio 18 d. sprendimu Nr. 241) ?steigta Raseini? emai?io gimnazija. Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos 2009 m. rugpj??io 27 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-263 Raseini? emai?io gimnazija nuo 2009 m. rugs?jo 1 d. pervadinta Prezidento Jono emai?io gimnazija. Deimt met? ibuvo vardas – Raseini? emai?io gimnazija. Ar kartais ?ia nekvepia tokiomis apgaul?mis kaip Mykolo Romerio universitete? Pasibaigus rektoriaus kadencijai, buvo sugalvota universitet? pervadinti ir rektorius v?l gal?jo b?ti perrenkamas.

O kas slypi u ,,emai?io gimnazijos sienos? Prezidento Jono emai?io gimnazij? norima sukeisti vietomis su kita mokykla, nes vietos po saule neutenka. Kakam reik?jo pasidalinti. K?? Pel?? Katin?? Taip ir pasidalino: pagrindin? mokykla udaryta, o ,,emai?io gimnazija pervadinta. Dabar tur?t? mokykla isikelti ? kitas patalpas, nes labai reikia pinigus ileisti, mokytojus ta proga atleisti, privatizuoti pastatus? O kas bus su mokiniais, kas bus su mokytojais? Ar kam svarbu? Liks vardas!

Kuo usiimama: vardais, udarymais, persikraustymais, savo pinigin?s did?jimu. O kas vyksta mokykloje? Ar mokykla netur?t? keistis? Ar ne pati mokykla tur?t? nusistatyti mokymosi gaires, savo strategij?. Jei gimnazijoje pasirenkami dalykai, pagal kuriuos bus laikomas egzaminas, o baigus gimnazij? paaik?s, kad negali ?stoti ? norim? specialyb?, nes pertvarkyta sistema ir egzaminai netinka. Tai ar negeriau mokytis nuotoliniu b?du? Ir gal daug daugiau imoksi?

O gal verta mokykl? ?kurti prie bany?ios? Juk taip buvo 1818 m. Tuomet Raseiniuose buvo pastatyta evangelik? liuteron? bany?ia, prie kurios veik? mokykla.

Raseini? garsinimui reikia iekoti isiskirtini? akn?, tai pad?t? atgaivinti dvasi?, duot? peno tobul?ti. ?simintina, svarbi data tai 1933 m., kai Raseiniuose ?steigtas Jono Basanavi?iaus liaudies universitetas, o Raseiniuose tuo metu veik? 2 gimnazijos, emesnioji em?s ?kio mokykla, 4 pradin?s mokyklos, 2 ligonin?s, 3 vaistin?s, kino teatras, pienin?, 2 gariniai mal?nai su lentpj?v?mis, po 2 od?, kaili?, vaisvandeni? ir saldaini? ?mon?s.

Raseiniams reikt? atgaivinti 1537 metais Raseiniuose veikusias 18 alini?, 4 midaus parduotuves. ?ia tai b?t? iskirtinumas, ?ia tai igars?t? Raseiniai. Vert?t? atgaivinti galvij? (arkli?) ir em?s ?kio parodas, kaip tai vykdavo 1897 m. kasmet per v. Jon?. Kino teatr?, kuris jau ir i atminties dulki? igarav?s, ta?iau 1934 metais miesto centre K. Lukio r?pes?iu buvo atidarytas kino teatras Romuva.

O Raseini? mieste dabar gyvena tiek gyventoj?, kiek j? buvo 1860 m. 12 754 gyventojai. Pra?jus trisdeimt vieneriems metams telik? 7455, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje vos 4 000, 1940 m. Raseiniuose apie 7 000 gyventoj?. Pagal evoliucijos ciklinio jud?jimo teorij?, gyventoj? tur?t? ma?ti, kaip tai ryku 1891 m.Pri?jo sena moterik? ir pasak?: ,,Jei daug nek?si, gali iveti ? Sibir? kaip senais laikais, o gal jau yra naujas kal?jimas aretin?, o gal ne Raseiniuose prie Vilniaus?

Komentarų nėra