Raseinių godos

Dr. Daiva ŠEŠKAUSKAITĖ

Raseinių centre, prie rajono savivaldybės stovi Žemaičio skulptūra. Tai kas tas Žemaitis?

Atsimenant senus laikus nuo senų senovės Raseiniai veikė kaip stiprus žemaičių kovotojų centras. Tai siekia mūsų senosios lietuvių – baltų kultūros laikus: čia stovėjusi šventvietė, čia buvo Aukaimis (Betygalos apylinkėse), kur buvo pagonių žinyčia ir gyveno vyriausias žynys Gintautas. Didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkų karalius Jogaila 1413 m. lapkričio mėn. atplaukė Nemunu laivais iki Dubysos. Kirto šventus miškus ir, griaudami pagonių altorius, sušaukdami žmones į būrį, aiškino naujojo tikėjimo tiesas. 1415 m. Vilniaus vyskupas žemaičius pradėjo krikštyti.

Nuo 1416 m. pradėtos statyti pirmosios bažnyčios Žemaitijoje, jos statytos ir Raseiniuose, Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje.

Raseiniai pradėjo kilti kaip politinis centras. 1418 m. Raseiniai tapo valsčiaus centras – vienas iš Žemaičių valstiečių sukilimų centrų. Pats Vytautas Didysis buvo atvykęs malšinti sukilėlių. XV a. pabaigoje miestui suteiktos savivaldos teisės, Raseiniai tapo apskrities centru. Į Raseinius posėdžiauti susirinkdavo Žemaitijos seimelis. Raseiniai tapo politine Žemaitijos sostine, nuolatine bajorų seimelių vieta. Čia vykdavo bajorų suvažiavimai, kariuomenės pratybos Stonų lygumoje. Žemaičių sukilėlių būrys veikė ir 1794 m. Raseinių apylinkėse. Sukilime dalyvavo Raseiniuose suformuota J. Kasakausko vadovaujama tautinės kavalerijos III brigada ir generolo majoro M. Tiškevičiaus vadovaujamas Šaulių dalinys. Po karo 1944–1954 m. Raseinių rajono teritorijoje veikė Lietuvos partizanų Jungtinė Kęstučio apygarda.

Raseiniai jau nuo XV amžiaus pasižymėjo žemaičių kovomis ir stipriais, narsiais sukilėliais.

1934 m. Raseiniuose, buvusioje Rinkos aikštėje, pastatytas aukščiausias (13 m.) Nepriklausomybės paminklas Lietuvoje – „Žemaitis“, simbolizuojantis žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę (skulptorius V. Grybas). Paminklas atidengtas 1934 m. birželio 24 d., dalyvaujant 25 tūkstančiams žmonių. Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. Šis paminklas atlaikė sovietinę ir hitlerinę okupaciją, karo audras. Postamente iškalti žodžiai: „Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau“.

Taigi, Žemaičio skulptūra siejasi su didinga žemaičių kovotojų už laisvę istorija. Skulptūra simbolizuoja žemaičių ir tautos laisvės bei nepriklausomybės troškimą.

Kai kas mano, kad Žemaičio skulptūra galėtų vaizduoti Joną Žemaitį. Argumentai prieš Žemaičio personifikaciją yra dėl pačių metų ir dėl neįsigilinimo į istoriją: skulptūra pastatyta 1934 m., o Jonas Žemaitis, gimęs 1909 metais, tuomet buvo 25-erių, bet reikia neužmiršti, kad skulptūrą skulptorius statė metus du, o gal ir ilgiau, tai dvidešimt trejų Žemaitis tikrai dar niekuo nenusipelnė Lietuvai (beje, 1936 metais, baigęs Karo mokyklą, jis išvyksta į Prancūziją), kad būtų galima jo garbei statyti paminklą. Bet norima perrašyti istoriją atgal ar pirmyn. V. Grybo skulptūra yra ne asmenvardis ,,Žemaitis“, o žemaitis – visos tautos vardu simbolizuojantis bendrinis žodis. Ar šis bendrinis žodis virto asmenvardžiu ,,Žemaitis“?

Istorija su Jono Žemaičio gimnazija taip pat prašosi plunksnos. Mokyklos pavadinimas siejasi su skulptūra „Žemaitis“, kaip drąsaus, narsaus žemaičio simboliu, siekiančiu laisvės, nepriklausomybės. 2009 kovo mėnesį Seimas paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį–Vytautą Lietuvos Respublikos prezidentu. Aišku, Raseinių rajono taryba šitą faktą turėjo pastebėti. Bet ar būtinai iš pagrindų reikia griauti mokyklos statusą, vardą? Ar nėra ką pavadinti garbingu Jono Žemaičio vardu? Turbūt, ne. 1999 m. sausio 1 d. (Raseinių rajono tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 241) įsteigta Raseinių „Žemaičio“ gimnazija. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-263 Raseinių „Žemaičio“ gimnazija nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pervadinta Prezidento Jono Žemaičio gimnazija. Dešimt metų išbuvo vardas – Raseinių „Žemaičio“ gimnazija. Ar kartais čia nekvepia tokiomis apgaulėmis kaip Mykolo Romerio universitete? Pasibaigus rektoriaus kadencijai, buvo sugalvota universitetą pervadinti ir rektorius vėl galėjo būti perrenkamas.

O kas slypi už ,,Žemaičio“ gimnazijos sienos? Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją norima sukeisti vietomis su kita mokykla, nes vietos po saule neužtenka. Kažkam reikėjo pasidalinti. Ką? Pelę? Katiną? Taip ir pasidalino: pagrindinė mokykla uždaryta, o ,,Žemaičio“ gimnazija – pervadinta. Dabar turėtų mokykla išsikelti į kitas patalpas, nes labai reikia pinigus išleisti, mokytojus ta proga atleisti, privatizuoti pastatus? O kas bus su mokiniais, kas bus su mokytojais? Ar kam svarbu? Liks vardas!

Kuo užsiimama: vardais, uždarymais, persikraustymais, savo piniginės didėjimu. O kas vyksta mokykloje? Ar mokykla neturėtų keistis? Ar ne pati mokykla turėtų nusistatyti mokymosi gaires, savo strategiją. Jei gimnazijoje pasirenkami dalykai, pagal kuriuos bus laikomas egzaminas, o baigus gimnaziją paaiškės, kad negali įstoti į norimą specialybę, nes pertvarkyta sistema ir egzaminai netinka. Tai ar negeriau mokytis nuotoliniu būdu? Ir gal daug daugiau išmoksi?

O gal verta mokyklą įkurti prie bažnyčios? Juk taip buvo 1818 m. Tuomet Raseiniuose buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla.

Raseinių garsinimui reikia ieškoti išsiskirtinių šaknų, tai padėtų atgaivinti dvasią, duotų peno tobulėti. Įsimintina, svarbi data – tai 1933 m., kai Raseiniuose įsteigtas Jono Basanavičiaus liaudies universitetas, o Raseiniuose tuo metu veikė 2 gimnazijos, žemesnioji žemės ūkio mokykla, 4 pradinės mokyklos, 2 ligoninės, 3 vaistinės, kino teatras, pieninė, 2 gariniai malūnai su lentpjūvėmis, po 2 odų, kailių, vaisvandenių ir saldainių įmonės.

Raseiniams reiktų atgaivinti 1537 metais Raseiniuose veikusias 18 alinių, 4 midaus parduotuves. Čia tai būtų išskirtinumas, čia tai išgarsėtų Raseiniai. Vertėtų atgaivinti galvijų (arklių) ir žemės ūkio parodas, kaip tai vykdavo 1897 m. kasmet per Šv. Joną. Kino teatrą, kuris jau ir iš atminties dulkių išgaravęs, tačiau 1934 metais miesto centre K. Lukšio rūpesčiu buvo atidarytas kino teatras „Romuva“.

O Raseinių mieste dabar gyvena tiek gyventojų, kiek jų buvo 1860 m. – 12 754 gyventojai. Praėjus trisdešimt vieneriems metams telikę 7455, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje – vos 4 000, 1940 m. Raseiniuose – apie 7 000 gyventojų. Pagal evoliucijos ciklinio judėjimo teoriją, gyventojų turėtų mažėti, kaip tai ryšku 1891 m.Priėjo sena moteriškė ir pasakė: ,,Jei daug šnekėsi, gali išvežti į Sibirą kaip senais laikais, o gal jau yra naujas kalėjimas – areštinė, o gal ne Raseiniuose – prie Vilniaus?“