Raseinių krašte sukurti produktai užkariauja pasaulio rinkas
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Praėjusiais metais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Raseinių atstovybė, bendradarbiaudama su Raseinių rajono savivaldybe, pirmą kartą organizavo konkursą „Sukurta Raseinių krašte“. Šio konkurso tikslas – skatinti lietuviškų aukštos kokybės, konkurencingų Lietuvos ir užsienio rinkose produktų gamybą, jų vartojimą, o kartu ir verslo plėtrą regione.
Konkurse dalyvavo ir paraiÅ¡kas apie savo kuriamus inovatyvius, iÅ¡skirtinius produktus ir paslaugas pateikÄ— septynios Raseiniuose įsteigtos ir savo verslÄ… plÄ—tojanÄios įmonÄ—s. Kompetentinga komisija, sudaryta iÅ¡ KPPAR, Raseinių rajono savivaldybÄ—s ir vieÅ¡osios įstaigos „Atrask Raseinius“ atstovų, iÅ¡rinko dvi įmones – laureates.
Specialiuoju prizu KPPAR viceprezidentas Vytis Arlauskas ir KPPAR Raseinių atstovybės narystės koordinatorė Vaida Gruzdžiūnienė už išskirtinumą, autentiškumą, lietuviškų tradicijų puoselėjimą ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanojo Moniką Tautkienę – jos kuriamos tautinės juostos jau yra pelniusios ne vieną pripažinimą Lietuvoje ir pasaulyje. O nugalėtoju tapo „Šerkšnų šeimos bitynas“ už modernumą, inovacijas, ilgaamžiškumą ir žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir tokiose rinkose, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Didžioji Britanija. Šių šalių parduotuvių lentynose galima rasti ir paskanauti ekologiškos „Šerkšno medaus“ produkcijos. Jų gaminys – „Medaus rinkinys lagaminas“.
Nuo kelių avilių iki modernaus bityno
SusitikÄ™ su Regina, Jurgiu ir Dainiumi Å erkÅ¡nais Girkalnyje esanÄiuose jų namuose pasikalbÄ—jome, kaip esant tokiai didelei konkurencijai tarp bitininkų pavyko sukurti modernų bitynÄ… ir iÅ¡skirtinius medaus produktus.
„Bityno kÅ«rimas mÅ«sų Å¡eimoje prasidÄ—jo nuo tÄ—vų. Jie dar sovietiniais laikais turÄ—jo prie namų keletÄ… avilių, o mama buvo kolÅ«kio bitininkÄ—, tad bitininkauti iÅ¡mokome iÅ¡ mamos. Po kurio laiko kolÅ«kiai iÅ¡iro, bitynas sumažėjo, tik dÄ—l savÄ™s turÄ—jome keliasdeÅ¡imt avilių. Daug metų laikÄ—me 6–8 biÄių Å¡eimas. AÅ¡ dirbau ElektrÄ—nų elektrinÄ—je, bet atÄ—jo toks laikas, kai panorome grįžti į kaimÄ… ir pradÄ—jome plÄ—sti bitynÄ…. Gavome paramas, su jomis po truputį ir augome, kÅ«rÄ—me naujus produktus, kurie mus tempÄ— į viršų. Dabar turime apie 600 avilių, tas skaiÄius svyruoja.
Aviliai yra vežiojami. Juos vežame į KÄ—dainių rajone esanÄius grikių laukus, yra avilių ir apie Girkalnį 30 kilometrų spinduliu. Suderiname su Å«kininkais, kur norÄ—tume pastatyti avilius, jie taip pat bÅ«na suinteresuoti, paruoÅ¡ia vietÄ…. Laukinių pievų sudÄ—tingiau rasti, nes kone kiekvienas laukų kampas iÅ¡dirbtas“, – apie bityno plÄ—trÄ… pasakojo Dainius.
Ieškojo įdomesnių produktų
Pasak Šerkšnų, pradėjus didinti bityną teko važiuoti į muges, į šventes pardavinėti savo produkcijos: „Mugėse jautėme, kad tik medus nėra pirkėjams labai įdomus produktas, tad ieškojome įdomesnių variantų. Maišėme medų su imbiero sultimis, bet tai nebuvo labai stabilus produktas. Vėliau bandėme medų maišyti su liofilizuotais vaisiais, uogomis, vaistažolėmis. Tai buvo idealus produktas ir greitai išpopuliarėjo. Buvome pirmieji gamintojai, dabar daugelis bitininkų medų maišo su vaisiais, vaistažolėmis. Liofilizuotus vaisius ir uogas, vaistažoles perkame iš tiekėjų, nes patiems pasigaminti būtų per sudėtinga – reikėtų šaldytuvų, technikos.
„Medaus rinkinys lagaminas“, už kurį gavome apdovanojimą, labai populiarus. Jis nebrangus, medaus indeliai nedideli, labai patogu paragauti.“
Pasak Dainiaus, per sezonÄ… biÄių Å¡eima suneÅ¡a vidutiniÅ¡kai apie 100 kilogramų medaus, o bityne yra net 600 Å¡eimų. Tad buvo įdomu sužinoti, kaip „ŠerkÅ¡nų Å¡eimos bitynas“ sugeba realizuoti tokį nemenkÄ… jo kiekį.
„ProdukcijÄ… parduodame Lietuvoje didžiosiose Å¡ventÄ—se, kalÄ—dinÄ—se mugÄ—se ir eksportuojame į JaponijÄ…, Jungtines Amerikos Valstijas, Å¡iek tiek į DidžiÄ…jÄ… BritanijÄ…. Pavyko rasti partnerių, kurie dirba, populiarina mÅ«sų produkcijÄ…. Japonai ima apie 40 pozicijų medaus ir 40 pozicijų žvakių. Su užsienio rinkomis reikia dirbti, turi bÅ«ti joms įdomus. Mano žmona Viktorija jau treÄiÄ… kartÄ… su verslo misija ruoÅ¡iasi į JaponijÄ….
Prekybos centrai nori gryno medaus, o mugėse reikia įvairovės. Japonai labai vertina liepų medų.
Konkurencija tarp bitininkų labai didelÄ—. Mes dar iÅ¡gyvename, kitiems sunkiau. DidmeninÄ—je prekyboje labai nukritusios medaus kainos. AnksÄiau nemaži medaus kiekiai iÅ¡keliaudavo į EuropÄ…, Lietuvoje nebuvo pertekliaus, o dabar atsirado. AnksÄiau bitininkai supirkÄ—jams medų parduodavo už normaliÄ… kainÄ…, dabar patys pardavinÄ—ja turguje.
Mes ieškojome išskirtinių stiklainių, kūrėme išskirtines etiketes, kad mūsų produkcija patrauktų akį. Mūsų etiketės profesionaliai padarytos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kas surašyta ant produkcijos etiketės. Kai pradėjome gaminti su uogomis maišytą medų, niekas nežinojo, kaip turėtume ženklinti produktą. Ženklinimo reikalavimai buvo pasenę, o naujas produktas – jau rinkoje. Buvome pirmieji, mynę biurokratijos takus.
Lietuvoje kilogramas medaus kainuoja 5–6 eurus, o Japonijoje ar Amerikoje pusÄ— kilogramo medaus kainuoja 20 eurų arba tiek pat dolerių. TaÄiau mes tokios sumos už medų negauname, gauname Lietuvos didmenos kainÄ…. Brangiau neuždirbame, ar medus važiuoja į JaponijÄ…, ar į Ameriką“, – pasakojo D. Å erkÅ¡nas.
Regina, profesionali bitininkÄ—, prisiminÄ— anekdotinių situacijų, kai pirkÄ—jai piktinosi aukÅ¡ta jų medaus kaina: „Tiek daug už kilogramÄ… medaus praÅ¡ote, taigi bitÄ—s jums atneÅ¡a medų, o jÅ«s tik jį parduodate“, – sako kai kurie pirkÄ—jai. TaÄiau jie nežino, kiek darbo reikia įdÄ—ti, kol medus juos pasiekia. MÅ«sų darbuotojos, atÄ—jusios dirbti į bitynÄ…, nieko nežinojo apie bites, o kai padirbo, sakÄ— net neįsivaizdavusios, kiek Äia yra darbo. Mes dirbame visus metus, o bitÄ—s tik penkis mÄ—nesius. Kiekvienas sezonas skirtingas. Reikia žinoti, kaip bites gydyti, maitinti.
Kovojame su biÄių erkÄ—mis, nes biÄių neliktų. Negalime leisti biÄių Å¡eimoms iÅ¡nykti, nes tai mÅ«sų verslas. ErkÄ—s pažeidžia perus, prisitvirtina prie biÄių ir minta jų krauju, užkreÄia jas virusais. BitÄ— numirti skrenda į laukÄ… ir taip avilys lieka tuÅ¡Äias.
Å ie metai nedžiugina – viskas žydi, o bitÄ—s avily, nes Å¡alta. Balandžio pradžioje bitÄ—s gerai medų neÅ¡Ä—, taÄiau jo neÄ—mÄ—me, laukÄ—me pienių. SuneÅ¡tÄ… medų, nors gal ir ne visÄ…, bitÄ—s suvalgys. NespÄ—jome prijungti svarstyklių, kurios rodo, kiek bitÄ—s medaus parneÅ¡Ä—, kiek suvalgÄ—.
Pirkėjai dažnai klausia, ar medaus nemaišome su cukrumi, ar į medų nededame krakmolo. Nepažįstame nė vieno bitininko, kuris medų maišytų su cukrumi. Tokie įtarimai tikriausiai atėjo iš senų laikų. Mes pirmieji pirkėjams mugėse ir šventėse leidome ragauti medaus, pasakojame, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito.“
Šerkšnai pastebėjo, kad lietuviai mėgsta medų, sumaišytą su liofilizuotais svarainiais, prieš šventes dovanoms perka medaus rinkinius.
Planuose ir apiterapija
Apiterapija – gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami biÄių gaminami ir surenkami produktai, taip pat biÄių nuodai. Å i terapija Lietuvoje sparÄiai populiarÄ—ja. Pasiteiravome Å erkÅ¡nų, ar jie savo bityne negalvoja užsiimti apiterapija.
„Mano žmona baigė pirmus Lietuvoje apiterapijos kursus. Tik baigusieji kursus gali tuo dalyku užsiimti, priešingu atveju tai nelegalu ir draudžiama. Ateityje ji planuoja užsiimti apiterapija, gaminti gydomuosius tepalus“, – sakė Dainius.
Margos juostos džiugina ir jubiliatų, ir parodų lankytojų akis
Specialiuoju prizu už lietuviškų tradicijų puoselėjimą bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotos ariogališkės audėjos M. Tautkienės paklausėme, kas paskatino ją, jauną moterį, tapti audėja?
„MÅ«sų Å¡eimoje austi pradÄ—jo tÄ—velis. Jis audimo stakles pamatÄ— pas mamos seserį, jam patiko ir nutarÄ— pats iÅ¡mokti austi. Važiavo mokytis pas audÄ—jus, vÄ—liau nusipirko savo stakles ir sÄ—kmingai audÄ— 25 metus. TÄ—vukas pats kÅ«rÄ— audimo raÅ¡tus, nemažai yra likusių senovinių raÅ¡tų. Juostų raÅ¡tuose dominuoja tulpÄ—s – meilÄ—s simbolis ir ąžuolo lapai – stiprybÄ—s simbolis. Buvo ir toks atvejis – tÄ—tis darÄ— siÅ«lų metimÄ… ant staklių bÅ«gnų, nusivilko megztinį ir staiga sako: „Gavau raÅ¡tÄ…!“ Pasirodo, ant tÄ—Äio megztinio buvo raÅ¡tas su neryÅ¡kiomis gÄ—lÄ—mis, tai jis tÄ… raÅ¡tÄ… nukopijavo, sumažino ir pagamino kortas audimo raÅ¡tui. TÄ—tis yra meniÅ¡kos sielos žmogus: drožinÄ—jo, tapÄ— paveikslus, o dirbo Betygaloje gaisrininku. Baigusi vidurinÄ™ mokyklÄ…, baigiau kirpÄ—jos mokslus, po to Kaune dirbau prekyboje.
TÄ—tis pradÄ—jo manÄ™s praÅ¡yti, kad pabandyÄiau austi: „Eik, pabandyk, tu kruopÅ¡ti, gal patiks, tau turÄ—tų pavykti“, – vis kartodavo man. Pabandžiau ir taip užsikabinau. Grįžome iÅ¡ Kauno gyventi į AriogalÄ… ir Å¡tai audžiu jau turbÅ«t 25 metus. Ä®stojau į Lietuvos tautodailininkų sÄ…jungÄ…, ateityje norÄ—Äiau užlipti ant aukÅ¡tesnio laiptelio – tapti liaudies menininke“, – apie savo, kaip audÄ—jos, kelio pradžiÄ… ir ateities planus pasakojo M. TautkienÄ—.
Geriausia amato reklama – mugės
„Prisiaudusi juostų, dirželių ir kitokių gÄ—rybių pradÄ—jau galvoti, kur jas parduoti. PirmÄ… kartÄ… nuvažiavau į Kaune vykusiÄ… mugÄ™ paraginta draugÄ—s. Pirmoji mano palapinÄ— buvo maža, tilpo nedaug prekių, taÄiau žmonÄ—s gÄ—rÄ—josi mano darbais, sulaukiau daug pagyrimų. Nuo tada pradÄ—jau važinÄ—ti į Kaziuko muges Kaune ir Vilniuje. Beje, daugelis galvojo, kad aÅ¡ perpardavinÄ—ju gaminius, netikÄ—jo, kad jauna moteris moka taip dailiai austi. MugÄ—se man svarbiausia ne uždarbis, o bendravimas, dvasinÄ— atgaiva. Labai Å¡viesu ir gera bÅ«na sieloje, kai žmogui patinka mano darbai, juos pagiria. BÅ«na, kad ateina žmogus pasipasakoti savo problemų – smagu žmogui Å¡irdį pamaloninti.
Vienos mugÄ—s metu mano palapinÄ—je apsiverkÄ— garbaus amžiaus moteris, net iÅ¡sigandau, kad jai kas nors su sveikata atsitiko. Pasirodo, jÄ… sugraudino mano dirbiniai. Ji graudindamasi sakÄ—: „Dieve, kokia jÅ«s Å¡aunuolÄ—, iÅ¡saugojote moÄiuÄių palikimÄ….“ AÅ¡ atsakiau, kad už tai tÄ—veliui turiu dÄ—koti. Nuo tada visada turiu mineralinio vandens buteliukÄ…, kad turÄ—Äiau, kÄ… pasiÅ«lyti jautresniems žmonÄ—ms.
Mano iÅ¡austais dirbiniais mugÄ—se žavisi vaikai, bÅ«na, kad kaklajuosÄių pirkti ateina kareiviukai.
Jauniausias pirkėjas, įsigijęs Kaziuko mugėje mano austą kaklajuostę, buvo 18 metų vaikinas. Tai nėra jaunimo prekė, daugiau jas perka vyresnės kartos vyrai.
Mugėse parodai save, su žmonėmis pabendrauji, man tai yra labai svarbu. Nemėgstu pirkėjams piršti prekių, stengiuosi to nedaryti. Jeigu matau, kad žmogus žiūri, dairosi, kažko ieško, tada galiu prieiti.
Kad iÅ¡ mano palapinÄ—s žmonÄ—s iÅ¡eitų nieko nenupirkÄ™, retai pasitaiko. PastebÄ—jau, kad Kaziuko mugÄ—se pirkÄ—jai pirmÄ… dienÄ… apžiÅ«ri prekes, kitÄ… dienÄ… grįžta, o treÄiÄ… dienÄ… pirkdami tikisi nuolaidos, nes tai paskutinÄ— mugÄ—s diena“, – savo pastebÄ—jimais dalijosi M. TautkienÄ—.
Moteris turi ir nuolatinių klientų. Jos austomis kaklajuostÄ—mis puoÅ¡iasi ansamblio „NemakÅ¡Äių vyrai“ dalyviai, kavinÄ—s užsako padÄ—kliukų, ariogaliÅ¡kÄ—s austa kaklajuoste puoÅ¡Ä—si dainininkas Liudas Mikalauskas. „Savo rankdarbius pardavinÄ—ju gÄ—lių salonuose, knygynuose, suvenyrų parduotuvÄ—se. MugÄ—se dalinu vizitines korteles, tai žmonÄ—s mane susiranda pagal feisbuko paskyrÄ…. Juostas, padÄ—kliukus, diržus siunÄiu ir į kitus miestus. Dabar lengva parduoti dirbinius, sunkiau buvo mano tÄ—veliui. Tada nebuvo interneto, paÅ¡tomatų, tad jis prisikraudavo maÅ¡inÄ… juostų ar diržų, kaklajuosÄių ir važiuodavo per LietuvÄ… siÅ«lydamas savo kÅ«rinius parduotuvÄ—ms“, – pasakojo ariogaliÅ¡kÄ— audÄ—ja.
LaimÄ—, kai darbas patinka
Visas negandas ir nelaimes, atsitinkanÄias audimo dirbtuvÄ—lÄ—je, moteriai atperka pasitenkinimas darbu: „Man audimas kaip narkotikas. Myliu, gerbiu savo darbÄ…, todÄ—l dirbtuvÄ—lÄ—je praleisto laiko neskaiÄiuoju. ŽiÅ«rÄ—k, tos minutÄ—s pavirsta į pusvalandį ar valandÄ…. Smagu žaisti su spalvomis, raÅ¡tais. Per dienÄ… iÅ¡audžiu 10–15 juostų. JuostÄ… galiu iÅ¡austi per valandÄ…, o Å¡tai smulkesniems rankdarbiams, tokiems kaip skirtukai, reikia ir 1,5 valandos“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—.
M. TautkienÄ—s audinių paroda buvo organizuota Seime, neseniai su jos rankdarbiais Raseinių Marcelijaus MartinaiÄio vieÅ¡ojoje bibliotekoje galÄ—jo susipažinti ir rajono gyventojai.
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
