Raseini? krato savanoriai Laisv?s gyn?jai
Tad ginkim Lietuv?! Parodykim, jog esame verti amiais kovotos laisv?s
(I 1918 m. gruodio 27 d. Mykolo Sleevi?iaus Vyriausyb?s atsiaukimo d?l savanori? telkimo)
1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomyb?s Aktas, o t? pa?i? met? lapkri?io 23 d. ileistas pirmasis Lietuvos kariuomen?s ?sakymas. i data laikoma Lietuvos kariuomen?s ?k?rimo diena. Kariuomen? kurti ?m?si i Rusijos arba i vokie?i? nelaisv?s ? savo T?vyn? gr?? lietuviai karininkai. 1918 m. pabaigoje skubiai sudaryta M.Sleevi?iaus vyriausyb? Lietuvos gyventojus kviet? ginti T?vyn?s. ? kvietim? atsiliep? ?vairaus amiaus ir profesij? mon?s. Jauni vyrai b?riais trauk? ? nurodytus punktus, kur buvo organizuojami savanori? pulkai. Raseiniai tapo viena i savanori? telkimosi viet?. 1919 m. pradioje mieste ?steigta komendant?ra, joje buvo registruojami Raseini? apskrities savanoriai. 1919 m. gegu?s 4 d. krato apsaugos ministro A.Merkio ?sakymu karininkui P.Liatukui buvo pavesta Raseiniuose suformuoti pulk? i kari? savanori?. ? pulk? sudar? Raseini? krato mon?s. 1920 m.
pradioje pulkas buvo pavadintas tre?iuoju Lietuvos Didiojo kunigaik?io Vytauto p?stinink? pulku.
1919 m. vasar? i Latvijos ? Lietuv? ?siver? jungtiniai vokie?i? ir rus? daliniai, v?liau vadinti bermontininkais. Bermontinink? b?riai ygiuodami ? alies gilum? susir?m? su Raseini? komendant?ros kuopos savanoriais. Prieai apsupo ir su?m? dal? Raseini? savanori?, o j? vad? leitenant? Vinc? Rimavi?i? suaud?. Kovoje su besitraukian?iais prieais uv? 7-ojo p?stinink? pulko Lietuvos kariuomen?s k?r?jai savanoriai palaidoti Raseini? civilin?se kapin?se. Tai liudija uraai ant Lietuvos kari? antkapi?. Kryeliai skirti 7-o p?stinink? pulko karikiams: V.?sui, V.Pranskevi?iui, P.Gelanikui, V.Pauai, D.Augustinui ir 3-iojo p?stinink? pulko eiliniams A.Sabaliauskui ir A.Moguliui. 1928 m. Lietuvos Nepriklausomyb?s deimtme?io proga ioje vietoje pastatytas paminklas su urau Ilsintieji itose altose kapin?se m?s? karygiai uvo, kad mes gyventume, tarptume ir klest?tume Nepriklausomoj Lietuvoj. Sekime j? ygiais. Tauta, b?k jiems d?kinga. 19181928. Prie paminklo antkapis su urau Raseini? komendant?ros karininkas Vincas Rimavi?ius, uv?s 1919 m. spali? m?n. neinia kur palaidotas. Antkapyje ?raytos savanori? pavard?s: L.Paulauskas, P.Pakevi?ius, J.Martinaitis, F.Mackevi?ius, V.Ivanauskas, J.Stonis, V.Vasiliauskas, Br.Vyniauskas, A.Ivanauskas.
1919 m. ruden? Lietuvos kariuomen?s paj?gos buvo sutelktos ir nukreiptos prie bermontininkus ties Radvilikiu ir iauliais. iose kovose aktyviai dalyvavo, pasiym?jo dr?sa ir rytu Raseini? komendant?ros kuopa. M?iuose prie bermontininkus kov?si ir 7-asis p?stinink? pulkas, v?liau pavadintas emai?i? kunigaik?io Butegeidio vardu. Minint Lietuvos valstyb?s Nepriklausomyb?s deimtmet?, 7-asis p?stinink? emai?i? kunigaik?io Butegeidio pulkas apdovanotas Vy?io kryiaus v?liava. Nuo 1934 m. pulkas perkeltas ? Taurag?. Taikos metais tame pulke tarnyb? atliko ne vienas Raseini? krato gyventojas.
Lietuvos valstyb? buvo apginta, o kariuomen?s k?r?jai savanoriai pagerbti 1928 m. vasario 27 d. ?steigus Lietuvos kariuomen?s k?r?j? savanori? medal? Lietuvos Nepriklausomyb?s kovoms atminti. Medaliu apdovanoti visi 19181920 m. ? karin? tarnyb? savanorikai ?stoj? asmenys. Narsa ir didvyrikumu Nepriklausomyb?s kare pasiym?j? kariai, savanoriai buvo apdovanoti auk?iausiu Lietuvos valstyb?s kariniu apdovanojimu Vy?io Kryiaus ordinu.
Tautos pasiaukojimo ir didvyrikumo simboliu pripaintas pirmasis savanoris, uv?s Nepriklausomyb?s kovose Pranas Eimutis i Ariogalos krato.
Minint Didiojo Vilniaus Seimo 20 met? sukakt?, valdios atstovams gim? id?ja steigti Lietuvos kariuomen?s Savanori? s?jung?. ios minties vedami nepriklausomyb?s kov? savanoriai apskri?i? centruose jung?si ? Lietuvos kariuomen?s Savanori? s?jungos miest? skyrius. 1927 m. Raseini? krato savanoriai ?steig? Lietuvos kariuomen?s k?r?j? savanori? Raseini? skyri?, kuriame dalyvavo per imt? savanori?. S?jungos tikslas saugoti ir ginti Lietuvos laisv? ir nepriklausomyb?, ugdyti tautin? savimon?, r?pintis Lietuvos karygi? pagerbimu, uvusi? savanori? eim? ekonomine b?kle. Skyrius tur?jo antspaud?, v?liav?, buvo irinkta ir patvirtinta skyriaus valdyba: pirmininkas V.Vitkus, vicepirmininkas A.Juodka, idininkas J.Matonas, sekretorius V.Galbuogis ir narys A.Sasnauskas. Skyriaus valdybos iniciatyva buvo suorganizuotas visuomen?s komitetas kari? kapams Raseini? apskrityje ir Raseiniuose sutvarkyti.
1928 m. gegu?s 15 d. Raseini? civilin?se kapin?se savanori? kapai buvo ikilmingai paventinti.
Tarpukario metais Laisv?s id?jos vedami, T?vyn?s ginti ?jo ?vairaus amiaus, isilavinimo ir politini? pai?r? mon?s. Lietuvos kariuomen?s k?r?jai savanoriai ir iandien yra tautos gyvoji legenda, tapusi pavyzdiu pokario partizaninio karo organizavimui ir Lietuvos gyn?j? b?rimuisi 1991 metais. Didiuokim?s savo istorija ir nepamirkime t?, kurie kovojo d?l Lietuvos Nepriklausomyb?s.
Lina Vapsevi?ien?,
muziejinink?
