Raseini? miesto pl?tra pokaryje
Arnas Zmitra,
V? Atrask Raseinius direktorius,
Raseini? altinio progimnazijos istorijos vyr. mokytojas
Vesdamas ekskursijas Raseini? mieste negaliu ivengti temos apie sovietin? miesto suplanavim?. Raseiniai yra sovietin?s miest? regeneracijos produktas, kur? norisi aptarti iame straipsnyje. Danas raseinikis ar miesto sve?ias ino apie tragik? miesto likim? II pasaulinio karo metais, miestas pagr?stai laikomas labiausiai nukent?jusiu Lietuvoje. 1944 m. vasar? vykusios kovos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto kariuomen?s Raseini? apylink?se bei pa?iame mieste paliko vien? didiul? griuv?si? kr?v?.
?vair?s altiniai ir prisiminimai pateikia skirtingus skai?ius apie miesto sunaikinimo procent?: 90, 95 ir pan. Daniausiai minima 90 proc. 1952 m. Raseini? miesto suplanavimo ir ustatymo projekto tekstin?je dalyje raoma: I miesto beliko tik griuv?si? kr?va. <...> Miestas sunaikintas 90 proc. (Raseini? miesto suplanavimo ir ustatymo projektas. Tekstin? dalis. 1952 m. Saugomas Raseini? krato istorijos muziejuje). Tikslus procentas n?ra svarbu, labiau norisi akcentuoti, kad tokie padariniai reik? viena Raseiniai pokaryje prisik?l? ir iandien mes matome XX a. antroje pus?je sukurt? miest?.
Po karo mieste tr?ko gyvenamo ploto. mon?s kaip igal?dami stat?, band? ?sikurti mieste. Vieni stat?si i griuv?siuose likusi? mediag?, kiti iem? atsitempdavo r?stinius namus i aplinkini? kaim? (pvz., itremt? moni?). Miestas anuomet atsistatin?jo chaotikai. Sovietin? valdia ?m?si esmini? miesto atstatymo darb?, pirmiausia r?pinosi gyvenamojo ploto (be abejo, pirma jis atiteko partiniams funkcionieriams) ir administracini? pastat?, o v?liau reprezentacini? pastat? statyba, formavo miesto ali?sias erdves.
Gana greit istoriniame miesto centre atsirado Vykdomojo komiteto r?mai (dab. Raseini? rajono savivaldyb?), pirmieji dviej? ar trij? aukt? daugiabu?iai dabartin?se Maironio ir Vytauto Didiojo gatv?se, Kult?ros r?mai (dab. Marcelijaus Martinai?io vieoji biblioteka), prapl?sta emai?io aikt?, atsirado miesto skveras (dab. Nepriklausomyb?s gyn?j? aikt?) ir kt. Tai buvo itin sud?tingas Raseini? miesto planavimo laikotarpis. V?liau parengtas miesto generalinis planas, statybos ir miesto pl?tra tapo maiau chaotika ir labiau reglamentuota.
Miesto suplanavimo ir ustatymo, generaliniai planai, ?vair?s dokumentai, pasakojantys apie Raseini? vystym?si po karo, yra viena, ta?iau igirsti gyv?j? liudijimus apie to meto darb? yra visai kita. Vaikyst?je teko b?ti ilgame?io Raseini? rajono vyr. architekto Algirdo Daunoros kaimynu, ta?iau anuomet vaikui neat?jo ? galv? paklausti apie miesto planavim?. Visgi tai pavyko padaryti dabar.
1976 m. urnale Statyba ir architekt?ra Nr. 8/207 (Tre?ias penkmetis rajono architekto poste, Statyba ir architekt?ra, 1976, 8/207, p. 1618) ispausdintas interviu su tuometiniu Raseini? rajono architektu A. Daunora. Tuomet korespondentas steb?josi, kaip A. Daunora jau 11 metus dirba tokioje pozicijoje, kai kituose rajonuose kadrai tokioje pozicijoje danokai kei?iasi. Tada
A. Daunora atsak?: Yra koleg?, kurie pereina dirbti ? statybos organizacijas, juos pavilioja didesnis atlyginimas, geresn?s s?lygos. Bet, mano manymu, rajono architekto darbas ?domesnis jau vien tuo, kad apr?pi tiek sfer?, sprendi tiek klausim?, nuo tav?s taip daug kas priklauso (Tre?ias penkmetis rajono architekto poste, Statyba ir architekt?ra, 1976, 8/207, p. 16). Ir tikrai, A. Daunora nesusigund? geresniu atlyginimu ir itikimai tarnavo Raseini? rajono architektu net 40 met?.
emiau pateikiamas trumpas pokalbis, kuriame norisi atskleisti, kaip atrod? anuometin? rajono vyr. architekto kasdienyb? ir kaip vyko Raseini? miesto pl?tra.
Prad?kime nuo pradi?, kaip j?s atsiradote Raseiniuose? Koks buvo j?s? darbas?
1965 m. baig?s Kauno politechnikos instituto Statybos fakultet? pagal paskyrim? prad?jau dirbti Raseini? rajono Vykdomajame komitete Raseini? rajono architektu. Rajono architekto darbas buvo daugiau kaip urbanisto, rengdavome uduotis teritorinio planavimo dokumentams sudaryti, miest? generaliniams planams, gyvenvie?i? suplanavimo projektams parengti. Taip pat visuomenini?, gyvenam?j?, gamybini? pastat?, ininerini? tinkl? statybai. Su rajono architektu dirbo gamybin? grup?, jos darbuotojai matuodavo sklypus ir sudarydavo projektus vienbu?i? gyvenam?j? nam? statybai.
Visus pastatus projektuodavo specializuoti projektavimo institutai (Pramprojektas, Miest? statybos, em?s ?kio, Komunalinio ?kio projektavimo institutai). Rajono architektas tur?jo dalyvauti projektavimo institut? rengiam? projekt? aptarimuose, 
organizuoti parengt? projekt? derinimo proced?r? rajone. Architektas asmenikai objekt? projektavimo darbais negal?jo usiimti, kadangi tam reik?jo daugelio kit? specialybi? darbuotoj? ind?lio, o samdyti kitus darbuotojus ir dirbti priva?iai buvo draudiama.
Visi statybos ir projektavimo darbai buvo grietai reglamentuoti. Buvo ribojami pastat? ir netgi atskir? patalp? plotai (pvz., virtuv? vienu metu tur?jo b?ti ne didesn? kaip 6 kv. m ir pan.). Individualius objekt? projektus buvo galima rengti tik iimtinais atvejais, gavus special? Valstybinio statybos reikal? komiteto leidim?. Visa informacija apie tokia tvarka parengtus projektus tur?jo b?ti pateikiama s?junginiam Gosstrojui Maskvoje.
Sodo nameliai, vieno buto gyvenamieji namai, daugiabu?iai gyvenamieji namai, gamybin?s em?s ?kio paskirties pastatai, netgi visuomeniniai pastatai buvo statomi pagal institut? parengtus tipinius arba kartotinius projektus. Statybini? mediag? pasirinkimas buvo skurdus (cementas, vyras, silikatin?s plytos, kalk?s, medis), o ir t? pa?i? labai tr?ko. Esant tokiai tvarkai k?rybikumui projektuojant ir formuojant gyvenam?j? aplink? likdavo nedaug galimybi?.
Koki? Raseini? miesto situacij? radote prad?j?s dirbti? Kokie buvo j?s? pirmieji darbai?
Per kar? 96 proc. miesto pastat? ir ?rengini?, gatvi? buvo sugriauta. Visikai neliko jokio senamies?io, svarstyta, ar ivis tikslinga atstatyti miest? toje pa?ioje vietoje. Kai kuriais duomenimis, po karo mieste buvo tik apie 200 gyventoj?. mon?ms reik?jo pastog?s, tod?l gyventojai stat? bet kok? b?st? i to, kas liko griuv?siuose. Taip susiformavo chaotikas teritorij? ustatymas. Apie 1947 m.
buvo parengtas miesto centrin?s dalies suplanavimo projektas. Pirmiausia centre prad?ti statyti keli 812 but? gyvenamieji namai, suremontuota mokykla (dab. Viktoro Petkaus pagrindin? mokykla), ligonin?. V?liau prad?ti statyti Taryb? r?mai (dab. Raseini? rajono savivaldyb?). V?liau buvo prad?ti statyti Kult?ros r?mai (dab. Marcelijaus Martinai?io vieoji biblioteka).
1959 m. buvo parengtas generalinis miesto planas, jame buvo numatyta, kokios paskirties pastatais turi b?ti ustatomos teritorijos. Taip tolesn? miesto statyba tapo tvarkingesn?.
1965 m. prad?jus dirbti architektu mieste situacija vis dar buvo apgail?tina. Neivystytas miesto gatvi? tinklas, magistraliniai respublikin?s reikm?s keliai kirto miesto centr?, tod?l Vilniaus, Maironio, Vytauto Didiojo gatv?se buvo intensyvus ir triukmingas dvipusis eismas. Mieste tr?ko vandens, arteziniai gr?iniai im?tyti po vis? miest?, nebuvo centralizuotos nuotek? sistemos, valymo ?rengini?. Didesni pastatai buvo ildomi i vietini? katilini? arba krosni?.
Kiek man inoma, anuomet viena pagrindini? uduo?i? buvo suformuoti miesto gamtin? karkas?. Papasakokite, kaip tai sek?si ?gyvendinti.
Miesto gamtin? karkas? sudar? Vilkupio ir Rasupio upeli? sl?niai, centre esanti emai?io aikt? ir Nepriklausomyb?s gyn?j? aikt? (anuomet vadinti skverais), miesto parko dalis nuo v?. Trejyb?s cerkv?s iki turgaus ir gyventoj? pasodintas puynas prie Prabaudos upelio. Keliose gatv?se buvo pasodinta gatvi? eldini?, daugiausia uosialapiai klevai ir katonai. Kadangi ie mediai trumpaamiai, tai laikui b?gant iret?jo ar visai sunyko.
eldini? mieste buvo aikiai per maai, tod?l ?m?m?s mediais apsodinti upeli? sl?nius, visas neustatytas teritorijas, plotus prie keli? ?vaiuojant ? miest? i vis? pusi?. Kad pagerintume miesto vaizd?, privert?me gyventojus nugriauti netvarkingas medines tvoras ir paskatinome vietoje j? sodinti gyvatvores.
Visi eldini? sodinimo darbai buvo vykdomi gyventoj? talk? metu arba atskir? miesto gyventoj? iniciatyva. Taip buvo ipl?stas miesto parkas (dab. Maironio) nuo v?. Trejyb?s cerkv?s iki Kult?ros centro. Taip pat pasodinti eldiniai Rasupio parke. eldyn? 
projektavimui niekas l?? neskirdavo, tod?l patys reng?me eskizus ir pagal juos sodinome medius. Medeliams ?sigyti pinig? netur?jome, tekdavo pasikasti j? mikuose arba apleistuose medelynuose.
eldynams ?rengti gerokai trukd? tai, kad miestel?nai d?l materiali?j? s?lyg? mieste laik? gyvuli?, danas tur?jo dariuk?, net miesto centre tarp v?. Trejyb?s cerkv?s ir dabartinio Kult?ros centro buvo darai, dalis Rasupio parko taip pat buvo usodinta darais. i? problem? i dalies pavyko ispr?sti, kai buvo sukurti kolektyviniai sodai. Tik gaila, kad d?l tuo metu galiojusi? ?statym? soduose teko projektuoti siauras gatveles ir dabar kolektyviniuose soduose prad?jus statyti gyvenamuosius namus tai tampa rimta problema.
iandien galime pasidiaugti, kad miestas tapo alesnis, atsirado vejos, menkaver?ius augalus po truput? kei?ia vertingesni. eldynuose pasigendu tik graiai ydin?i? kr?m?, o jie tikrai gerokai pagerint? vaizd?, ta?iau tai tik laiko ir kult?ros klausimas.
Kaip vyst?si Raseini? miestas? J?s prad?jote dirbti 1965 m., kai prasid?jo didi?j? daugiabu?i? kvartal? projektavimas ir statybos, jums dirbant buvo pastatytos mokyklos, dareliai, kult?ros ?staigos, suprojektuoti gyvenamieji kvartalai, aliosios zonos ir pan. J?s 1990 m. patyr?te santvark? kait?. Atk?rus nepriklausomyb? dar dirbote iki 2005 m. J?s? vadovavim? miesto ir rajono pl?trai galima vadinti epocha.
Miesto pl?tra ir ustatymo tempai buvo l?ti, tam trukd? infrastrukt?ros tr?kumas, vargana valstyb?s ekonomin? situacija. Daugiabu?i? nam? ar visuomenini? pastat? statybai teko rinktis sklypus ten, kur objektus galima prijungti prie tinkl?, juos iple?iant ir ileidiant maiausiai pinig?.
19631964 m. statomi pirmieji namai prie Vytauto Didiojo gatv?s. Kartu rengiamas kvartalo tarp Dubysos, Pienin?s, Vaiganto ir Jaunimo gatvi? ustatymo projektas. Pirmasis daugiabutis iame kvartale pastatytas 1968 m. Daugiabu?i? anuomet per metus buvo pastatoma vienas ar du. Beveik kiekvien? nam? statant teko nukelti menkaver?ius vienbu?ius namus, pastatytus pokario metu. Tai gyventojams buvo itin skausminga. Esant tokioms s?lygoms, chaotikam miesto ustatymui, kvartal? ustatymas usit?s? ir jie liko iki galo neustatyti iki i? dien?. iandien mieste galime pamatyti priva?ius namus tarsi ?siterpusius tarp daugiabu?i?.
V?liau daugiabu?ius prad?jo statyti ?mon?s ir statybin?s organizacijos savo darbuotojams. Taip atsirado daugiabu?i? nam? kvartalai Ston?, Turgaus, Vaiganto, Ryt? ir kt. gatv?se. Beveik visikai ustatytas kvartalas tarp V. Grybo gatv?s ir Vilkupio upelio. 1980 m. patikslinus miesto generalin? plan? suprojektuotas altinio kvartalas. Jame tur?jo b?ti pastatyta mokykla (dab. altinio progimnazija), vaik? darelis, visuomeninis-prekybinis centriukas, du devynauk?iai ir kt. Projektuotame kvartale tur?jo apsigyventi 7 000 gyventoj?. Pastatyti pirmieji namai ir mokykla, bet po 1990 m. daugiabu?i? nam? statyba nutr?ko.
Didel? dal? miesto teritorijos uima vienbu?iai gyvenamieji namai. Ilgai vienbu?iai namai buvo statomi jau tokiais namais ustatytoje teritorijoje, sutankinant esam? ustatym?, kad nereik?t? ?rengti nauj? gatvi?. Toki? statyb? buvo nedaug, nes tr?ko statybini? mediag?. Statybines mediagas gyventojai gal?jo pirkti tik pagal gautas paskyras, kuri? per metus uteko 34 namams. Bet paradoksas! Gyventojai savo l?omis, savo j?gomis ir laisvalaikiu labai nor?jo statytis savo b?st?, bet to neleido tuometin? tvarka. Vis tik miesto Vykdomasis komitetas skirdavo apie 20 sklyp? metams vienbu?iams namams mieste statyti. ?domiausia, kad statybines mediagas gyventojai pirkdavo neinia kur arba tiesiog pirkdavo vogtas. Apie 1980 m. buvo sudaryti keli? kvartaliuk? projektai vienbu?i? nam? statybai: Draugyst?s kvartalui Vilkupio rajone, kvartalui prie Gintaro, Paverknio gatv?s ir kt.
1990 m. atk?rus Nepriklausomyb? situacija labai pasikeit?. Atkuriama nuosavyb? pilie?iams ? mieste tur?t? em?, tur?jome staigiai sudaryti kvartal? suplanavimo projektus laisvoje miesto em?je. Taip sudaryti Kaln?, Vyturi? kvartal? ustatymo vienbu?iais gyvenamaisiais namais projektai.
Ar j?s projektuodavote pastatus?
Rajono architektas tiesiogiai pastat? projektavimo darbais usiimti negal?jo. Per karjer? teko suprojektuoti kelis maesnius objektus: arvojimo patalpas Pavasario gatv?je, parapijos namus ir pan. Projektavau nemaai vienbu?i? gyvenam?j? nam?, kai kurie projektai buvo ?traukti ? katalogus kaip kartotiniai, skirti statybai visoje Lietuvoje. Projektavau nemaai smulki? maosios architekt?ros statini?, aplinkos tvarkymo objekt? (pvz., Raseini? hipodromo trib?na, Raseini? k?no kult?ros ir sporto centro stadionas, Rasupio parkas, iki iol stovintys miesto vartai, koplytstulpis Ateities ir altinio g. sankryoje, Magd?s ulinys ir pan.).
Kas liko ne?gyvendinta?
Nebaigt? darb? liko daug. Tai neibaigtas gyvenam?j? nam? kvartal? ustatymas, buvo sumanymas dal? Vytauto Didiojo gatv?s paversti p?s?i?j? gatve. Tarp ligonin?s ir poliklinikos buvo planuojama statyti korpus? su baseinu ir fizioterapijos paslaug? kabinetais, buvo plan? mieste ?rengti lauko kavines.
Miesto pl?tra neturi pabaigos, tod?l ioje srityje visada bus k? veikti.
Post Scriptum. Skaitant ?varius altinius ir rengiant i? publikacij? pavyko rasti intriguojan?i? uma?i? perkelti Nepriklausomyb?s paminkl? emaitis, ja norisi pasidalyti su skaitytojais.
I 1952 m. Raseini? miesto iplanavimo ir ustatymo projekto (p. 15): Skveras organizuojamas prie Vilniaus, Vytauto Didiojo ir Maironio gatvi? prieais projektuojam? kitoj Vilniaus g. pus?j autobus? stot?. Jis akcentuoja ?vaiavim? ? miesto centr?. ?ia numatomas perkelti i centrin?s aikt?s emai?io paminklas. Skveras bus apsodintas grup?mis dekoratyviniais medeliais ir karpomais kr?mais.
Transrifus
2023-08-01 11:55
?domu, a?i?.