Raseinių rajone kuriasi jaunos Å¡eimos, darbo randa užsienieÄiai
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Nedidelis Raseinių rajonas Lietuvos viduryje garsÄ—ja gražia gamta. Jame, kaip ir kituose panaÅ¡aus dydžio rajonuose, gyvena nemažai pagyvenusių žmonių, o gyventojų skaiÄius nežymiai mažėja. Å ių metų pradžioje mÅ«sų rajone gyveno
29 454 gyventojai, taÄiau yra vilties, kad jų daugÄ—s, nes pastaruoju metu jame noriai kuriasi jaunos Å¡eimos, darbo suranda užsienieÄiai.
Pagal Užimtumo tarnybos sudarytą regionų žemėlapį, mūsų rajonas užima ne paskutinę vietą. Regionų žemėlapyje nurodoma, kad Raseinių rajone vidutinis darbo užmokestis – 1 587 eurai ir šioje srityje užimame 36 vietą iš 60 savivaldybių.
Gyventojų užimtumo lygis – 68,5 procentų. Šioje srityje užimame 28 vietą tarp 60 savivaldybių.
Å vietimo srityje nurodoma, kad Raseinių rajone yra 11 mokyklų, kuriose dirba 291 mokytojas ir mokosi 3,2 tÅ«kst. mokinių. Pagal mokytojų, mokyklų ir mokinių skaiÄių regionų žemÄ—lapyje užimame 25–27 vietas. 33,6 proc. rajono mokinių lanko įvairius bÅ«relius ir Å¡is rodiklis Å¡vietimo srityje rajonÄ… kilsteli į 17 vietÄ…. Rajone darželius lanko 956 vaikai, o vietų darželiuose yra 1 138.
Rajone veikia 16 sporto salių, taÄiau yra tik vienas KultÅ«ros centras. Beje, KultÅ«ros centras kol kas nedirba.
Iš sostinės – į Raseinius
IÅ¡ skubanÄio ir Å¡urmulingo Vilniaus į ramius Raseinius sugrįžta gyventi Å¡eimas sukÅ«rÄ™ buvÄ™ raseiniÅ¡kiai. PrieÅ¡ ketverius metus į gimtuosius kraÅ¡tus atsikraustÄ— Vaidos GruzdžiÅ«nienÄ—s Å¡eima.
„Gyvendamas mažame miestelyje esi labiau pastebimas. Iš Vilniaus atsivežtą žinių bagažą panaudojau darbo vietai susikurti, taip pat iš Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų gavau pasiūlymą koordinuoti Raseinių atstovybės veiklą, tad dabar verslininkai gali vieni kitiems padėti, bendrauti, keistis idėjomis.
Dar dirbu pagal individualios veiklos pažymą: padedu įmonėms sutvarkyti Darbų saugos dokumentus ir dokumentus būsto paramai gauti. Šį mėnesį pradėjau savanorystės veiklą Raudonajame Kryžiuje. Su kitais savanoriais vesime civilinės saugos mokymus ir mokiniams, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Apžiūrėsime priedangas, pasakosime, kaip susikrauti evakuacijai skirtus krepšius“, – apie savo veiklą Raseiniuose pasakojo Vaida.
Pasiteiravome, kuo gyvenimas mažesniame mieste pranašesnis už gyvenimą sostinėje. „Mažame mieste gyvenimo ritmas lėtesnis, neprarandi daug laiko veždamas vaikus į darželį ar važiuodamas į darbą. Vyrui taip pat geriau sekasi su darbais.
Ä® Raseinius atsikraustÄ—me kovido metu ir Äia pajutome laisvÄ™, o Vilniuje sÄ—dÄ—jome užsidarÄ™ bute. Mintis keltis gyventi į Raseinius buvo spontaniÅ¡ka – iÅ¡nuomojome butÄ… ir iÅ¡važiavome. Raseiniuose turime viskÄ…: ir darželį, ir mokyklÄ…, ir ligoninÄ™.
Vilniuje buvo toks atsitikimas. Man po vaiko priežiÅ«ros atostogų reikÄ—jo sugrįžti į darbÄ…, o sÅ«nui negavome vietos darželyje. BÅ«dama 25-erių savivaldybÄ—s darbuotojai pasakiau, kad niekur neisiu, kol nesuteiks sÅ«nui vietos darželyje. PamaÄiusi, kad tikrai neiÅ¡eisiu iÅ¡ savivaldybÄ—s, specialistÄ— ant dokumento pakeitÄ— adresÄ… ir gavome vietÄ… darželyje.
Vilniuje reÄiau iÅ¡siruoÅ¡davome į teatrÄ… nei dabar, nes reikÄ—davo galvoti, kur vaikus palikti, o Äia ir tÄ—vai netoli gyvena. KultÅ«ros daugiau pasiimame nei Vilniuje – vykstame į spektaklius ir koncertus TauragÄ—je, Jurbarke. Kai atsidarys KultÅ«ros centras, bus dar paprasÄiau aplankyti renginius.
Vilniuje darbe turi nuolat vytis jaunus žmones, kelti savo kvalifikacijÄ…, kovoti už vietÄ… po saule, o mažame mieste daug paprasÄiau. Jaunas žmogus mažame miestelyje gali pasiekti daugiau nei didmiestyje. ReikÄ—tų jaunus specialistus, ypaÄ gimusius Raseiniuose, prisivilioti į rajonÄ….
Tik Raseiniuose stebina nemažos būstų kainos. Gal jos tokios didelės, kad nestatoma naujų namų? Kituose rajonuose kainos žemesnės nei pas mus. Konkurencijos nebuvimas iškelia ir paslaugų kainą. Pavyzdžiui, vaikų žaidimų kambario nuoma Raseiniuose didesnė nei Vilniuje ar Kaune.
NemÄ—gstu sÄ—dÄ—ti be veiklos, o mÅ«sų rajone matau nemažai veiklos perspektyvų. Kol vaikai užaugs, gyvensime Äia, o vÄ—liau negali žinoti, gal sugrįšime į Vilnių“, – mintimis apie gyvenimÄ… Raseiniuose pasidalino paÅ¡nekovÄ—.
Raseiniuose ieškojo ramybės
Į gimtąjį rajoną iš Vilniaus su šeima sugrįžo ir muzikos terapijos specialistė Ieva Staliūnienė.
„PagrindinÄ™ mokyklÄ… baigiau Raseiniuose, vÄ—liau su mama iÅ¡važiavome į Vilnių. Su vyru susipažinome Vilniuje ir, norÄ—dami bÅ«ti arÄiau gamtos, nutarÄ—me iÅ¡važiuoti iÅ¡ sostinÄ—s. PusÄ™ metų pabandÄ—me gyventi Utenoje, taÄiau svetimame kraÅ¡te nelengva adaptuotis, tai atvažiavome į Raseinius ir Äia jau gyvename trejus metus. Rajono privalumas tas, kad esame vidurio Lietuvoje, nesunkiai galime pasiekti ir pajÅ«rį, ir Vilnių, ir KaunÄ…. Tik minusas, kad Raseiniuose labai didelÄ—s butų, patalpų nuomos kainos. Ateityje galvoju iÅ¡sinuomoti erdvÄ™ muzikos studijai, todÄ—l nuomos kainomis domÄ—jausi.
Vilniaus pasiilgstame ir suradę laisvesnio laiko važiuojame aplankyti draugų, einame į teatrus, koncertus. Vilniuje gyvena mūsų abiejų su vyru mamos, todėl sostinėje kartais paviešime ir kelias dienas. Na, o Raseiniuose radome ramybę – gyvename miesto pakraštyje, turime savo kiemą“, – apie sprendimą sugrįžti į gimtąjį rajoną pasakojo Ieva.
Pasak paÅ¡nekovÄ—s, per trejus metus Raseiniuose atsirado pažįstamų ir bendraminÄių ratas, atrastos laisvalaikio leidimo erdvÄ—s: „MÄ—gstame jaukias kavinukes, tokių yra ir Raseiniuose. Labai patinka kavinukÄ— „Pasimatymas“ – smagu prie vandens ir patiems pasÄ—dÄ—ti, ir sveÄius atsivesti. Tai kuria miesto vertÄ™.
Džiaugiuosi Å¡eimos erdve „Versmė“, kurioje verda gyvas bendruomeniÅ¡kas gyvenimas. Mažame mieste nÄ—ra daug veiklų su mažais vaikais, taÄiau sunku pasiekti mamas, auginanÄias mažus vaikus. Tokias mamas kvieÄiame ateiti į Å¡eimos erdvÄ—je organizuojamus renginius, pabendrauti.
Su vyru organizavome „Ritmo ratą“, kvietÄ—me žmones ateiti pagroti bÅ«gnais. Surinkti grupelÄ™ buvo iÅ¡Å¡Å«kis, taÄiau po truputį žmonÄ—s iÅ¡sijudino, rinkosi į užsiÄ—mimus.
Organizuoju atiduotuves. Stebiu, kaip į jas reaguoja miestieÄiai, kokia žmonių nuomonÄ— apie atiduodamus drabužius. DidmiesÄiuose tai įprasta praktika, o mažame mieste į svetimus daiktus dar žiÅ«rima įtariai. Per tokias atiduotuves vaikui garderobÄ… surenku visiems metams, o atlikusius pinigus galime skirti kelionÄ—ms, spektakliams.
Vyras Linas organizuoja „MiÅ¡ko maudynes“. Kol kas jis dÄ—l Å¡ios veiklos važiuoja į kitus miestus, taÄiau VisuomenÄ—s sveikatos biuras „MiÅ¡ko maudynes“ organizuos ir Raseiniuose. Dar viena vyro veikla – vesti žmones į žygius gamtoje su garso įranga – mikrofonai leidžia iÅ¡girsti įvairius garsus: skruzdÄ—lyno, upelio. Vis bandome į tÄ… miestelį įdÄ—ti savo indÄ—lį ir stebime, kaip idÄ—jos sklinda.
Vilniuje privaÄiame darželyje dirbau muzikos vadove. Esu susipažinusi su alternatyvia pedagogika ir nudžiugau savo sÅ«nui suradusi lauko darželį „Gamtos akademija“. Ten taip pat jauÄiamas bendruomeniÅ¡kumas, daugelis tÄ—vų užsiima įdomiais verslais: vieni gamina ekologinius miltus, sÄ—lenas, manų kruopas, kiti spaudžia avižų pienÄ….
Dar suradau popamokinę mokinukų mokymosi ir poilsio erdvę „Šviesos kalnas“, laisvalaikio erdvę „Atradimų sostinė“, kur organizuojama įdomių renginių. Kai vaikas buvo mažas, atradau bibliotekoje sensorinį kambarį.
Mano specialybÄ— niÅ¡inÄ—, taÄiau Raseiniuose darbÄ… radau nesunkiai. Dirbu Meno mokykloje, kuri nusprendÄ— kurti muzikos terapijos programÄ…, o SavivaldybÄ— Å¡iÄ… programÄ… sutiko finansuoti. Vaikai, kurie turi pripažintų speciaÂliųjų poreikių, gali nemokamai gauti muzikos terapijos užsiÄ—mimų. Vaikų galiu priimti nedaug, eilÄ— didelÄ—. Dar dirbu Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centre. Turiu įvairių terapinių instrumentų, kuriais gali groti ir vaikai, ir suaugusieji. Psichikos sveikatos centre bus kuriamas įvairių paslaugų kompleksas, tarp jų ir muzikos terapija. Labai džiugu, kad tokiame mažame miestelyje kaip Raseiniai yra muzikos terapijos užsiÄ—mimų, kokių nÄ—ra didmiesÄiuose. Tai dar nauja sritis, nedaug kam žinoma. Gal atsiras daugiau muzikos terapijos specialistų, nes poreikis yra.“
Jauną šeimą rajonas prie Dubysos atviliojo iš Amerikos
NemakÅ¡Äių seniÅ«nijoje, LegotiÅ¡kÄ—s kaime, ant kalno, įsikÅ«rusi RamunÄ—s Daisy SveikytÄ—s-Easley ir Sam Easley sodyba.
„Gyvenome Virdžinijos valstijoje, kurioje daug nuodingų gyvaÄių, vorų. KiekvienÄ… dienÄ… kieme pamatydavau tai raudonÄ…, tai geltonÄ…, tai žaliÄ… nuodingÄ… gyvatÄ™. Net bijojau pagalvoti, kaip mažą vaikÄ… reikÄ—s iÅ¡leisti į laukÄ….Vyras mane 10 metų kalbino važiuoti gyventi į LietuvÄ…, nes norÄ—jo, kad vaikai mokytųsi Lietuvoje. Mano mama taip pat įkalbinÄ—jo grįžti, sakÄ—, kad Lietuvoje nÄ—ra nei nuodingų gyvaÄių, nei ryklių, nei tornadų ir gyvensime kaip pas DievÄ… užantyje. Be abejo, sunku buvo apsisprÄ™sti, nes Amerikoje gyvenau 14 metų, Äia visi draugai, verslas. Apsisprendimui grįžti į LietuvÄ… ir kraustymuisi skyriau mÄ—nesį, kad nespÄ—Äiau apsigalvoti. IÅ¡ pradžių gyvenome KlaipÄ—dos rajone, o vÄ—liau pažįstama mergina papasakojo apie parduodamÄ… sodybÄ… Raseinių rajone ir mes atvykome jos apžiÅ«rÄ—ti. Kadangi vyras daug metų gyveno kalnuotose vietovÄ—se, jį pakerÄ—jo sodyba ant kalno ir tuoj pat apsisprendÄ—me jÄ… pirkti. Tikrai neapsirikome, nes ir vaikams Äia smagu, ir po lietaus pakalnÄ—n nusidriekia nuostabi vaivorykÅ¡tÄ—.
AiÅ¡ku, teko susidurti ir su nemenkais iÅ¡Å¡Å«kiais. AtsikraustÄ™ į sodybÄ… iÅ¡ karto nusipirkome 200 viÅ¡tų, taÄiau jos visos iÅ¡dvÄ—sÄ—. Manome, kad taip atsitiko nuo nekokybiÅ¡kų paÅ¡arų. Tai buvo pirmas toks nemenkas iÅ¡Å¡Å«kis. SodybÄ… pirkome labai apleistÄ…, savo jÄ—gomis remontuojame, gražiname. Tik kol kas niekaip nesugalvojame jai pavadinimo. Sukasi galvoje pavadinimai „Ant kalno“, „Ramybė“, taÄiau nei vienas, nei kitas dar „nelimpa“.
Ant kalno gyvename vieni, todÄ—l labai džiaugiamÄ—s naujomis pažintimis, naujais draugais, apsilankanÄiais mÅ«sų Å«kyje sveÄiais“, – apie įsikÅ«rimo pradžiÄ… ir rÅ«pesÄius pasakojo RamunÄ—.
Ūkio Å¡eimininkÄ— sveÄius pasitinka su vaiÅ¡Ä—mis – namine duona, arbata, pavaiÅ¡ina avies pienu. „Esu įsitikinusi, kad kiekvienos Å¡eimininkÄ—s namai turi kvepÄ—ti Å¡viežia duona. Kepti duonÄ… mokiausi iÅ¡ kitų moterų, raugÄ… pirkau, taÄiau mokausi pasidaryti ir pati. Duonai kepti perkame ekologiÅ¡kus grÅ«dus, juos malame savo malÅ«nu. Å eimai kepu viso grÅ«do ruginÄ™ ir kvietinÄ™ duonÄ…. Taip pat namuose gaminu Å¡okoladÄ…, ledus. Noriu, kad Å¡eima maitintųsi sveikai, ekologiÅ¡ku maistu“, – sakÄ— paÅ¡nekovÄ—.
Italijos kampelis Raseiniuose
ItalÄ… Roberto Bianco iÅ¡ antika alsuojanÄios Italijos iÅ¡plÄ—Å¡Ä— meilÄ— lietuvaitei ir atvedÄ— į mylimos žmonos ŽivilÄ—s GeÄaitÄ—s-Bianco gimtuosius Raseinius.
Po metų, praleistų Italijoje, Živilė grįžo į savo namus, na, o Roberto laukė išbandymas – gyvenimas svetimame krašte. Pasidomėjome, ar jo tėvai neatkalbinėjo nuo planų apsigyventi kitoje šalyje?
„Mano mama mirÄ— 2016 metais. AÅ¡ su ja buvau artimesnis nei su tÄ—Äiu. TÄ—Äiui gal buvo liÅ«dna, kad iÅ¡važiuoju, bet to neparodÄ—. Gyvendamas Italijoje dirbau kitur, į namus grįždavau kartÄ… per mÄ—nesį. GiminÄ—s taip pat gyvena tolokai. Dabar, kai yra anÅ«kas, ryÅ¡ys su tÄ—Äiu tapo glaudesnis – jeigu pusdienį nenusiunÄiame žinutÄ—s, jau skambina, klausia, kas atsitiko. AnÅ«kas tÄ—Äiui labiau rÅ«pi, nei rÅ«pÄ—jau aÅ¡, kai buvau mažas. IÅ¡ tikrųjų galima gyventi visur. Jeigu Å¡eimoje sutari, yra meilÄ—, esi laimingas ir nieko daugiau netrÅ«ksta“, – sakÄ— Roberto.
„Mes viskÄ… darome kartu: kartu dirbame picerijoje, namuose bÅ«name kartu, važiuojame apsipirkti. Taip įpratome, taip ir gerai. Vienintelis laikas, kai bÅ«name atskirai, kol užmigdau mažylį, vÄ—liau vÄ—l kartu žiÅ«rime televizorių. AiÅ¡ku, ir pasipykstame kaip visos poros. Netikiu, kad yra sutuoktinių, kurie niekada nesipyksta. Kai susipažinome, Roberto atrodžiau labai geras žmogus, jis sakÄ— mano mamai: „PažiÅ«rÄ—kite, ji angelas“. Gyvenant kartu atsiskleidÄ— ir vieno, ir kito charakteriai, taÄiau poroje labai svarbu vienas kitam nusileisti, diskutuoti“, – vyro samprotavimÄ… apie laimÄ™ papildÄ— ŽivilÄ—.
Lietuvoje Roberto jauÄiasi puikiai, nes Äia dirba mÄ—gstamÄ… darbÄ…, turi mylimÄ… Å¡eimÄ…. Tiesa, kartais bÅ«na Å¡altoka, taÄiau vyriÅ¡kis kilÄ™s iÅ¡ Å¡iaurÄ—s Italijos ir kelių laipsnių Å¡altukas – ne problema.
Roberto daro pažangą ir mokydamasis lietuvių kalbos – jau be didelio vargo susikalba su produktų pardavėjais.
Pasak vyriÅ¡kio, jo misija Lietuvoje – pripratinti lietuvius valgyti tikrÄ… italiÅ¡kÄ… picÄ…: „Tik pradÄ—jÄ™s Raseiniuose kepti italiÅ¡kÄ… picÄ… galvojau, kad ji visiems patinka. PamatÄ™s, kad ne visiems mano keptos picos patinka, iÅ¡ pradžių jausdavausi nejaukiai, galvodavau, kodÄ—l nevalgo, kodÄ—l nepatinka. Dabar pats „užaugau“, supratau, kad kiekviena tauta ir kultÅ«ra turi kitus skonio receptorius. Lietuvių skonio pajautimas kitoks, prie skonio reikia priprasti. Supratau, kad nereikia nusivilti, jeigu kam nepatinka mano pica. Kad tai suprasÄiau, man prireikÄ— laiko. Kiti italai kepdami picas stengiasi prisitaikyti prie lietuvių. AÅ¡ nenoriu gaminti sulietuvintos picos, noriu bÅ«ti kitoks, iÅ¡siskirti, todÄ—l picas gaminu kaip Italijoje. Kam patinka italų maistas, ateina pas mane. MÅ«sų picerijos vagonÄ—lis – Italijos sala Raseiniuose, panaÅ¡iai kaip Vatikanas Romoje.“
Rajone darbo randa ir užsienieÄiai
Gyventojų skaiÄių dar papildo užsienieÄiai, dirbantys rajono įmonÄ—se. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 dienÄ… Raseinių rajone registruotose įmonÄ—se dirbo 337 užsienieÄiai pagal darbo sutartis.
Daugiausia užsienieÄių įdarbino Lietuvos ir Norvegijos bendrovÄ— „Norvelita“ – 78, „Danspin“ – 31, „Translinas“ – 19, „Dak projektai“ – 18. Raseinių įmonÄ—se daugiausiai dirba atvykusiųjų iÅ¡ Ukrainos – 188 asmenys, Å ri Lankos – 49, Baltarusijos – 41, Uzbekistano – 16 ir Tadžikistano – 10.
Pasak UAB „Danspin“ vadovo Rosvaldo Kunicko, įmonÄ—je užsienieÄiai gauna tokį pat atlyginimÄ…, kaip ir vietiniai darbuotojai: „Mes žmonių neskirstome, iÅ¡ pradžių padedame darbuotojams užsienieÄiams susitvarkyti dokumentus, skiriame lėšų bÅ«sto nuomai, na, o vÄ—liau jie už bÅ«sto nuomÄ… moka patys. Jeigu lietuviai darbuotojai už bÅ«sto nuomÄ… moka patys, tai kodÄ—l turÄ—tų užsienieÄiams bÅ«ti kitokios sÄ…lygos? Kaip ir sakiau, jų atlyginimai vienodi.“
PrieÅ¡ KalÄ—das vykusiame susitikime su kol kas emigracijoje gyvenanÄiais raseiniÅ¡kiais rajono vadovai, Užimtumo tarnybos specialistai, įmonių atstovai kvietÄ— juos sugrįžti į gimtÄ…jį rajonÄ… ir žadÄ—jo visokeriopÄ… pagalbÄ….
„Pirmiausia grįžusiems į Lietuvą iš emigracijos reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, pasirūpinti sveikatos draudimu, o toliau dirbti, mokytis ir kurti verslą. Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti tokių paklausių specialybių, kaip kibernetinio saugumo, programavimo, dirbtinio intelekto panaudojimo mokymus“, – sakė Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus direktorė Drąsė Butkienė.
UAB „Danspin“ atstovÄ—, gamybos vadovÄ— Rita MarkeleviÄienÄ— papasakojo apie galimybes įsidarbinti jų įmonÄ—je: „Turime darbuotojų, kurie grįžo po emigracijos į LietuvÄ…. Jeigu neturite profesijos, priimsime į „Danspin“ akademijÄ… ir iÅ¡mokysime. Labai laukiame inžinierių mechanikų, technikų. Ateikite pas mus: parodysime, kÄ… veikiame, parodysime darbo vietas ir jÅ«s nusprÄ™site, ar norÄ—site pasilikti.“
Ateityje yra vilties, kad Raseinių rajone padaugÄ—s gyventojų, rajonas atjaunÄ—s, taps gyvesnis. KraÅ¡tas, į kurį su mažais vaikais sugrįžta jaunos Å¡eimos, emigrantai, darbo randa užsienio pilieÄiai, tiesiog pasmerktas klestÄ—ti.
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
