Raseini? rajono �achtini? �ulini? vanduo

Kauno visuomen?s sveikatos centro Raseini? skyriaus specialistai, vykdydami 2002 m. gegu�?s m?n. 30 d. sveikatos apsaugos ministro ?sakym? Nr. 250 �D?l apsinuodijim? nitratais ir nitritais diagnostikos ir profilaktikos� (nuo 2011 m. liepos 11 d. sveikatos apsaugos ministro ?sakym? Nr. V-669 �D?l apsinuodijim? nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos�), organizuoja �achtini? �ulini?, kuri? vanden? naudoja n?�?ios moterys ir k?dikiai iki 6 m?n., vandens i�tyrim?. Per 2011 met? devynis m?nesius Raseini? rajono savivaldyb?je i�tirtas 68 �achtini? �ulini? vanduo. Raseini? seni?nijose buvo i�tirtas 16 �ulini? vanduo ir 9-iuose buvo aptikta padidinta nitrat? tar�a bei 1-ame padidinta nitrit? tar�a, Ariogalos seni?nijose i�tirtas 18 �ulini? vanduo ir 6-uose rastas padidintas nitrat? kiekis bei 1-ame nitrit?, Betygalos seni?nijoje i�tirti 7 �uliniai ir 3-uose rastas padidintas nitrat? kiekis ir 1-ame nitrit?, Nemak�?i? sen. � i�tirta 4 ir 2-uose rastas padidintas nitrat? kiekis, �iluvos sen. � i�tirti 6 ir padidinta nitrat? tar�a rasta 1-ame, Pagojuk? sen. � i�tirti 2 ir 1-ame rasta padidinta nitrat? tar�a, Paliepi? sen. � i�tirti 2 ir 1-ame rasta padidinta nitrat? tar�a, Vidukl?s sen. � i�tirti 8 ir 2-uose rasta padidinta nitrat? tar�a, Girkalnio sen. i�tirti 3 ir 1-ame rasta padidinta nitrat? tar�a, o Kalnuj? sen. i�tirtas 1 �ulinys, kurio vandens kokyb? atitiko Lietuvos higienos HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokyb?s reikalavimai� reikalavimus. I� vis? tirt? �ulini? tik 23 �ulini? vanduo atitiko �ios higienos normos reikalavimus. 22 �ulini? vandenyje aptikta mikrobin? tar�a, kuri buvo nustatin?jama iki �. m. liepos m?nesio, kol pasikeit? auk�?iau minimas teis?s aktas, 25 � padidintas nitrat? kiekis, 3 � padidintas nitrit? kiekisir 2 � padidintas amonio kiekis, kuris nebenustatin?jamas nuo �. m.
liepos m?nesio. Nustatyta, kad 10��ulini? nitrat? kiekis vir�ijo 100 mg/l ribas, o vieno �ulinio, esan?io Raseini? seni?nijoje Pagiedo?io kaime, vandenyje rastas nitrat? kiekis siek? net 511,0 mg/l, kai tuo tarpu leid�iama norma nitratams yra iki 50 mg/l. Nustatyta, kad 3 �ulini? vandenyje nitritai vir�ijo norm? (leid�iama iki 0,5 mg/l). Padidintas amonio kiekis rastas 2 �ulini? vandenyje: Lenkeli? kaime Raseini? seni?nijoje rasta 2,73 mg/l ir Did�iuli? kaime Ariogalos seni?nijoje rasta 0,82 mg/l (leid�iama iki 0,5 mg/l). Nors vandens kokyb? grie�tai reglamentuojama, deja, tenka konstatuoti, kad vis dar ne visi geria tinkamos kokyb?s vanden?. �ulini? vandens kokyb? lemia �moni? ?kin? veikla. Ji priklauso ir nuo �ulinio vietos parinkimo, �ulinio ?rengimo ir jo prie�i?ros. Tose vietov?se, kur vyksta intensyvi ?kininkyst?, yra galima ir �achtini? �ulini? padidinta tar�a, tiek mikrobin?, tiek chemin?, kuri ypa? pavojinga k?diki? sveikatai. K?diki? apsinuodijimas azoto grup?s junginiais � nitritais ar nitratais � vadinamas methemoglobinemija, kuri pasirei�kia pykinimu, v?mimu, dusuliu, odos ir gleivini? pam?lynavimu, o sunkiais atvejais gali i�sivystyti traukuliai ir k?dikis gali mirti. Azoto grup?s junginiais u�ter�tas vanduo neturi i�skirtinio kvapo, skonio ar spalvos ir �ie junginiai nepasi�alina i� vandens viri-
nant, tod?l labai svarbu �inoti �achtini? �ulini? vandens kokyb?. I�tyrus vanden?, tyrim? rezultatus Kauno visuomen?s sveikatos centro Raseini? skyriaus specialistai pateikia tiesiogiai vartotojui ir asmens sveikatos prie�i?ros ?staigai, kuri dav? prane�im? apie vartotoj?. Vartotojui pateikiami ne tik tyrim? rezultatai, bet ir rekomendacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

Violeta U�ringien?,
Kauno visuomen?s sveikatos centro Raseini? skyriaus ved?ja