Raseinių rajono šachtinių šulinių vanduo

Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių skyriaus specialistai, vykdydami 2002 m. gegužės mėn. 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitratais ir nitritais diagnostikos ir profilaktikos“ (nuo 2011 m. liepos 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“), organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn., vandens ištyrimą. Per 2011 metų devynis mėnesius Raseinių rajono savivaldybėje ištirtas 68 šachtinių šulinių vanduo. Raseinių seniūnijose buvo ištirtas 16 šulinių vanduo ir 9-iuose buvo aptikta padidinta nitratų tarša bei 1-ame padidinta nitritų tarša, Ariogalos seniūnijose ištirtas 18 šulinių vanduo ir 6-uose rastas padidintas nitratų kiekis bei 1-ame nitritų, Betygalos seniūnijoje ištirti 7 šuliniai ir 3-uose rastas padidintas nitratų kiekis ir 1-ame nitritų, Nemakščių sen. – ištirta 4 ir 2-uose rastas padidintas nitratų kiekis, Šiluvos sen. – ištirti 6 ir padidinta nitratų tarša rasta 1-ame, Pagojukų sen. – ištirti 2 ir 1-ame rasta padidinta nitratų tarša, Paliepių sen. – ištirti 2 ir 1-ame rasta padidinta nitratų tarša, Viduklės sen. – ištirti 8 ir 2-uose rasta padidinta nitratų tarša, Girkalnio sen. ištirti 3 ir 1-ame rasta padidinta nitratų tarša, o Kalnujų sen. ištirtas 1 šulinys, kurio vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Iš visų tirtų šulinių tik 23 šulinių vanduo atitiko šios higienos normos reikalavimus. 22 šulinių vandenyje aptikta mikrobinė tarša, kuri buvo nustatinėjama iki š. m. liepos mėnesio, kol pasikeitė aukščiau minimas teisės aktas, 25 – padidintas nitratų kiekis, 3 – padidintas nitritų kiekisir 2 – padidintas amonio kiekis, kuris nebenustatinėjamas nuo š. m.
liepos mėnesio. Nustatyta, kad 10 šulinių nitratų kiekis viršijo 100 mg/l ribas, o vieno šulinio, esančio Raseinių seniūnijoje Pagiedočio kaime, vandenyje rastas nitratų kiekis siekė net 511,0 mg/l, kai tuo tarpu leidžiama norma nitratams yra iki 50 mg/l. Nustatyta, kad 3 šulinių vandenyje nitritai viršijo normą (leidžiama iki 0,5 mg/l). Padidintas amonio kiekis rastas 2 šulinių vandenyje: Lenkelių kaime Raseinių seniūnijoje rasta 2,73 mg/l ir Didžiulių kaime Ariogalos seniūnijoje rasta 0,82 mg/l (leidžiama iki 0,5 mg/l). Nors vandens kokybė griežtai reglamentuojama, deja, tenka konstatuoti, kad vis dar ne visi geria tinkamos kokybės vandenį. Šulinių vandens kokybę lemia žmonių ūkinė veikla. Ji priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir jo priežiūros. Tose vietovėse, kur vyksta intensyvi ūkininkystė, yra galima ir šachtinių šulinių padidinta tarša, tiek mikrobinė, tiek cheminė, kuri ypač pavojinga kūdikių sveikatai. Kūdikių apsinuodijimas azoto grupės junginiais – nitritais ar nitratais – vadinamas methemoglobinemija, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, odos ir gleivinių pamėlynavimu, o sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai ir kūdikis gali mirti. Azoto grupės junginiais užterštas vanduo neturi išskirtinio kvapo, skonio ar spalvos ir šie junginiai nepasišalina iš vandens viri-
nant, todėl labai svarbu žinoti šachtinių šulinių vandens kokybę. Ištyrus vandenį, tyrimų rezultatus Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių skyriaus specialistai pateikia tiesiogiai vartotojui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kuri davė pranešimą apie vartotoją. Vartotojui pateikiami ne tik tyrimų rezultatai, bet ir rekomendacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

Violeta Užringienė,
Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių skyriaus vedėja