Raseinių rajono specialistai susivienijo dėl vaikų saugumo
Lapkričio 19 d. Raseinių rajono savivaldybėje surengta konferencija „Smurtas prieš vaikus: pažinkime, atpažinkime, padėkime!“, skirta Pasaulinei smurto prieš vaikus prevencijos dienai. Renginį inicijavo Raseinių soroptimisčių klubas kartu su Raseinių rajono savivaldybe, Švietimo pagalbos tarnyba ir Emocinės pagalbos ir konsultacijų centru (EPKC).
Konferencijoje dalyvavo psichologai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, vaiko teisių gynėjai, pedagogai, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenių lyderiai. Tai tapo išskirtine proga sujungti visas institucijas į bendrą dialogą apie vaikų saugumą ir pagalbos tinklo stiprinimą.
Vaiko saugumas — bendras visos bendruomenės darbas
Renginio dalyvius pasveikino Raseinių soroptimisčių klubo prezidentė Violeta Augustaitienė, Raseinių rajono savivaldybės vadovai ir Lietuvos soroptimisčių klubų viceprezidentė Rima Šležienė, pabrėžusi, kad stiprios bendruomenės pamatas – gebėjimas pastebėti vaiko kančią ir suteikti pagalbą laiku.
Smurtas dažnai lieka nepastebėtas
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pristatė 2023–2024 m. statistiką ir išryškino neraminančią tendenciją: nors registruotų smurto atvejų skaičius mažėja, smurtas iš tikrųjų niekur nedingo – dalis jo tiesiog lieka nematomi. Aplinkiniai vis dar nedrįsta pranešti, o smurtas kartais tęsiasi mėnesiais ar metais.
Kontrolierė akcentavo pagrindines sistemines problemas: psichologinės pagalbos trūkumą regionuose, tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas, tėvų įsitraukimo stoką ir paslaugų netęstinumą. „Vaiko saugumas prasideda nuo suaugusiųjų drąsos reaguoti“, – pabrėžė pranešėja.
Vaikai dažnai kalba ne žodžiais, o kūnu
Psichologė Akvilina Stankė detaliai aptarė smurto požymius, kuriuos suaugusieji neretai pražiūri: staigūs emocijų pokyčiai, regresinis elgesys, nepaaiškinami sužalojimai, agresija, baimė, užsisklendimas, seksualinio pobūdžio elgesio signalai.
Ji priminė, kad dauguma vaikų apie patiriamus sunkumus nepasako tiesiai, todėl privalome mokėti atpažinti jų kūno kalbą, žaidimų turinį, piešinius ir kasdienius elgesio pokyčius.
Kaip veikia vaiko apsaugos sistema gavus pranešimą
Kauno apskrities VTAS skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas paaiškino, kaip reaguojama gavus informaciją apie smurtą. Pabrėžta, kad tikslas yra ne vaiko paėmimas, o jo saugumo užtikrinimas ir šeimos situacijos įvertinimas. Sprendimai priimami tik po aiškios analizės ir bendradarbiavimo su policija, mokykla, socialiniais darbuotojais.
Pranešimas gali išgelbėti gyvybę
Raseinių policijos komisariato viršininkas Orlandas Ščegauskas pristatė policijos veiksmų seką smurto atvejais ir pabrėžė glaudų bendradarbiavimą su VTAS ir švietimo įstaigomis. Pasidalinta pavyzdžiu, kai koordinuotas institucijų darbas padėjo laiku apsaugoti vaiką nuo smurto šeimoje.
Emocinė pagalba vaikui ir šeimai po smurto
EPKC psichologė Asta Montvydienė akcentavo, kad vaikas, patyręs smurtą, pirmiausia praranda vidinį saugumo jausmą. Svarbiausios žinutės vaikui: „Tu esi saugus. Tai ne tavo kaltė. Aš esu su tavimi.“ Pranešėja priminė, kad pagalba turi būti tęstinė ir apimti visą šeimą, o institucijos privalo veikti kaip viena sistema.
Sveiki santykiai ir jų stiprinimas
Vilniaus moterų informacinio centro konsultantė Nijolė Dirsienė pasakojo apie sveikų santykių pagrindą – saugumą, pagarbą, aiškias ribas ir „vietos jausmą“ šeimoje. Ji pabrėžė, kad disfunkcinės šeimos dinamikos (kontrolė, menkinimas, tyla, bausmės) tampa dirva smurtui augti ir kartotis. Pristatyta prevencinė metodika „Atpažink – Sureaguok – Kontekstualizuok“, skirta tiek mokytojams, tiek tėvams.
Bendruomenės „aklosios zonos“
Raseinių socialinių paslaugų centro, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro psichologas Andrius Šarkus analizavo, kodėl žmonės vis dar nepraneša apie smurtą: perduoda atsakomybę institucijoms („tegul tuo užsiima VTAS“), bijo abejonės „geros reputacijos“ šeimomis, veikia tylos kultūra ir nenoras konfliktuoti.
„Smurto nematome ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad jo neleidžiame sau pamatyti“, – pabrėžė psichologas.
Ką kasdien mato mokykla?
Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos pedagogė pristatė realius atvejus, kai mokykla pirmoji pastebėjo vaiko nuovargį, neadekvačius emocinius protrūkius, baimę tam tikrų žmonių, paslėptą nepriežiūrą. Jų patirtys atskleidė, kad mokykla yra viena pirmųjų grandžių, galinčių laiku pastebėti grėsmę.
Pranešėja pabrėžė profesoriaus Rimanto Kėvalo mintį: ,,Net ir vienas smurto atvejis prieš vaikus yra per daug“ ir konferenciją Romena užbaigė žodžiais „sėkmė yra tada, kai jo nėra“.
Vaikų dienos centras — saugi erdvė augti
Steponkaimio vaikų dienos centro vadovė Audronė Stankevičienė pasidalijo patirtimi, kaip dienos centras tampa vaikams saugumo, užimtumo ir bendruomeniškumo vieta. Vaikai čia mokosi amatų, gamina dirbinius, dalyvauja edukacijose, lankosi ekskursijose, atranda ryšį su suaugusiaisiais, kurie jais tiki.
Diskusijų panelė: kaip sustiprinti bendruomenės atsakomybę?
Diskusiją moderavo Reda Kunickienė, Švietimo pagalbos tarnybos direktorė.
Svarstyta, kaip informuoti bendruomenę, mažinti tylos kultūrą, pasiekti jaunimą ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Konferencijos išvada: vaikų saugumas – visų mūsų reikalas.
Konferencijos dalyviai sutarė: smurtą būtina atpažinti kuo anksčiau, informacija apie pagalbą turi būti lengvai pasiekiama, bendruomenės budrumas yra toks pat svarbus kaip institucijų darbas, vaikams būtina ilgalaikė emocinė pagalba, o specialistams – nuoseklus tarpusavio palaikymas.
Vaikų saugumas prasideda nuo mūsų: Atpažinkime. Reaguokime. Padėkime.
Violeta Augustaitienė,
Raseinių soroptimisčių klubo
prezidentė
