Raseinių rajono specialistai susivienijo dėl vaikų saugumo
LapkriÄio 19 d. Raseinių rajono savivaldybÄ—je surengta konferencija „Smurtas prieÅ¡ vaikus: pažinkime, atpažinkime, padÄ—kime!“, skirta Pasaulinei smurto prieÅ¡ vaikus prevencijos dienai. Renginį inicijavo Raseinių soroptimisÄių klubas kartu su Raseinių rajono savivaldybe, Å vietimo pagalbos tarnyba ir EmocinÄ—s pagalbos ir konsultacijų centru (EPKC).
Konferencijoje dalyvavo psichologai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, vaiko teisių gynėjai, pedagogai, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenių lyderiai. Tai tapo išskirtine proga sujungti visas institucijas į bendrą dialogą apie vaikų saugumą ir pagalbos tinklo stiprinimą.
Vaiko saugumas — bendras visos bendruomenės darbas
Renginio dalyvius pasveikino Raseinių soroptimisÄių klubo prezidentÄ— Violeta AugustaitienÄ—, Raseinių rajono savivaldybÄ—s vadovai ir Lietuvos soroptimisÄių klubų viceprezidentÄ— Rima Å ležienÄ—, pabrėžusi, kad stiprios bendruomenÄ—s pamatas – gebÄ—jimas pastebÄ—ti vaiko kanÄiÄ… ir suteikti pagalbÄ… laiku.
Smurtas dažnai lieka nepastebėtas
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierÄ— Edita ŽiobienÄ— pristatÄ— 2023–2024 m. statistikÄ… ir iÅ¡ryÅ¡kino neraminanÄiÄ… tendencijÄ…: nors registruotų smurto atvejų skaiÄius mažėja, smurtas iÅ¡ tikrųjų niekur nedingo – dalis jo tiesiog lieka nematomi. Aplinkiniai vis dar nedrįsta praneÅ¡ti, o smurtas kartais tÄ™siasi mÄ—nesiais ar metais.
Kontrolierė akcentavo pagrindines sistemines problemas: psichologinės pagalbos trūkumą regionuose, tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas, tėvų įsitraukimo stoką ir paslaugų netęstinumą. „Vaiko saugumas prasideda nuo suaugusiųjų drąsos reaguoti“, – pabrėžė pranešėja.
Vaikai dažnai kalba ne žodžiais, o kūnu
PsichologÄ— Akvilina StankÄ— detaliai aptarÄ— smurto požymius, kuriuos suaugusieji neretai pražiÅ«ri: staigÅ«s emocijų pokyÄiai, regresinis elgesys, nepaaiÅ¡kinami sužalojimai, agresija, baimÄ—, užsisklendimas, seksualinio pobÅ«džio elgesio signalai.
Ji priminÄ—, kad dauguma vaikų apie patiriamus sunkumus nepasako tiesiai, todÄ—l privalome mokÄ—ti atpažinti jų kÅ«no kalbÄ…, žaidimų turinį, pieÅ¡inius ir kasdienius elgesio pokyÄius.
Kaip veikia vaiko apsaugos sistema gavus pranešimą
Kauno apskrities VTAS skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas paaiškino, kaip reaguojama gavus informaciją apie smurtą. Pabrėžta, kad tikslas yra ne vaiko paėmimas, o jo saugumo užtikrinimas ir šeimos situacijos įvertinimas. Sprendimai priimami tik po aiškios analizės ir bendradarbiavimo su policija, mokykla, socialiniais darbuotojais.
Pranešimas gali išgelbėti gyvybę
Raseinių policijos komisariato virÅ¡ininkas Orlandas Å Äegauskas pristatÄ— policijos veiksmų sekÄ… smurto atvejais ir pabrėžė glaudų bendradarbiavimÄ… su VTAS ir Å¡vietimo įstaigomis. Pasidalinta pavyzdžiu, kai koordinuotas institucijų darbas padÄ—jo laiku apsaugoti vaikÄ… nuo smurto Å¡eimoje.
EmocinÄ— pagalba vaikui ir Å¡eimai po smurto
EPKC psichologė Asta Montvydienė akcentavo, kad vaikas, patyręs smurtą, pirmiausia praranda vidinį saugumo jausmą. Svarbiausios žinutės vaikui: „Tu esi saugus. Tai ne tavo kaltė. Aš esu su tavimi.“ Pranešėja priminė, kad pagalba turi būti tęstinė ir apimti visą šeimą, o institucijos privalo veikti kaip viena sistema.
Sveiki santykiai ir jų stiprinimas
Vilniaus moterų informacinio centro konsultantė Nijolė Dirsienė pasakojo apie sveikų santykių pagrindą – saugumą, pagarbą, aiškias ribas ir „vietos jausmą“ šeimoje. Ji pabrėžė, kad disfunkcinės šeimos dinamikos (kontrolė, menkinimas, tyla, bausmės) tampa dirva smurtui augti ir kartotis. Pristatyta prevencinė metodika „Atpažink – Sureaguok – Kontekstualizuok“, skirta tiek mokytojams, tiek tėvams.
Bendruomenės „aklosios zonos“
Raseinių socialinių paslaugų centro, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro psichologas Andrius Šarkus analizavo, kodėl žmonės vis dar nepraneša apie smurtą: perduoda atsakomybę institucijoms („tegul tuo užsiima VTAS“), bijo abejonės „geros reputacijos“ šeimomis, veikia tylos kultūra ir nenoras konfliktuoti.
„Smurto nematome ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad jo neleidžiame sau pamatyti“, – pabrėžė psichologas.
KÄ… kasdien mato mokykla?
ViduklÄ—s Simono StaneviÄiaus gimnazijos pedagogÄ— pristatÄ— realius atvejus, kai mokykla pirmoji pastebÄ—jo vaiko nuovargį, neadekvaÄius emocinius protrÅ«kius, baimÄ™ tam tikrų žmonių, paslÄ—ptÄ… nepriežiÅ«rÄ…. Jų patirtys atskleidÄ—, kad mokykla yra viena pirmųjų grandžių, galinÄių laiku pastebÄ—ti grÄ—smÄ™.
Pranešėja pabrėžė profesoriaus Rimanto Kėvalo mintį: ,,Net ir vienas smurto atvejis prieš vaikus yra per daug“ ir konferenciją Romena užbaigė žodžiais „sėkmė yra tada, kai jo nėra“.
Vaikų dienos centras — saugi erdvė augti
Steponkaimio vaikų dienos centro vadovÄ— AudronÄ— StankeviÄienÄ— pasidalijo patirtimi, kaip dienos centras tampa vaikams saugumo, užimtumo ir bendruomeniÅ¡kumo vieta. Vaikai Äia mokosi amatų, gamina dirbinius, dalyvauja edukacijose, lankosi ekskursijose, atranda ryšį su suaugusiaisiais, kurie jais tiki.
Diskusijų panelė: kaip sustiprinti bendruomenės atsakomybę?
DiskusijÄ… moderavo Reda KunickienÄ—, Å vietimo pagalbos tarnybos direktorÄ—.
Svarstyta, kaip informuoti bendruomenę, mažinti tylos kultūrą, pasiekti jaunimą ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Konferencijos išvada: vaikų saugumas – visų mūsų reikalas.
Konferencijos dalyviai sutarÄ—: smurtÄ… bÅ«tina atpažinti kuo anksÄiau, informacija apie pagalbÄ… turi bÅ«ti lengvai pasiekiama, bendruomenÄ—s budrumas yra toks pat svarbus kaip institucijų darbas, vaikams bÅ«tina ilgalaikÄ— emocinÄ— pagalba, o specialistams – nuoseklus tarpusavio palaikymas.
Vaikų saugumas prasideda nuo mūsų: Atpažinkime. Reaguokime. Padėkime.
Violeta AugustaitienÄ—,
Raseinių soroptimisÄių klubo
prezidentÄ—
