Arvydas JUOZAITIS
[1]Kaip viskas prasid?jo? Lygiai prieš trisdešimt met?.
S?j?džio steigiamasis susirinkimas ?vyko Ariogaloje, j? ugningai ruoš? Antanas Vizbaras, prisid?jo ir Juozapas Mamaitis. Tuokart buvo ne juokais baimintasi, kad Raseini? rajono komunistin? valdžia atsi?s savo žmones ir perims iniciatyv?, tad pirmeiviai rimtai ruoš? „krikštynas“. Mane atvež? iš Vilniaus, to meto neoficialios S?j?džio b?stin?s, kur buvo kuriamos „S?j?džio žinios“, kur susib?go t?kstan?iai S?j?džio gij?. Raseiniškiai išsirinko 26 nari? iniciatyvin? grup?. Tarp pirmeivi? buvo Alvydas Pe?iulis ir Rimantas Šagždavi?ius, kuriam v?liau teko garb?, laim? ir vargas atstovauti Raseiniams S?j?džio Seime. ? Steigiam?j? suvažiavim? buvo deleguoti 5 raseiniškiai: R.Šagždavi?ius, A.Vizbaras, A.Pe?iulis, D.Ušinskien?, V.Vitkus.
O kas dabar, kas vyko š? sekmadien?? Ir v?l, kaip an?kart, ištikimieji rinkosi Maironio gimtin?je Pasandravyje. T?kart mes sulipome ant betonini? blok?, suvežt? Maironyn?s pamatams pakeisti. T?kart akcija išgelb?jo pamatus, išgelb?jo švent? viet?. O dabar? Gal?jome dainuoti ? valias, choras „Šatrija“ (vad. Gražvydas Jegnoras) dainavo atsistoj?s ant dainoriams skirtos pakylos. Anuomet buvo j?ra žmoni?. Dabar – daug daugiau dain?. Buvo ir l?ktuvu atskrid?s pasveikinti švent?s dalyvius, jiems sparnais pamojav?s „anos“ Lietuvos ?kininko an?kas Stanislovas Keparutis.
Taip kalba laiko ženklai. Anuomet kalb?jo, Lietuvos pavasar? pranašavo Justinas Marcinkevi?ius, Laimonas Noreika, Marcelijus Martinaitis, Vytautas Petkevi?ius. Dabar Pasandravyje susirinko vos ne vos 50 dalyvi?, pus? iš j? – „Šatrijos“ vyrai ir moterys. Laim?, buvo Raseini? rajono meras Algirdas Gricius, buvo ir Maironio t?višk?s memorialo ?steig?ja Valerija Rimkien?. Tarybos nari? buvo tik pora. Vienas iš j? „Šatrijos“ choro b?ryje dainavo už nesan?ius.
Laiko ženklai. Anuomet m?s? suguž?jo apie 5 000, vadinasi, dabar dalyvavo vos 1 proc. buvusios galyb?s. Ne dargana, ne drengiantis lietutis sustabd? daugum?. Ko nor?ti: dauguma tautos didži?n?, anuomet stov?jusi? ant suvežt? blok?, jau anapilyje, pas Mairon?. Anapilyje ir A.Vizbaras, Raseini? S?j?džio pradininkas.
Du skirtingi pasauliai. Maironio eiles skait? ir tuos du pasaulius band? surišti literat?rologas, teatrologas, režisierius, ?kininkas Darius Peckus. Tautos dainius skamba pranašiškai: „Jau niekas tav?s taip giliai nemyl?s / Kaip tavo nuli?d?s poeta! / Ar kas ir kan?i? tiek pakelti gal?s / Tiktai d?l tav?s, numyl?ta?“
[2]Antanas Kliunka, iš?j?s prieš susirinkusius su partizan? S?j?džio trispalve ir Vy?io v?liava pasak? tiesiai šviesiai: „Dabar S?j?džio vardo griebiasi net liberalai. Tai nedora“.
Kalb?jo ir vienas S?j?džio pirmeivi? R.Šagždavi?ius, ir jis tar? nuoširdžius žodžius. Raseiniškius S?j?džio 30-me?io proga sveikino Jurbarko S?j?džio tarybos pirmininkas, prieš 30 met? taip pat dalyvav?s mitinge Maironio t?višk?je, Stasys Mak?nas.
Gal ir gerai, kad dargana mus dreng?, kad oras neglost? – nebuvo ir pompastikos, iš „an? laik?“ ateinan?ios, n? S?j?džio ne?veikto dirbtinio „p?timo ? d?d?“. Rengin? surikiavo ir koordinavo muziejinink? Loreta Kordušien?.
Ant gal? pagal?s pasodinome ?žuol? Maironio ?žuol? take. O tada nuvykome ? poeto t?višk? Bernotus, kur Birut? Kulpinskait?, Raseini? krašto muziejaus direktor?, papasakojo, kaip Jono Ma?iulio t?višk? pavyko saugoti, kaip sekasi gražinti ir net naujai kurti (su Sauliaus Valiaus numatytomis realaus-virtualaus pasaulio sankirtomis). ?eikime ? kambarius, menan?ius jaunu?io poeto šeš?l?. Ausyse suskamba jo eil?s: „Išnyksiu kaip d?mas, neblaškomas v?jo, / Ir niekas man?s nemin?s!“
Niekas niekur neišnyko – liko m?s? sielose. Vadinasi, nerimo žodžiai – dar ne nuosprendis. Ir šie mano ?sp?džiai – ne išnykimo šaukliai.
Arvydas Juozaitis
Filosofas, s?j?dininkas, Raseini? s?j?džio krikštat?vis Arvydas Juozaitis dalyvavo ir ved? miting? Pasandravyje 1988 m. rugpj??io 27 d. Dalyvavo ir dabar, po trisdešimties met?, 2018 m. rugpj??io 26 d., Pasandravyje Raseini? krašto istorijos muziejaus organizuotoje Raseini? krašto žmoni? santalkoje „Atgijo širdys… Prigijo“, skirtoje S?j?džio metams.
Raseini? krašto istorijos muziejaus informacija