Viktoras VITKUS
[1]
Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Ekonomikos ir ?kio departamento Architekt?ros ir teritorij? planavimo bei Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriams pastaruoju metu netr?ksta žiniasklaidos d?mesio. Dažnai norima pateikti ir akcentuoti tik j? darbo tr?kumus bei klaidas, bet nepasteb?ti darb? bei sieki?, kurie judina Raseinius iš urbanistinio s?stingio.
Nauja skyriaus darbuotoja
Kur? laik? Architekt?ros ir teritorij? planavimo skyrius netur?jo paminklotvarkos specialisto. Neseniai ? kolektyv? ?siliejo Vytauto Didžiojo universiteto Men? fakulteto aukl?tin? Evelina Kasperait?. Ji turi kult?ros paveldo ir turizmo magistro kvalifikacijos laipsn?. Mergina darb? prad?jo rajono paminklosaugos archyv? studijomis, ta?iau jau atliko ir kitas jai pavestas užduotis. Specialist? domisi Šiluvos buvusios turgaus aikšt?s rekonstrukcijos bei pritaikymo viešajam turizmui darbais. Kaip ir visi Lietuvos savivaldybi? paminklotvarkininkai, ji ruošiasi rugs?jo pradžioje vyksian?ioms Europos paveldo dienoms. Šiais metais Raseiniuose jos bus skirtos Maironiui atminti.
Kolumbariumas Raseini? veikian?iose kapin?se
Kapini? viet? skai?ius – viena didžiausi? dabarties ir ateities problem? Lietuvoje. Raseinius ji kamuoja jau gerus du dešimtme?ius. Pasak projekto vadovo, Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialisto Ry?io Radavi?iaus, jau seniai skland? mintis, kad Raseiniuose reikalingas kolumbariumas, buvo aišku, kad laidojimo viet? skai?ius spar?iai maž?ja. Vasario m?nes? buvo paskelbta šio pastato projektavimo užduotis. Be to, K?dainiuose atsiradus krematoriumui, padid?jo poreikis kolumbariumo statybai. Savivaldyb? gavo UAB „K2LT“, sta?iusios K?dainiuose krematorium?, laišk?, kuriame minima, kad krematoriumo paslaugomis naudojasi ne vienas raseiniškis, tod?l verta apsvarstyti kolumbariumo statymo galimyb? Raseiniuose.
Buvo gauti penki projektiniai si?lymai. Geriausiai ?vertinti UAB „Šiltas namas“ projektinio si?lymo variantai (reng? architektas A. Lapinskas). Pasirinktas vienas j?. Pagal j? kolumbariumas bus ?kurtas naujoje veikian?i? kapini? dalyje, toje vietoje, kur yra šulinys. Laidojimo viet?, tak? strukt?ra projektuojama atsižvelgiant ? esam? tak? tinkl?. Ties objekto pagrindiniu taku projektuojama atitvarin? siena, kuri atliks dvejop? funkcij?: erdv?s formanto ir informacinio stendo. Vandens kolon?l? stov?s vietoje šulinio, jis nebus išsaugotas.
Pakankamai griežta geometrin? kolumbarium? strukt?ra švelninama tarp laidojim? viet? (poilsio aikštel?s) darant erdvines pauzes, tarp j? žaliajame vejos plote pasodinant po med?, šalia kurio iš abiej? pusi? (orientuojant ? abu priešais stovin?ius kolumbariumus) statomi suoliukai, pagaminti pagal lenk? specialist? projektus. Be to, si?lomi kolumbariumai numatomi dviej? arba trij? aukšt?, t. y. nuo 1,8 iki 2,5 m aukš?io. Urn? saugojimo niša bus 60 x 60 x 60 cm. Kolumbarium? eiles statys laisvai, be nustatyto geometrinio ritmo, siekiant išgauti erdv?s „pulsavim?“. Tak? plotis – 1,8 m tam, kad b?t? užtikrintas laisvas jud?jimas bei mechanizuotas valymas.
Kolumbarium? medžiagiškumas – baltai arba šviesiai pilkai pigmentuotas betonas. Niš? uždaranti plokšt? – pilko granito arba termiškai apdoroto ?žuolo (detalesn? ir konkretesn? informacija bus ?vardinta techniniame projekte). Nišose tilps keturios standartin?s urnos (vienos ?prastin?s šeimos palaidojimas). Iš viso si?lomoje pirmojo varianto koncepcijoje yra 96 kolumbariumai su nuo 1563 iki 2304 niš?, priklausomai nuo aukšt? skai?iaus. Kolumbarium? strukt?ra užtikrina maksimal?, ta?iau vizualiai „neperkraut?“ sprendim?. Be to, ši strukt?ra gali b?ti vystoma etapais, esam? sklyp? užstatant pagal poreikius.
Sveikintinas dalykas, kad projekto autorius numat? užkirsti keli? kapin?se išplitusiam ki?ui. Siekiant išvengti plastikini? g?li?, ant kolumbariumo „papuošim?“ nenumatyta g?li? laikikli? prie kiekvienos nišos plokšt?s atskirai. G?l?s bus dedamos ? šalia kolumbariumo (arba vietoje poros apatini? niš?) ?rengtas vienodas vazas.
Dažnokai tenka išgirsti, kad kapin?se iškirsta per daug medži?. Ypa? želdini? stinga naujojoje kapini? dalyje. Kolumbarium? si?loma apželdinti Lietuvoje pla?iai paplitusiais karpuotaisiais beržais. Vizualiai šviesus medis der?s su šviesaus kolumbariumo koloritu. D?l didoko medži? kiekio kapin?se bus jaukus beržyn?lis. Vieta kolumbariumui buvo parinkta neatsitiktinai, nes ?ia nuolat kaupiasi dr?gm? (sakoma, kad ?ia buvo pelkynas) ir ?prastiniam laidojimui nelabai tinkama. Pirmajame etape kolumbariume numatoma apie 500 viet? (niš?).
Pasak R. Radavi?iaus, pirmasis kolumbariumas Klaip?doje veikia jau trejus metus. Projektiniai darbai (statybos neprad?tos) dar tebevyksta Visagine ir Jonavoje. Realiau kalb?ti apie kolumbariumo atidarym? bus galima tada, kai bus paruoštas techninis projektas, ?vykdyti architekt?riniai reikalavimai, pateiktos pastabos ir pan.
Vaik? namai
Objekt? numatyta statyti šalia Raseini? specialiosios mokyklos. Šios mokyklos pastate (Kaln? g. 15) yra ?sik?rusios kelios ?staigos, tarp j? tre?iajame aukšte – vaik? globos namai. Anot R. Radavi?iaus, patalpos neatitinka keliam? reikalavim?. Rajono mero R. A?o iniciatyva, pritariant Socialin?s apsaugos ministerijai, buvo paskelbtas konkursas projektiniams si?lymams vaik? nam? statybai. Švietimo ministerijos bei kit? institucij? specialistai jau senokai kalba apie tai, kad b?tina gyvenimo nuskriaustiems vaikams sudaryti s?lygas augti pagal šeimos model?. D?l šios priežasties architektams vaik? namus reik?jo projektuoti kaip atskir? kotedž? kompleks?, kuriuose gyvent? po 4 abiej? ly?i? vaikus. Buvo svarstomos kelios statybos vietos: prie „Kalno“ vid. mokyklos, užmiestyje, atskirose gyvenviet?se, bet apsistota prie Raseini? specialiosios mokyklos. Vieta šiam sumanymui ?gyvendinti yra tikrai d?kinga. Išraiškingas reljefas, perspektyv?s želdynai, rami aplinka, objektas atitol?s nuo judri? gatvi? ir kartu šalia miesto centro. Vaikai ?ia tik gyvent?, t. y. valgyt? pusry?ius ir keliaut? ? mokykl?. Analogiškas objektas yra Mol?tuose. Liepos 9 d. Savivaldyb? nupirko detaliojo plano ir techninio projekto rengim? – tai nepažeidžia vieš?j? pirkim? reikalavim?, tik spartina veiksmus. Pagal pirkimo s?lygas šie darbai turi b?ti atlikti per 3–4 m?nesius. Šiauliai taip pat eina analogišku keliu, techniniame projekte siekdami statydinti individualius namelius atskiroms „šeimoms“. Architekt?ros ir teritorij? planavimo skyriaus ved?jas A. Mockus akcentuoja, kad tokie šilti, išraiškingi ir šiuolaikiški statiniai puikiai integruosis ? kraštovaizd? ir pagerins bendr? miesto vaizd?.
Projekt? vadovas R. Radavi?ius bei architektas A. Mockus pažad?jo, kad prie ši? objekt? darb? realizavimo dar bus gr?žta.