Raudonojo Kryžiaus vaikų dienos centre siurprizai nesibaigia

Nušurmuliavo, nugriaudėjo didžiosios metų šventės. Prasidėjo pilka kasdienybė. Tik mes ne visi ir ne visada pastebime (gal tiesiog neįvardijame), kad kalėdiniai stebuklai aplanko ir ne šventą Kalėdų naktį. Giliai baltą, normaliai šaltą eilinę darbo dieną Raudonojo Kryžiaus vaikų dienos centro vaikus aplankė Raseinių evangelinės bažnyčios pastorė Jurgita Kučinskienė su vyru Egidijumi Kučinsku. Jie yra labdaros akcijos „Vaikų Kalėdos“ vieni iš ambasadorių Lietuvoje.

Labdaros akcija „Vaikų Kalėdos – viena iš organizacijos „Samariečio krepšys“ („Samaritan`s Purse“) vykdomų projektų. Tai unikali ir didžiausia tokio pobūdžio labdaros akcija visame pasaulyje. Jos tikslas labai paprastas – suteikti vaikams džiaugsmo ir papasakoti apie dievą. Prieš Kalėdas Amerikoje, Kanadoje bei daugelyje Vakarų Europos šalių įvairios organizacijos ir bažnyčios, vaikai ir suaugusieji į spalvotu popieriumi apklijuotas batų dėžutes surenka dovanėles vaikams.
Dovanėlės ruošiamos atskirai berniukams ir mergaitėms, skirstomos į tris amžiaus grupes. Tada jos siunčiamos į įvairias šalis. Taip šie žmonės išreiškia savo meilę ir rūpestį kitose šalyse gyvenantiems vaikams.
Visi suprantame, kiek ši labdaros akcija reikalauja nuoširdaus, pasiaukojamo darbo. Pagal susitarimą „Samariečio krepšio“ organizacija šį darbą patiki krikščionių bendruomenėms. Dovanėles iš „Samariečio krepšio“ Lietuvoje priima, sandėliavimą ir paskirstymą koordinuoja krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“.
Raudonojo Kryžiaus vaikų dienos centro svečiai Jurgita ir Egidijus pirmiausia pakvietė į gražiai organizuotą popietę, kur vaikai ne tik stebėjo, bet ir dalyvavo teatralizuotame pasakojime „Laiškas iš Australijos“ ir demonstravo supratimą ir brandą pakviesti melstis.

Raudonojo Kryžiaus vaikų dienos centro auklėtinius dovanėlės pasiekė iš Vokietijos. Vaikai stebėjosi, kad dėžutėse rado laiškų su sveikinimais ir net nuotraukų vaikų, kurie tas dėžutes sudėjo. Manau, mūsų vaikai suprato, kad labai smagu ne tik gauti dovanų, bet ir suvokti, kad kažkas nors vieną akimirką galvojo, kaip pradžiuginti kitą, nepažįstamą žmogų. Tas supratimas teikia viltį, kad mūsų vaikai užaugę taps geresni, laimingesni, dori piliečiai, dosnūs ir atjaučiantys žmonės.
Meilė Radavičienė,
Laimona Liauškienė,
Berita Juškienė,
Raudonojo Kryžiaus vaikų dienos centro darbuotojos