RAUKŠLELĖS

Siųsti Versija spausdinimui

Zenė KULIKAUSKAITĖ

Kiek daug jau vasarų gražių
Nuskrido lyg paukščiai ant sparnų.
Tarsi išraudamos gėlelę,
Veide palieka po raukšlelę.

Nėra nei vaistų, nei žolelių,
Kad panaikintų tą raukšlelę.
Gal ir labai kas nenorėtų -
Taip jau yra ant šito svieto.

Dar nejauti, o metai mina taką,
Rodos, ir širdelė ramiai plaka.
Tik nesakyk, kad pavargai.
Aplink vis nebaigti darbai…

Kodėl jaunystėj taip gražu,
Nereikia kremo nei dažų.
Veidas lygus kaip obuoliukas,
Ir meilės deivė aplink sukas.

Komentarų nėra