Reikia Seimo žemųjų rūmų
Neseniai pasibaigusį pusmetį galima laikyti naujų savivaldos lūkesčių sužlugdymo laikotarpiu. Prieš kelis mėnesius buvo sužlugdyta tiesioginių mero rinkimų idėja, o dabar, regis, baigiama sunaikinti galimybė savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti visuomenimėms organizacijoms. Kaip pranešta, dvidešimt Seimo narių prašo Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę vetuoti Seime priimtos naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Skirtingoms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai teigia, jog Seimas apsunkino pavienių nepartinių kandidatų galimybes dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, neleisdamas jiems iš karto sudaryti rinkiminio sąrašo ir išvengti ypač sunkmečio sąlygomis didelio atskirojo kandidatavimo užstato, kuris siekia per tūkstantį litų. Prezidentė paraginta grąžinti įstatymą svarstyti Seimui kartu su pasiūlymais, įtvirtinančiais ne formalią, o realią nepartinio kandidato ir organizacijų teisę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimų procese. Kaip primena ELTA, birželio 30 dieną Seimas priėmė naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, už kurį balsavo 86 Seimo nariai. Kaip tvirtinama įstatyme, asmuo pats gali išsikelti kandidatu, jei jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Išsikėlę kandidatai galės jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, kuriuose turės būti ne mažiau kaip du išsikėlę kandidatai. Pagal iki šio įstatymo priėmimo galiojusią proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą dėl savivaldybių tarybų nario mandato galėjo varžytis tik į politinių partijų sąrašus įtraukti kandidatai. Įstatymo pataisos parengtos siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių nuostatų atitikimo Konstituciją. Tačiau ,,Alio, Raseinių“ nuomone, egzistuoja dar vienas labai svarbus neatititikimas: tai neatitikimas tarp Seimo narių vietų ir norinčiųjų į jas atsisėsti pretendentų užmojų. Tas neatitikimas labai ryškiai pastebimas prieš kiekvienus rinkimus į parlamentą, kai dėl vienos vietos varžosi dešimtys kandidatų. Jei tose varžybose būtų suteikta teisė neribotai dalyvauti dar ir visuomeninėms organizacijoms, varžybos taptų tikru mūšiu, kuriame nukentėtų ne vienas dabartinis Seimo narys. Matyt, Lietuva pribrendo rimtai demokratinei plėtrai: atėjo metas steigti žemuosius parlamento rūmus. Juose ir galėtų dirbti visuomenininkai, negadindami nervų Seimo nariams.