Religiniai nu�vitimai Katauskiuose arba kam prireik? antros bendruomen?s

Au�ra �NEIDERYT?

Katauski? kaime u�der?jo nauj? �pletk?�. Gyventojai jau seniai nuog?stauja, kad kaimo turizmo sodybos �Pakaln?� savininkai Auk�takiai gal?dami vis? Dubys? privatizuot?. Prie �ios populiarios liaudies pasakos neseniai prisid?jo dar viena apkalb? tema. Jolanta Auk�takien? ?k?r? nauj? kaimo bendruomen?. �mon?s kalba, jog apsukr?s verslininkai ie�ko dar vieno pajam? �altinio � ?formin? savo bendruomen? gvie�is europini? milijon?. Tuo metu pati Jolanta Auk�takien? tvirtina, kad nauj? bendruomen? ?kurti paskatino ne godumas, o kataliki�ka dvasia.
Kuria dvasing? bendruomen?

J. Auk�takien? sako joki? neger? jausm? Katauski? kaimo bendruomen?s pirmininkui ar nariams nejau?ianti. Savo bendruomen? nusprendusi kurti ne d?l komercini? tiksl? ar asmenini? nesutarim?, o i� dvasini? paskat?. �Neturiu joki? prie�? nei nusiskundim?. Tiesiog manau, kad bendruomen? � tai naryst? tarp �moni?, kurie yra tau reikalingi, o tu esi reikalingas jiems. Jau treti metai esu �iluvos parapijos neoficialios bendruomen?s nar?.Ten norisi ateiti, dalyvauti, dirbti. Ka�k? pana�aus galvojame padaryti ir Katauski? kaime. ?p?sti krik�-?ioni�kos dvasios �mon?ms. Norime, kad b?t? �ilta bendrauti, gera kartu augti dvasi�kai. Bendruome-n? pavadinome �Savi namai�. �iuo metu bendruomen?je yra de�imt nari?. Daugiausiai moteri�k?s. Jaunimas �al?iau, vangiau reaguoja.Gal bijo parodyti, kad yra religingi, nenori b?ti i�juokti. Ta?iau perspektyva yra. Jei Dievas laimins, bendruomen? gyvuos�, � viliasi J. Auk�takien?.

Prie Katauski? bendruomen?s nam? sutikome kult?ring?, muzikuo-jant? jaunim?l?. A�tuoniolikmet? Rasa (vardas pakeistas) papasakojo, jog kai kurie pilname?iai jos draugai jau gavo pasi?lym? stoti ? nauj? bendruomen?. �Draugai sak?, kad jiems jau si?l? stoti ? k? tik susik?rusi? bendruomen?. Bet kol kas nelabai �inome, kas i� to gero. Mes einame ? talkas, visuomet padedame, kai tik reikia. Suaugusieji nuolat �ada, kad u� tai surengs jaunimo �okius, nupirks teniso stal?, ta?iau pa�adai ir lieka pa�adais. Kod?l tur?tume r?pintis ka�kokia bendruomene, jei ji nesir?pina mumis?� � skund?si mergina.

Susiskaldymas silpnina?

Katauski? kaime � vos apie 400 gyventoj?. Ar tokio dyd�io gyvenvietei reikalinga antra bendruomen?, paklaus?me Raseini? r. vietos veiklos grup?s �Raseini? kra�to bendrija� pirmininko Vinco Blinstrubo. Pa�nekovas dviej? kaimo bendruomeni? id?jai pasak? kategori�k? NE. �I� kar?i? pavyzd�i? galiu pasakyti, jog toks skaldymasis n?ra sveikintinas dalykas. Kai Ramonuose ?sik?r? antroji bendruomen?, atrod? viskas gerai. Ta?iau galutinis rezultatas parod?, kad antroji bendruomen? nevykdo tokios veiklos, kokia buvo deklaruota, o pirmosios veiklumas po susiskaldymo tapo vangus. Puiku, jei bendruomen?s nariai pasiskirsto tam tikras veiklas, ta?iau vykdo jas po ta pa?ia v?liava. Keli nariai gali b?ti atsakingi u� jaunimo reikalus, keli u� finansus, keli u� kult?rinius renginius ir pana�iai. Toks pasiskirstymas yra naudingas, padeda lengviau siekti tiksl? ir ?gyvendinti id?jas. Ta?iau kai i� bendruomen?s atsiskiria kita, tai jau tikrai n?ra geras dalykas. Toks procesas tik trukdo pirmosios bendruomen?s veiklai. Sunkiau dirbti ir Vietos veiklos grupei. Kai to paties kaimo dvi bendruomen?s pra�o europini? pinig? pana�iems tikslams siekti, i�kyla klausimas, kuri? bendruomen? remti. Ne�inau, ar Auk�taki? sukurta bendruomen? turi pretenzij? ? europin? param?. Ta?iau toks motyvas yra galimas. Jei taip yra, jiems teks nusivilti � paramos fondai atsiveria tik ne jaunesn?ms kaip met? laiko bendruomen?ms. O per metus ai�kiai pasirodys, ar bendruomen? vykdo koki? veikl?, ar ne�, � komentuoja V. Blinstrubas.

Bendruomen?je � sunkus ir pasiaukojantis darbas

Raseini? rajone kaimo bendruomen?s veikia jau beveik 10 met?. �iuo metu rajone yra u�registruota daugiau kaip 50 bendruomeni?. Su jomis bendrauja ir j? problemas spr?sti padeda Kaim? bendruomeni? s?jungos pirminink? Loreta Sirvidien?. Ji tikina, kad besikurian?ios naujos bendruomen?s � visi�kai normalus procesas. �Vienos kaimo bendruomen?s susikuria ir stipr?ja, kitos u�g?sta, dar kitos skaldosi. �inoma, nor?t?si, kad kaimai nesiskaldyt?, gra�iai sugyvent?. Kartais bendruomen?se kil? gin?ai sukelia per dideles audras vietini? gyvenime. Ta?iau nesutarim? b?na visose gyvenimo srityse, bendruomen?s taip pat ne i�imtis. Negalima manyti, kad naujos kaimo bendruomen?s susik?rimui ?tak? daro tik naudos siekis. �inoma, yra ta parama, kuri? dabar gali gauti bendruomen?s, ta?iau d?l jos reikia ilgai ir sunkiai dirbti. Lyderiai atiduoda be galo daug laiko ir j?g? kaimo labui. U� tai jie negauna jokio atlyginimo. Rengdami projektus va�in?ja didelius atstumus iki miesto su savo transportu, patys moka u� benzin?. Mes nematome to sunkaus ir juodo darbo, kur? nudirba bendruomeni? aktyvas. Tod?l manymas, kad ka�kokia bendruomen? kuriasi vien su intencija gauti finansavim?, vargu ar gali b?ti teisingas�, � ai�kina pa�nekov?.

Paremt? kataliki�k? bendruomen?

Raseini? rajono savivaldyb?s mero pavaduotojas Sigitas Vai?ius sako, jog bendruomeni? skaldymasis d?l vienoki? ar kitoki? prie�as?i? gali pada�n?ti. �Turb?t bus daugiau gyvenvie?i?, kuriose kursis antra bendruomen?. To prie�astys ?vairios. Nesakau, kad taip yra Katauskiuose, ta?iau kai kuriose bendruomen?se pirmininkai yra �uzurpav?� vald�i?. Patys sprend�ia, k? priimti ? bendruomen?, ko ne. �inau atvej?, kur bendruomen?s pirmininkas ignoruoja kelias veiklias ir darb�?ias moteris, norin?ias imtis bendruomen?s reikal?. Ten taip pat kyla nesutarim?�, � pasakoja S. Vai?ius.I�gird?s, jog antroji Katauski? bendruomen? kuriasi, nor?dama sujungti religingus gyventojus, mero pavaduotojas nud�iunga. �Kataliki�k? bendruomen? mielai parem?iau. Labai gra�u, kad kartu buriasi dvasingi �mon?s. �inau, kad Katauskiuose veikia darni, draugi�ka maldos grupel?. Tai � sveikintinidalykai�, � kalba pa�nekovas.

Ar sutilps po vienu stogu?

Katauski? kaimo centre riogso did�iulis, i� pa�i?ros apleistas pastatas. Viename jo gale yra ?sik?r? Katauski? kaimo bendruomen?s namai, kitas priklauso verslininkams Auk�takiams ir bus panaudotas bendruomen?s �Savi namai� reikm?ms. Vidurin? pastato dalis (kadaise buvusios kult?ros centro patalpos) dabar nenaudojama ir priklauso Savivaldybei. Neseniai Katauski? kaimo bendruomen? kreip?si ? Savivaldyb?, pra�ydama galimyb?s naudotis �iomis patalpomis. Ta?iau toks pra�ymas buvo atmestas. Katauski? bendruomen?s pirmininkas Jonas Galinaitis sako, kad d?l galimyb?s naudoti patalpas kreipsis pakartotinai. Bet pla?iau situacijos nekomentuoja. Sako, nenorintis veltis ? politikavimus. Kol kas vicemeras Sigitas Vai?ius negali pasakyti, kas nutiks su buvusio kult?ros centro patalpomis, esan?iomis tarp dviej? bendruomeni? b?st?. �Dar nenuspr?sta, k? darysime su tuo objektu. Panaudos sutartis su Katauski? kaimo bendruomene nebuvo pasira�yta, nes neai�ku, ar jiems tos patalpos tikrai reikalingos. Su Katauski? bendruomen?s pirmininku dalyvavau delegacijoje po bendruomeni? namus. Prisimenu, kaip jis kalb?jo, jog pasisek? bendruomen?ms, turin?ioms nedideles patalpas � joms lengviau tvarkytis. O dabar pats J. Galinaitis pra�o didesni? patalp?. D?l to kilo abejon?, ar bendruomen? sugeb?s susitvarkyti su didesn?mis patalpomis ir jas panaudoti�. Anot S. Vai?iaus, greitu metu �is klausimas bus i�spr?stas.

Tuo metu nauj? bendruomen? k? tik ?k?rusi Jolanta Auk�takien? tikina, jog patalpa gali b?ti reikalinga abiems bendruomen?ms. �Ta patalpa tur?tume dalintis draugi�kai. Joje gal?t? vykti tiek Katauski? kaimo bendruomen?s, tiek ir �Sav? nam?� renginiai�, � sako J. Auk�takien?.

Dubysa: vizijos ir apverkti prarasti milijonai

Auk�takiams priklauso ne vienas Katauskiuose esantis pastatas, o dabar verslininkai susidom?jo ir �eme aplink Dubys?. Pasteb?j? skelbim? apie superkamas �emes, gyventojai netruko susikurti sav? teorij? apie rengiam? Dubysos pakran?i? privatizavim?. Ta?iau J. Auk�takien? tvirtina kra�tie?i? nuo Maironio apdainuotos up?s neatkirsianti. Mini tik abstrak?ias vizijas apie pl?tr?. �Mes esame ir ?kininkai, tod?l �em? mums visuomet yra protingas investicij? objektas. Yra visoki? vizij?, svajoti ir planuoti niekas nedraud�ia, ta?iau neper�engiant norm?. Baim?s, kad susipirksime �emes aplink Dubys? ir nebeleisime niekam prieiti � visi�kai neprotingos�, � tikina J. Auk�takien?.
Visais varpais nuskamb?jo Savivaldyb?s tarybos sprendimas atsisakyti pusantro milijono ES paramos l?�? ir nerengti Kalni�ki? rekreacin?je zonoje kempingo. Pagrindin? sprendimo prie�ast? ?vardino meras Remigijus A?as � tai nenoras �lugdyti vietinio verslo. Kitaip tariant, kempingo atsiradimui koj? paki�o kitapus kelio esanti kaimo turizmo sodyba �Pakaln?�. Pasiteiravome, k? pati J. Auk�takien? mano apie �? Tarybos sprendim?.

�Manau, jog Tarybos sprendimas buvo teisingas. Rengti poilsiaviet? kitoje kelio pus?je b?t? buv? tiesiog netikslinga. Vis? pirma kempingas yra ?rengtas m?s? teritorijoje. Kam reikalingas antras kempingas kitapus kelio? Manau, kad d?l �io klausimo kilusios diskusijos yra paskatintos ambicij?, o ne logi�ko m?stymo. �nekama, kad piligrimai prarado prog? patogiai sustoti pails?ti. Ta?iau juk pas mus kasmet apsilanko piligrim?. Jie ?ia sustoja, pailsi, pasigro�i kra�tovaizd�iu ir keliauja toliau. U� tai i� j? niekas pinig? tikrai neima ir imti neketina. Taip pat ir i� �moni?, kurie nori trumpam pails?ti prie vandens m?s? teritorijoje. Mokest? imame tik i� stovyklautoj?, liekan?i? nakvoti. Ta?iau u� t? mokest? jie gauna galimyb? naudotis tualetais bei vietoje esan?iu geriamu vandeniu, gali pasiimti �a�lykin?, malk?, b?ti pav?sin?se. Jei �mogus nenori mok?ti pinig?li?, va�iuoja ? kitoje kelio pus?je esan?i? teritorij?. Ta?iau kod?l niekur nekalbama apie tai, kad ?rengus ten kemping?, jis b?t? mokamas? Simbolinis mokestis prival?t? b?ti, juk kempingas pats sav?s nei�silaikys. J? reikia pri�i?r?ti, administruoti, nuolat tvarkyti. O u� kokius pinigus tai b?t? daroma? Manau, jog tas poilsiaviet?s projektas nebuvo gerai apgalvotas. Net ir �alutini? problem? atsirast? j? ?k?rus. Pavyzd�iui, padid?j?s automobili? srautas ties pos?kiu padidint? avaringum?. Tiesa, ir dabar �is ruo�as pakankamai avaringas�, � sako verslinink?.

Paklausta, ar dar? kok? spaudim? Savivaldybei, ar kalb?josi apie sprendimo pri?mim?, J. Auk�takien? patikina, kad toki? kalb? tikrai nebuvo. Nors dirbtin?s konkurencijos verslininkai ir netro�ko, ta?iau joki? pretenzij? valdininkams nerei�k?.