Religiniai nušvitimai Katauskiuose arba kam prireikė antros bendruomenės

Aušra ŠNEIDERYTĖ

Katauskių kaime užderėjo naujų „pletkų“. Gyventojai jau seniai nuogąstauja, kad kaimo turizmo sodybos „Pakalnė“ savininkai Aukštakiai galėdami visą Dubysą privatizuotų. Prie šios populiarios liaudies pasakos neseniai prisidėjo dar viena apkalbų tema. Jolanta Aukštakienė įkūrė naują kaimo bendruomenę. Žmonės kalba, jog apsukrūs verslininkai ieško dar vieno pajamų šaltinio – įforminę savo bendruomenę gviešis europinių milijonų. Tuo metu pati Jolanta Aukštakienė tvirtina, kad naują bendruomenę įkurti paskatino ne godumas, o katalikiška dvasia.
Kuria dvasingą bendruomenę

J. Aukštakienė sako jokių negerų jausmų Katauskių kaimo bendruomenės pirmininkui ar nariams nejaučianti. Savo bendruomenę nusprendusi kurti ne dėl komercinių tikslų ar asmeninių nesutarimų, o iš dvasinių paskatų. „Neturiu jokių priešų nei nusiskundimų. Tiesiog manau, kad bendruomenė – tai narystė tarp žmonių, kurie yra tau reikalingi, o tu esi reikalingas jiems. Jau treti metai esu Šiluvos parapijos neoficialios bendruomenės narė.Ten norisi ateiti, dalyvauti, dirbti. Kažką panašaus galvojame padaryti ir Katauskių kaime. Įpūsti krikš-čioniškos dvasios žmonėms. Norime, kad būtų šilta bendrauti, gera kartu augti dvasiškai. Bendruome-nę pavadinome „Savi namai“. Šiuo metu bendruomenėje yra dešimt narių. Daugiausiai moteriškės. Jaunimas šalčiau, vangiau reaguoja.Gal bijo parodyti, kad yra religingi, nenori būti išjuokti. Tačiau perspektyva yra. Jei Dievas laimins, bendruomenė gyvuos“, – viliasi J. Aukštakienė.

Prie Katauskių bendruomenės namų sutikome kultūringą, muzikuo-jantį jaunimėlį. Aštuoniolikmetė Rasa (vardas pakeistas) papasakojo, jog kai kurie pilnamečiai jos draugai jau gavo pasiūlymų stoti į naują bendruomenę. „Draugai sakė, kad jiems jau siūlė stoti į ką tik susikūrusią bendruomenę. Bet kol kas nelabai žinome, kas iš to gero. Mes einame į talkas, visuomet padedame, kai tik reikia. Suaugusieji nuolat žada, kad už tai surengs jaunimo šokius, nupirks teniso stalą, tačiau pažadai ir lieka pažadais. Kodėl turėtume rūpintis kažkokia bendruomene, jei ji nesirūpina mumis?“ – skundėsi mergina.

Susiskaldymas silpnina?

Katauskių kaime – vos apie 400 gyventojų. Ar tokio dydžio gyvenvietei reikalinga antra bendruomenė, paklausėme Raseinių r. vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ pirmininko Vinco Blinstrubo. Pašnekovas dviejų kaimo bendruomenių idėjai pasakė kategorišką NE. „Iš karčių pavyzdžių galiu pasakyti, jog toks skaldymasis nėra sveikintinas dalykas. Kai Ramonuose įsikūrė antroji bendruomenė, atrodė viskas gerai. Tačiau galutinis rezultatas parodė, kad antroji bendruomenė nevykdo tokios veiklos, kokia buvo deklaruota, o pirmosios veiklumas po susiskaldymo tapo vangus. Puiku, jei bendruomenės nariai pasiskirsto tam tikras veiklas, tačiau vykdo jas po ta pačia vėliava. Keli nariai gali būti atsakingi už jaunimo reikalus, keli už finansus, keli už kultūrinius renginius ir panašiai. Toks pasiskirstymas yra naudingas, padeda lengviau siekti tikslų ir įgyvendinti idėjas. Tačiau kai iš bendruomenės atsiskiria kita, tai jau tikrai nėra geras dalykas. Toks procesas tik trukdo pirmosios bendruomenės veiklai. Sunkiau dirbti ir Vietos veiklos grupei. Kai to paties kaimo dvi bendruomenės prašo europinių pinigų panašiems tikslams siekti, iškyla klausimas, kurią bendruomenę remti. Nežinau, ar Aukštakių sukurta bendruomenė turi pretenzijų į europinę paramą. Tačiau toks motyvas yra galimas. Jei taip yra, jiems teks nusivilti – paramos fondai atsiveria tik ne jaunesnėms kaip metų laiko bendruomenėms. O per metus aiškiai pasirodys, ar bendruomenė vykdo kokią veiklą, ar ne“, – komentuoja V. Blinstrubas.

Bendruomenėje – sunkus ir pasiaukojantis darbas

Raseinių rajone kaimo bendruomenės veikia jau beveik 10 metų. Šiuo metu rajone yra užregistruota daugiau kaip 50 bendruomenių. Su jomis bendrauja ir jų problemas spręsti padeda Kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė. Ji tikina, kad besikuriančios naujos bendruomenės – visiškai normalus procesas. „Vienos kaimo bendruomenės susikuria ir stiprėja, kitos užgęsta, dar kitos skaldosi. Žinoma, norėtųsi, kad kaimai nesiskaldytų, gražiai sugyventų. Kartais bendruomenėse kilę ginčai sukelia per dideles audras vietinių gyvenime. Tačiau nesutarimų būna visose gyvenimo srityse, bendruomenės taip pat ne išimtis. Negalima manyti, kad naujos kaimo bendruomenės susikūrimui įtaką daro tik naudos siekis. Žinoma, yra ta parama, kurią dabar gali gauti bendruomenės, tačiau dėl jos reikia ilgai ir sunkiai dirbti. Lyderiai atiduoda be galo daug laiko ir jėgų kaimo labui. Už tai jie negauna jokio atlyginimo. Rengdami projektus važinėja didelius atstumus iki miesto su savo transportu, patys moka už benziną. Mes nematome to sunkaus ir juodo darbo, kurį nudirba bendruomenių aktyvas. Todėl manymas, kad kažkokia bendruomenė kuriasi vien su intencija gauti finansavimą, vargu ar gali būti teisingas“, – aiškina pašnekovė.

Paremtų katalikišką bendruomenę

Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Vaičius sako, jog bendruomenių skaldymasis dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali padažnėti. „Turbūt bus daugiau gyvenviečių, kuriose kursis antra bendruomenė. To priežastys įvairios. Nesakau, kad taip yra Katauskiuose, tačiau kai kuriose bendruomenėse pirmininkai yra „uzurpavę“ valdžią. Patys sprendžia, ką priimti į bendruomenę, ko ne. Žinau atvejį, kur bendruomenės pirmininkas ignoruoja kelias veiklias ir darbščias moteris, norinčias imtis bendruomenės reikalų. Ten taip pat kyla nesutarimų“, – pasakoja S. Vaičius.Išgirdęs, jog antroji Katauskių bendruomenė kuriasi, norėdama sujungti religingus gyventojus, mero pavaduotojas nudžiunga. „Katalikišką bendruomenę mielai paremčiau. Labai gražu, kad kartu buriasi dvasingi žmonės. Žinau, kad Katauskiuose veikia darni, draugiška maldos grupelė. Tai – sveikintinidalykai“, – kalba pašnekovas.

Ar sutilps po vienu stogu?

Katauskių kaimo centre riogso didžiulis, iš pažiūros apleistas pastatas. Viename jo gale yra įsikūrę Katauskių kaimo bendruomenės namai, kitas priklauso verslininkams Aukštakiams ir bus panaudotas bendruomenės „Savi namai“ reikmėms. Vidurinė pastato dalis (kadaise buvusios kultūros centro patalpos) dabar nenaudojama ir priklauso Savivaldybei. Neseniai Katauskių kaimo bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę, prašydama galimybės naudotis šiomis patalpomis. Tačiau toks prašymas buvo atmestas. Katauskių bendruomenės pirmininkas Jonas Galinaitis sako, kad dėl galimybės naudoti patalpas kreipsis pakartotinai. Bet plačiau situacijos nekomentuoja. Sako, nenorintis veltis į politikavimus. Kol kas vicemeras Sigitas Vaičius negali pasakyti, kas nutiks su buvusio kultūros centro patalpomis, esančiomis tarp dviejų bendruomenių būstų. „Dar nenuspręsta, ką darysime su tuo objektu. Panaudos sutartis su Katauskių kaimo bendruomene nebuvo pasirašyta, nes neaišku, ar jiems tos patalpos tikrai reikalingos. Su Katauskių bendruomenės pirmininku dalyvavau delegacijoje po bendruomenių namus. Prisimenu, kaip jis kalbėjo, jog pasisekė bendruomenėms, turinčioms nedideles patalpas – joms lengviau tvarkytis. O dabar pats J. Galinaitis prašo didesnių patalpų. Dėl to kilo abejonė, ar bendruomenė sugebės susitvarkyti su didesnėmis patalpomis ir jas panaudoti“. Anot S. Vaičiaus, greitu metu šis klausimas bus išspręstas.

Tuo metu naują bendruomenę ką tik įkūrusi Jolanta Aukštakienė tikina, jog patalpa gali būti reikalinga abiems bendruomenėms. „Ta patalpa turėtume dalintis draugiškai. Joje galėtų vykti tiek Katauskių kaimo bendruomenės, tiek ir „Savų namų“ renginiai“, – sako J. Aukštakienė.

Dubysa: vizijos ir apverkti prarasti milijonai

Aukštakiams priklauso ne vienas Katauskiuose esantis pastatas, o dabar verslininkai susidomėjo ir žeme aplink Dubysą. Pastebėję skelbimą apie superkamas žemes, gyventojai netruko susikurti savų teorijų apie rengiamą Dubysos pakrančių privatizavimą. Tačiau J. Aukštakienė tvirtina kraštiečių nuo Maironio apdainuotos upės neatkirsianti. Mini tik abstrakčias vizijas apie plėtrą. „Mes esame ir ūkininkai, todėl žemė mums visuomet yra protingas investicijų objektas. Yra visokių vizijų, svajoti ir planuoti niekas nedraudžia, tačiau neperžengiant normų. Baimės, kad susipirksime žemes aplink Dubysą ir nebeleisime niekam prieiti – visiškai neprotingos“, – tikina J. Aukštakienė.
Visais varpais nuskambėjo Savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti pusantro milijono ES paramos lėšų ir nerengti Kalniškių rekreacinėje zonoje kempingo. Pagrindinę sprendimo priežastį įvardino meras Remigijus Ačas – tai nenoras žlugdyti vietinio verslo. Kitaip tariant, kempingo atsiradimui koją pakišo kitapus kelio esanti kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“. Pasiteiravome, ką pati J. Aukštakienė mano apie šį Tarybos sprendimą.

„Manau, jog Tarybos sprendimas buvo teisingas. Rengti poilsiavietę kitoje kelio pusėje būtų buvę tiesiog netikslinga. Visų pirma kempingas yra įrengtas mūsų teritorijoje. Kam reikalingas antras kempingas kitapus kelio? Manau, kad dėl šio klausimo kilusios diskusijos yra paskatintos ambicijų, o ne logiško mąstymo. Šnekama, kad piligrimai prarado progą patogiai sustoti pailsėti. Tačiau juk pas mus kasmet apsilanko piligrimų. Jie čia sustoja, pailsi, pasigroži kraštovaizdžiu ir keliauja toliau. Už tai iš jų niekas pinigų tikrai neima ir imti neketina. Taip pat ir iš žmonių, kurie nori trumpam pailsėti prie vandens mūsų teritorijoje. Mokestį imame tik iš stovyklautojų, liekančių nakvoti. Tačiau už tą mokestį jie gauna galimybę naudotis tualetais bei vietoje esančiu geriamu vandeniu, gali pasiimti šašlykinę, malkų, būti pavėsinėse. Jei žmogus nenori mokėti pinigėlių, važiuoja į kitoje kelio pusėje esančią teritoriją. Tačiau kodėl niekur nekalbama apie tai, kad įrengus ten kempingą, jis būtų mokamas? Simbolinis mokestis privalėtų būti, juk kempingas pats savęs neišsilaikys. Jį reikia prižiūrėti, administruoti, nuolat tvarkyti. O už kokius pinigus tai būtų daroma? Manau, jog tas poilsiavietės projektas nebuvo gerai apgalvotas. Net ir šalutinių problemų atsirastų jį įkūrus. Pavyzdžiui, padidėjęs automobilių srautas ties posūkiu padidintų avaringumą. Tiesa, ir dabar šis ruožas pakankamai avaringas“, – sako verslininkė.

Paklausta, ar darė kokį spaudimą Savivaldybei, ar kalbėjosi apie sprendimo priėmimą, J. Aukštakienė patikina, kad tokių kalbų tikrai nebuvo. Nors dirbtinės konkurencijos verslininkai ir netroško, tačiau jokių pretenzijų valdininkams nereiškė.