Ren­ka­mės žir­nių veis­lę

Žir­niai – vie­na se­niau­sių Že­mė­je dar­žo­vių, ku­rią žmo­nės var­to­ja jau ci­vi­li­za­ci­jos auš­ro­je. Mėgs­ta žir­nius ir mū­sų kraš­te, ypač vai­kai, to­dėl pa­sė­ti jų rei­kia dau­giau. Juk pa­gal bal­ty­mų ir ang­lia­van­de­nių kie­kį jie be­veik pri­lygs­ta mė­sai. Gau­su žir­niuo­se cuk­raus, vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, ypač fos­fo­ro, kal­cio, ge­le­žies.

Žir­nių gar­bė šiais lai­kais kas­kart vis di­dės ir dėl ki­tos prie­žas­ties. Žir­nių lys­vės – ma­ži azo­to fab­ri­kė­liai, jų dar­bi­nin­kės – bak­te­ri­jos. Daug azo­to su­kau­pia­ma, nei už jį, nei už trans­por­tą mo­kė­ti ne­rei­kia… O po žir­nių prieš­sė­lio ki­tais me­tais vi­sos dar­žo­vės ge­riau de­rės.

Pri­si­au­gin­ti žir­nių vi­sai ne­sun­ku. Mat jie ne­reik­lūs ši­lu­mai, dygs­ta esant 2–4^oC tem­pe­ra­tū­rai, net ne­di­de­les šal­nas iki -4^oC iš­ken­čia. Tai­gi žir­nius rei­kia sė­ti kuo anks­čiau, kai tik dir­vą pra­džiūs­ta, ge­riau­sia ba­lan­džio mė­ne­sį. Žir­niai mėgs­ta kiek sun­kes­nes, prie­mo­lin­gas dir­vas, ku­rio­se jiems net­rūks­ta drėg­mės. Žir­nių sėk­los rei­kia dau­go­kai, vie­nai 10 m² lys­vei ap­ie 150–200 g, taigi, verta savo sėklas išsiauginti, kad nereiktų pirkti.

Pa­si­ren­kant žir­nių veis­lę svar­bu ži­no­ti, ko­kio aukš­čio stie­bas už­augs. Yra že­ma­ū­gių žir­nių, ku­rių stie­bas tik iki 60 cm, yra aukš­ta­ū­giai, ku­rių stie­bas ke­lis­kart il­ges­nis. Že­ma­ū­giai žir­niai daž­nai anks­ty­ves­ni, su­noks­ta vie­nu lai­ku, aukš­ta­ū­giai de­ra il­giau – apa­ti­nės ankš­tys jau ski­na­mos, o vir­šu­ti­nės dar žy­di. Kad leng­viau bū­tų pa­si­rink­ti, že­miau ap­ra­šo­mos veis­lės su­ri­kiuo­tos pa­gal veis­lės anks­ty­vu­mą ir stie­bo aukš­tį.

CASH – labai ankstyva prancūziška veislė. Augalai žemi, vos 50 – 55 cm. Ankštys tamsiai žalios, jose subręsta po 8 – 10 raukšlėtų, tamsiai žalių žirnių.

PRE­MI­UM – la­bai anks­ty­va vo­kiš­ka veis­lė, stie­bas ap­ie 60 cm aukš­čio. Žir­niai pra­de­da de­rė­ti per du mė­ne­sius po sė­jos, jau bir­že­lio vi­du­ry. Ankš­tys di­do­kos, jo­se su­bręs­ta 7 – 8 vi­du­ti­nio dy­džio sėk­los.

KELWEDON WONDER – anks­ty­va ir po­pu­lia­ri len­kiš­ka žir­nių veis­lė. Stie­bas že­mas, ap­ie 65 cm aukš­čio, ankš­tys ne­di­de­lės, ap­ie 8 cm, žir­niai tam­siai ža­lios spal­vos, sal­dūs.

MAR­KA­NA – vo­kiš­ka veis­lė, vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo, au­ga­lai že­mi, ap­ie 65 cm aukš­čio, at­spa­rūs li­goms. Tai vienintelė veislė, kurios ūsai tvirtai tar­pu­sa­vy­je su­si­kim­ba, to­dėl ne­rei­kia at­ra­mų. Ankš­tys tam­siai ža­lios, žir­ne­liai raukš­lė­ti, bal­ti su žals­vu at­spal­viu.

PRO­TOR – vi­du­ti­nio vė­ly­vu­mo pran­cū­ziš­ka veis­lė, stie­bas ap­ie 80 cm aukš­čio. Ankš­tys di­de­lės, jo­se 8–10 labai stam­bių, ska­nių, žals­vos spal­vos žir­nių. Daž­nai šios sėk­los bū­na bei­cuo­tos.