Respublikinis teatrų festivalis „Vidurvasario teatras“

Vidurvasaris… Gražus ir turiningas metų laikas, pilnas naujų patyrimų, susitikimų, pajautimų ir atradimų. Laikas, kuris grožį ir pilnatvę dovanoja ne tik gamtoje, bet ir žmogaus kūryboje.
Liepos 6–10 d. Raseinių rajono kultūros centras įgyvendino projektą „Vidurvasario teatras“, jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, projekto globėja – Raseinių rajono savivaldybė. Respublikinis teatrų festivalis prasidėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliu „Ne sau žmonės“ pagal Vydūno kūrybą. Spektaklio režisierius Jonas Vaitkus, scenografas ir kostiumų dailininkas Jonas Arčikauskas, kompozitorius Tomas Kutavičius. Renginys vyko nuostabiame Molavėnų piliakalnių komplekse ir buvo skirtas Valstybės dienai paminėti. Panašūs projektai (spektakliai, koncertai) Molavėnų piliakalnių komplekse vyksta nuo 2005 m., tačiau šio spektaklio pristatymas žiūrovui pareikalavo kruopštaus, atsakingo ir sudėtingo pasiruošimo. Nuo pat spektaklio pradžios žiūrovai galėjo mėgautis įdomia ir funkcionalia scenografija, kostiumų unikalumu ir reikšmingumu, muzikiniu apipavidalinimu, menišku ir tiksliu vaizdo projekcijų panaudojimu (vaizdo projekcijų autorius Ridas Beržauskas).
Vydūnas anksti pradėjo aiškintis rūpimą klausimą – kas yra tauta ir kokie svarbiausi veiksniai lemia tautos autentiškumą, atsparumą, nuėjo ilgą ir sudėtingą ieškojimų ir atradimų kelią. Ilgą ir sudėtingą kelią teko nueiti ir režisieriui J. Vaitkui, kol šis spektaklis – misija, skleidžiantis pagrindines žmogaus ir tautos vertybes, pasiekė žiūrovų protus ir širdis. Vydūno filosofinės mintys, išgyvenimai, pajautimai nėra labai lengvai suprantami, todėl ir šiame spektaklyje režisierius paliko erdvės asmeninėms interpretacijoms, kurios dar labiau paskatintų ieškoti žmoniškumo, empatijos, pagarbos, meilės. Režisieriaus, scenografo, kompozitoriaus ir aktorių kūrybinė bendrystė leido pajusti kūrinio didybę ir grožį, siekti aukštesnio ir tobulesnio žmogiškumo, ragino būti žmonėmis tautoje – mylėti savo tėvynę, nuoširdžiai jai dirbti ir būti vertiems pagarbos.
Festivalį tęsė liepos 7 d. Raseinių miesto turguje vykusi kūrybinė laboratorija „Nerimtas teatras rimtomis temomis“, ją vedė režisierius Gildas Aleksa. Laboratorijos metu buvo analizuojamos įvairios gyvenimo situacijos ir jų sceniniai sprendimai, kuriamos istorijos ir ieškoma jų autentiškumo. Tai buvo puikus laikas kūrybinių minčių „išlaisvinimui“ ir pritaikymui kuriant. Tą patį vakarą žiūrovai išvydo „Teatrono“ monospektaklį „Skambutis tėvui“ pagal
F. Kafkos kūrinį „Laiškas tėvui“. Spektaklio režisierius G. Aleksa, kompozitorius Jokūbas Tulaba, dailininkas Martynas Arlauskas, vaidino Arnas Ašmonas. Monospektaklyje buvo nagrinėjami šeimos kaltinimų ir atleidimo, aukos ir budelio, bendrumo ir atsiskyrimo bei savo gyvenimo autorystės klausimai. Žiūrovų dėmesį kaustė nuoširdi ir paveiki aktoriaus A. Ašmono vaidyba, istorijos aktualumas ir atpažįstamumas. Po spektaklio režisieriaus ir aktoriaus dėka buvo galima pabendrauti su kūrėjais ir išgirsti atsakymus į žiūrovams rūpimus klausimus.
Festivalyje žiūrovai turėjo galimybę dalyvauti profesionalaus ir mėgėjų teatro susitikime, nes kitą vakarą Raseinių miesto turguje buvo parodytas Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Daukantas“ pagal Justino Marcinkevičiaus draminę apysaką. Režisierius Jonas Buziliauskas, dailininkas Valentinas Žalkauskas. Tai spektaklis, pasakojantis apie sudėtingo ir tragiško likimo asmenybę, pirmąjį Lietuvos istoriką Simoną Daukantą. Tai lyg ir biografinis pasakojimas apie istoriko mokslinę ir kūrybinę veiklą, bet kartu ir šios iškilios asmenybės gyvenimo drama. Daukanto vaidmenį sukūrė pats režisierius
J. Buziliauskas, jame puikiai sutalpino žmogaus, istoriko, švietėjo charakterį, sugebėjo atskleisti laikmečio tragizmą, laisvės, tiesos, meilės ir gerumo siekį.
Šeštadienį ir sekmadienį miesto turgaus erdvė prisipildė vaikų klegesio ir nuoširdžių ovacijų. Festivalio programą, skirtą vaikams, pradėjo „Vėjų teatras“, parodęs spektaklį „Apie ausis, žuvis ir mamą“. Spektaklio režisierė Eglė Kižaitė, scenografė ir kostiumų autorė Justė Kondratė, aktoriai ir muzikos autoriai – Martyna Gedvilaitė ir Pijus Narijauskas, dainų žodžių autorius Marius Marcinkevičius. Mažieji žiūrovai galėjo ne tik klausyti nuostabių dainų ir fantastiškų istorijų, bet ir kartu judėti, bendrauti, sužinoti įdomių nutikimų.
Respublikinį teatrų festivalį „Vidurvasario teatras“ užbaigė Kelmės mažasis teatras. Svečiai parodė žaidybinį muzikinį spektaklį „Prunelijaus sapnas“ pagal Onos Jautakės kūrybą. Režisierius Algimantas Armonas, muziką rinko ir kūrė Austėja Gendvilaitė, scenografija Evaldo Jasiūno. Tai nuotaikingas pasakojimas apie katiną Prunelijų, jis sapne kalbasi su savo uodega ir sapno kelionėje patenka į įvairias juokingas ir nekatiniškai sudėtingas situacijas, kuriose jam vadovauja jo… uodega. Žaismingi ir keisti katino nuotykiai kuria linksmą atmosferą ir netikėtumų grožį. Mažieji žiūrovai bando aktyviai spręsti katinui Prunelijui iškilusias problemas ir dalinti patarimus. Žaisminga ir nuoširdi aktorių vaidyba, išraiškinga scenografija, tiksliai parinkta muzika nepalieka abejingų.
Gausiais ir garsiais plojimais nuskamba paskutiniai festivalio akordai, o režisieriaus Algimanto (ir prieš tai dalyvavusių režisierių) glėbys pasipuošia Raseinių rajono kultūros centro dailininkės Renatos Lauraitytės festivaliui skirtu tapybos darbu. Festivalis „Vidurvasario teatras“ atsisveikino iki kito vidurvasario.
Jolanta Šimaitienė,
Raseinių rajono kultūros centro
mėgėjų teatro „Braižas“ režisierė