RI?ARDAS RAMANAUSKAS

Viktoras Vitkus

[1] Gim? Vilniuje, augo Raseiniuose, gyveno  Klaip?doje, mok?si Vilniaus pedagoginiame institute ir tuomet ?sidarbino medžio dirbimo labaratorijoje. Kaip gabus studentas dar d?st? (gamino ruošinius) pirmakursiams. ?ia ir buvo jo susidom?jimo medžio drožimu pradžia.  Jau antroje klas?je, kai draugas iš miško parsigabeno daug pušies žiev?s, Ri?ardas išdrož? velnio kauk?…
R.Ramanauskas nuo pat ?k?rimo yra Raseini? meninink? bendrijos „Pegasas“ narys. Jo darbai puošia Lietuvos priva?ias kolekcijas, rekreacines zonas. Jo darbai iškeliavo ir ? užsien?.
Viktoras Vitkus kalbina Ri?ard?Ramanausk?.

Ri?ardai, prad?jome kalb?ti apie tavo gyvenim? Vilniuje. Kuomet tave patrauk? iš sostin?s ? Raseinius, kokiais metais ir kaip tai atsitiko?

?ia likimas…Buvau vienintelis iš gimin?s, kuris gal?jo išsaugoti t?višk?. Teta pakviet? sugr?žti ? Raseinius. Po instituto baigimo nebuvo tokio plataus darb? pasirinkimo. Su žmona nusprend?me keliauti ? Raseinius.  Atvykome, atrodo, 1986 metais ir prad?jome
dirbti I – oje vid. mokykloje. Prasid?jo namo statyba, žodžiu, prad?jome kurti šeim?. Daug laiko at?m? buitiniai darbai, tod?l k?rybai laiko buvo mažokai.

Kokie pirmieji tavo k?riniai?

Tur??iau pamin?ti kunigo V. Griganavi?iaus užsakyt? kryži? Raseini? bažny?ios šventoriuje. Dabar šis kryžius baigia „ nugyventi“ savo amži?. Nuo šio darbo ir prasid?jo aktyvioji mano k?ryba.

Tavo k?r?jo statusas prasid?jo nuo tautodailininko vardo ( anks?iau – liaudies meistro). Kadatai buvo?

Vilniuje, min?toje laboratorijoje, dar prieš mane dirbo žinomi medžio drož?jai Juozas Binkis ir Edmundas Alekna. Jie ?vertino mane ir paskatino ?silieti ? tautodailinink? gretas. Tuomet ir prad?jau dalyvauti parodose.

Kryžius Popiežiui Jonui Pauliui (?ia buvai konkurso nugal?toju), Tautos kryžius Betygaloje, sukurtas kartu su J.Grabausku – tai vieni iš ryškiausi? tavo k?rybos darb?. K? pats gal?tum išskirti?Gal ir be j? yra ?domesni? darb? tavo k?ryboje?
Tautos kryžiaus Betygaloje pagrindinis atstatymo iniciatorius buvo šio miestelio siela – mokytojas Antanas Juška. Atvirai  pasakius, kiekvienas darbas turi savo istorij? ir apie juos galima kalb?ti labai pla?iai… Žinoma, reikšming? viet? užima kryžius Popiežiui Jonui
Pauliui. Tikrai nereik?jo galvoti apie l?š? taupym?, buvo galima dirbti maksimaliai k?rybiškai ir realiai.

Šiandien galima pasakyti, kad esi ryškiausias medžio drož?jas Raseini? krašte. Nesi vien tik kryždirbys. M?gsti ir taikom?j? dail?, esi prisiliet?s prie sakralinio meno. Prašau pasakyti, kok? medžio drož?j? gal?tum išskirti Raseini? rajone?

Lengva kalb?ti apie iš?jusius anapilin. Iš bet kokio amžiaus k?r?joaš turiu ko pasimokyti.   Vartotojams palieku teis? ?vertinti. Patinka Z.Liekio darbai ir jo
k?rybin? filosofija.

Kalvyst? pasiek? mechaniniai (pneumatiniai) k?jai. Ant metalo nelieka kalvio nuoširdaus „plaktel?jimo“ žym?s. Panaši situacija yra su kryždirbyste. Ateina pragmatiška medžio apdirbimo technologija. Ar nemanai, kad tai atitolina mus nuo tradicij??

Nemanau, dabartin?s technologijos pagreitina nuobod? parengiam?j? medienos paruošimo proces?. Vis vien ?dedama „d?šia“. O kur dar ornamentika, kitos dekoro detal?s – visa tai – k?ryba.

Teko gird?ti menotyrinink? nuomoni?, kad nepaisant to, jog Lietuva JUNESCO vertinama  kaip kryždirbyst?s šalis, ?ia išaugo ki?o apraišk?. Atsiranda labai daug
profanacijos.

Dažnai ?ia kaltas pats užsakovas. Žmon?ms pastatytas kryžius yra
šventas dalykas, ir jie nesigilina ? jo menin? turin?.

Ta?iau kiekvienas regionas turi savo paveld?, ir mes j? kiek galime turime išsaugoti.

Manau, kad tai turi b?ti koreguojama, pats min?jai kryžiaus statymo Šiluvoje komisij?. Gal tuomet ir buvo atsižvelgta, jog buvau vietinis ir nenuklydau nuo krašto tradicij?. Prieš statant kryži? užsakovas tur?t? susipažinti su eskiziniais projektais. Ta?iau sustabdyti ?vairi? tradicij? ir kult?r? miksavimo negalima ir nebe?manoma.

Aš suprantu, kad daug kas ne?manoma, kad mes visi einame „? plastmas?“, kad, deja, visa kult?ra pops?ja, bet….

Sutinku, ta?iau ?ia civilizacij? kult?r? samplaika. Esu ne kart? sak?s ir atkalbin?j?s žmones, kad neb?t? statomi objektai, kurie nepuošt? m?s? krašto. Nepamirškime, kad dabartin? ekonomika irgi daro savo poveik?, menininkai orientuojasi ? paklaus? ir dažnai
pamiršta id?jas.

A?i? už pokalb?