RIKSMAS TYRUOSE

Kaimo JURGIS [1]

Kada gi Lietuvoje baigsis šis bardakas?
Nuolat brangsta duona, elektra, tabakas,
O valdininkai dauginasi lyg skėriai
Ir į žmogaus kišenę tuoj lenda įkyriai.

Valdžia mus verčia susiveržt diržus,
O patys sau auginasi pilvus.
Veidai jų blizga nuo pertekliaus taukų,
Mes jau greit neišmaitinsime savų vaikų.

Kada aš savo kieme būsiu šeimininkas?
Kada nustos nurodinėti, kaip gyventi, valdininkas?
Jei nori nupjauti medį sodyboj, kaime,
Leidimą turi gauti vos ne Seime.

Į laikrodžius Seime nedirsčiokit,
Į kelnes Jūs nepirsčiokit.
Susėskit vienąkart ramiai
Ir pakalbėkit išsamiai.
Juk Lietuvą jau baigiate pragerti,
Kaip šitą betvarkę reik mums ištverti?

Pavargom jau nuo apgaulės, melo
Ir greit nematyti šitam galo.
Tad už tuos, kas Lietuvoj įves tvarką ir teisingumą,
Mes, menki žmogeliai, bažnytėlėj melsimės per sumą.