Viktoras VITKUS
[1]
Paskutin? pavasario dien? krašto kult?ros paveldo puosel?tojai rinkosi aptarti projekt? „Kult?ros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo viešajam turizmui studijos rengimas“. Projekto tikslas – parengti Raseini? rajono savivaldyb?s kult?ros paveldo objekt? išsaugojimo ir pritaikymo viešajam turizmui studij? bei patikslinti strategin? pl?tros plan?, gerinant viešojo administravimo specialist? geb?jimus.Bendra projekto vert? – 70 000 Lt, iš j? 59 000 Lt (85 nuošim?iai) – ES fond? l?šos, 10 500 Lt (15 nuošim?i?) – Savivaldyb?s bendrojo finansavimo l?šos.
Projekt? pristat? jo vadov? Gražina Pe?kaitien?. Ji pabr?ž?, kad iki šiol Raseini? r. savivaldyb? netur?jo jokios studijos ar atlikto tyrimo, kuriame b?t? ?vertinta vis? rajono kult?ros paveldo objekt? b?kl?, j? išsaugojimo ir pritaikymo turizmui poreikis bei galimyb?s. Toliau ši? tem? pl?tojo projekto koordinator? Judita Norvilait?. Administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis informavo, kad Savivaldyb?s administracija atnaujina Raseini? rajono savivaldyb?s pl?tros iki 2020 m. strateginio plano, patvirtinto 2008-10-30 Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos sprendimu Nr. (1.1) TS-362, priemones. Patikslint? strateginio pl?tros plano priemoni? s?raš? planuojama tvirtinti 2011 m. rugs?jo m?n. D. Baltrušaitis paragino pasi?lymus ir pastabas d?l strateginio pl?tros plano atnaujinimo pateikti raštu ir (ar) elektronine forma iki 2011-08-01 Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Strateginio planavimo, investicij?, projektavimo ir projekt? valdymo skyriaus vyr. specialistei Daivai Daug?lienei.Pastabas projektui pateik? ir Vš? Raseini? turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Sili?nas.
UAB „Geotaškas“ direktorius, studijos reng?jas Paulius Juškelis supažindino su tyrimo apskaita ir metodais. Deja, ypatingo džiaugsmo šis pristatymas nesuk?l?. Liko nesuprasta objekt? potencialo sudarymo formul?. Štai vidutinio potencialo lentel?je ?vardintas archeologinis Kej?n? kompleksas yra žemesnis, nei didžiausi? patencial? peln?s ?ekuvos dvaras, kur paveldosaugos tvarkomieji darbai abejotini. Manau, buvo laikas, kai juos tiesiog reik?jo stabdyti. Toki? pavyzdži? projekte apstu. Gerai, kad n?ra ?vardinti mažo ir labai mažo potencialo objektai!
Kokie niekdariai buvo T. Daugirdas, F. Pokrovskis, J. Basanavi?ius ir kiti tyr?jai. J? išvados, pastabos ir nuorodos ne?tiko UAB „Geotaškas“. Betygalos archeologiniam
kompleksui atiteko vos vidutinio potencialo kategorija…
Gal gerbiamiems projekto reng?jams reik?jo daugiau d?mesio kreipti ? kult?ros ir istorijos arealus… Štai, pavyzdžiui, dvar? lankymas pagal ekonomin? ar kult?rin?
sankaup?. Šiluvos seni?nijoje greta vienas kito esan?ius buv. Katauski?, Skaraitišk?s ir Padubysio dvarus siejo ne tik ?prastiniai kaimynyst?s, bet ir ekonominiai ryšiai: bendras pieno perdirbimas, plyt? gamyba, kalki? deginimas, kelto per Dubys? panauda ir pan. Turistams b?t? ?domu, kaip savo veikl? vysto dabartiniai savininkai bei valdytojai. Taip pat ?ia galima rodyti sutvarkyt? Katauski? koply?i?, Padubysio dvaro bajor? Martusevi?i? kapinaites.
Reikia sutikti su Dubysos regioninio parko vyr. kult?rologe L. Pe?kaitiene, kuri unikaliam arealui priskiria Šiluvos kult?ros ir istorijos vertybi? sankaup?. Tai bazilika, koply?ia, erdv? tarp j?, turgaus aikšt?, archajiška medin? architekt?ra. Prie j? dar b?t? galima jungti kapini? istorin? dal?, savotišk? krašto nekropol?. Šiluva ir taip traukia šalies gyventojus bei sve?ius, tod?l ?ia netinka jau tap?s standartiniu lankytin? objekt? pateikimas.Pasak L. Pe?kaitien?s, žinomas archeologas V. Vaitkevi?ius yra ne kart? akcentav?s Betygalos krašto kult?rin?-istorin? aur?, atkreipdamas d?mes? ? gilius dvasinius dalykus. B?tent ?ia vyko pagoniškojo ir katalikiškojo tik?jimo dramatin? priešprieša. N?ra joki? abejoni?, kad Betygalos apylink?se – taip pat ypatinga vertybi? sankaupa.
Šiandien Raseini? krašto kult?rin? ir istorin? identitet? gali išryškinti ne atskiri ir padriki objektai, o vertybi? sankaupos (arealai). Pateiktame projekte pasigendama gilesn?s istorin?s analiz?s. Kartais atrodo, kad standartiniai, daug pastang? nereikalaujantys pasi?lymai tiesiog numetami periferijai manant, kad ji visk? praris. ?gyvendinti siek? restauruoti ir pritaikyti turizmui buvusius dvarus, sutvarkyti buv. Dominikon? vienuolyno ?kini? pastat? aplink?, ?rengti dvar? kult?ros paveldo maršrut? privalu pirmajame etape, darbiniuose susitikimuose pasitariant su objekt? savininkais ir valdytojais. Tik esant bendram sutarimui, galima tik?tis pozityvaus
rezultato.
Rengiant turistinius maršrutus, si?loma pla?iau pasižvalgyti ir rasti patrauklesni? bei originalesni? sprendim?. ? Laisv?s kov? maršrut? pats laikas ?traukti 1863 met?
sukil?li? laidojimo viet? Pagojuk? sen. Kiaulinink? kaime ir nesiteisinti, kad jos n?ra, ar iki šiol ji nerasta. Vert?t? svarstyti galimyb? nedidel?ms turist? grup?ms lankyti Raseini? krašto (Ariogalos, Betygalos, Vidukl?s, Šiluvos) kapini? istorines dalis, kur amžinam poilsiui atgul? nusipeln? ne tik kraštui, bet ir Lietuvai žmon?s (knygnešiai,
visuomen?s ir kult?ros veik?jai bei kiti asmenys). ?ia gali vykti pažintis su taikomosios dail?s k?riniais (?vairi? stili? paminklais bei metalo plastika). Tokia praktika pla?iai taikoma Lenkijoje ir Vokietijoje.Priemoni? plane iki 2020 met? ?vardinta 21 veiklos pozicija. S?raše nenumatyti veiklos prioritetai, t.y., svarbiausi? darb? eiliškumas. Kai kurios priemon?s yra abejotinos. Viename j? apraše sakoma, kad reikia ?nešti miest? ir miesteli? tradicin?s kult?ros element?, toki? kaip miesto laikrodžio mušimas Raseini? senajame pašte nustatyt? valand?, miesto sargybos ?jimas prie paminklo „Žemaitis“, miesto ar miestelio v?liavos išk?limas. ?vardintos vietos n?ra pa?ios tinkamiausios. Nepriklausomyb?s aikšt? kartu su „Žemai?io“ paminklu ?prasmintos tik 1934 metais. Urbanistiniame kontekste nemenkinama senojo pašto pastato reikšm?, ta?iau šiandien jis patrauklus tik autentišku priekiniu fasadu (verkiant reikalaujan?iu tvarkymo darb?) su išlikusiais Juozo Zikaro bareljefais.
Aplink j? esanti menka erdv? su beveidžiu išstatymu n?ra palanki tokiems renginiams.
Pats sumanymas yra ?domus. Si?ly?iau tam tikslui naudoti buv. Dominikon? vienuolyno erdv?, juolab, kad numatytas objekto aplinkos tvarkymas. Reikia siekti atkurti
(atidengti) ten buvus? saul?s laikrod?. Taip nutolsime nuo jau esan?i? standart?, tapsime original?s ir patraukl?s turistams. Laikrodžio d?žius, garb?s sargyb? ir kt. palikime Londonui, Krokuvai ir kitiems miestams.