Rinkosi monografijos kūrėjai

Viktoras VITKUS

Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ informavo skaitytojus, kad nuo liepos 25 dienos Raseinių krašte pradės darbą etnografinė – kraštotyrinė ekspedicija, kuri surinktą medžiagą pateiks monografijos „Raseiniai“ leidėjams. Pradžioje ekspedicijoje dalyvavo 3-5 žmonės (sudėtis nuolat keitėsi) kurie dirba pačiame mieste.

Savivaldos istorija

Leidinio redakcinės kolegijos narys, doc. dr. R. Povilaitis pateiks skaitytojams Raseinių savivaldos istoriją. Jį domina ne tik sausi faktai, bet ir savivaldos po nepriklausomybės atkūrimo santykiai su gyventojais, pasitikėjimo laipsnis bei kiti netyrinėti giluminiai procesai. Ypatingai mokslininką domina dabartinė situacija. Neatmetama galimybė, kad surinkus pakankamai įdomios medžiagos bus apžvelgta ir savivaldos raida iki 1991 metų. Savo tyrimams R. Povilaitis naudoja kelis būdus: interviu (vadinamasis kokybinis būdas), statistiką (tarp jos vyriausios rinkiminės komisijos medžiaga), informaciją, skelbtą leidiniuose, periodikoje ir panašiai. Autorius šioje srityje turi praktikos, jau atlikęs panašius tyrimus su Vytauto Didžiojo universiteto kolegomis ir politologais. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas ryšiams su visuomene. Vyks susitikimai su rajono meru, miesto seniūnu ir kitais pareigūnais. Jau reikalingos informacijos gauta iš Raseinių krašto istorijos muziejaus.

Kiti istorijos vingiai

Anot istorinių šaltinių, Raseiniai iki XIX a. vidurio buvo trečias šalies miestas. Istorijos tema yra neišsemiama, kiekvienas autorius ją pateikia savaip, todėl Vidos Girininkienės straipsniai, tikimės, bus įdomūs raseiniškiams.
Ši istorikė dirbo Vyriausioje enciklopedijų redakcijoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kultūros ir meno institute. Su kitais autoriais parengė istorijos archyvo
„Fondų žinyną“, sudarė straipsnių ir dokumentų rinkinį „1863 – 1864 metai Lietuvoje“ (1991), su A. Paulausku išleido „Rasas“ (1988), „Bernardinų kapines“ (1991), paskelbė mokslinių straipsnių ir kraštotyros leidinių. V. Girininkienė gerai žinoma kaimyniniame Jurbarko rajone. 2001 m. buvo monografijos „Veliuona“ sudarytoja ir vyr. redaktorė.
J. Brigys mano, kad monografijoje reikia didesnį dėmesį skirti ankstyvajai miesto istorijai. Rašyti apie tai turėtų pripažinti istorikai ir tyrinėtojai. Pagal 1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, buvęs Raseinių valsčius turėjo 140 gyvenamųjų vietų. Į šį sąrašą taip pat įeina dvarai, palivarkai ir viensėdžiai, – jau nekalbant apie patį miestą ir valsčiuje buvusius kaimus. Raseinių kraštas gausus įvykių, kuriems leidiniuose dar buvo mažokai skirta vietos. Tai vidaus karai, švedų antplūdis, gaisrai, badas ir maras.

Temų sąrašas

Liepos 29 d. „Versmės“ leidyklos vadovas informavo, kad būsimoji monografija „Raseiniai“ bus unikalus, didelės apimties – per 2000 puslapių 2 tomų leidinys, pasakojantis apie Raseinių ir jų apylinkių kraštovaizdį, istoriją, kultūrą, švietimą, įžymius žmones, atskiras tarpukario seniūnijas. Straipsnių, prisiminimų autoriai – įžymūs Lietuvos universitetų, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų mokslininkai, kultūros, meno, švietimo darbuotojai, kraštotyrininkai, kraštiečiai. Monografijos vyr. redaktorius Egidijus Mažintas patikino, kad raseiniškiams straipsnių autoriams bus įjungta „žalia šviesa“, t. y. jų straipsniai nebus nustumti į paskutinį planą, kas buvo kituose leidiniuose.
Į leidėjų rankas jau pateko pirmųjų numatomų straipsnių sąrašai. Štai J. Brigys pateikė apie 20 straipsnių sąrašą, kuriame yra dar negvildentų temų „Istoriniai Raseinių želdiniai: Dominikonų sodas, miesto parkas, Gimnazijos sodelis“, „Raseinių „Palemono“ masonų ložė“, „Kolektyvizacija Raseinių valsčiuje“, „Raseinių liuteronų bendruomenė XIX – XX a.“, „Raseinių priemiesčio Stonų istorijos puslapiai“ ir daug kitų. Jo kolegė Elena Kvietkienė skirs dėmesį Raseinių literatams. Tikimės išplėstinio straipsnio apie Raseinių elektrifikavimo raidą iš A. Živatkausko. Bus skirtas dėmesys Raseinių valsčiaus religinių bendruomenių istorijai. E. Mažintas rašys apie rezistentų gyvenimo tragiškus aspektus. Liepos 31 dieną baigėsi kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos darbo pirmasis etapas. Dalis tyrėjų, kaip pavyzdžiui R. Povilaitis, atvyks ir vėliau individualiam darbui. Rugsėjo mėnesį leidyklos „Versmės“ darbuotojai ir vyr. redaktorius E. Mažintas kvies rašančius į monografiją „Raseiniai“ eiliniam pasitarimui.
Pamažu knygos kontūrai ryškėja.