RUDENS RAMYBĖ
V. MASAITYTĖ
Ilgesys … ir ruduo.
Žvarbus vėjas tikrai
Dažnas svečias:
Vis lanko ir lanko.
Jau už lango lietus
Ir skaisti žaluma
Kažkaip tyliai
Nublanko, nublanko.
Tik širdies šiluma,
Nemeluota, tikra
Šiapus stiklo
Vis tyliai palieka.
Tik ramybė naktų,
Šešėliuotų, tamsių
Kertėj namo
Nesupama miega.
