RUDENS ŠAUKSMAS

V. BIELSKIEN? [1]

Šiandien gird?jau – klyk? gerv?s,
Mojavo žemei iš aukštai.
O mano akys tyliai j?sias sek?,
Širdis suvirpo taip gailiai…

Suskaudo šird?, ašara ištryško,
Beži?rint ? linguojan?ius sparnus.
Koks tas gyvenimas – tas kelias ilgas,
Sparnai jas neš? ? kitus kraštus…

Jos nulinks?jo galvomis ? priek?,
Išsineš? m?s šilum? ant sparn?,
Ir svajones geras, ir siekius
Šalel?s m?s dien? šviesi?…

O paukštis taip, kaip ir žmogus,
Tik jo kitokia žem?j paskirtis,
Pabuv?s, išper?j?s savo vaiku?ius,
Klajoja po pasaul?, nes tokia lemtis.

Gird?jau aid? klyksmo dar ilgai…
Susim?s?iau… lyg praradau k?…
Suspaud? šird? – seil? nurijau…
Nepajutau, tik kaip aukštai pak?liau rank?…